Viktoras VITKUS
[1]
Knygos „O mes ar sugr?šim…“ autorius Vytautas Putna dedikacijoje raš?: „(…) Pavasar? paukš?iai ? t?višk? gr?žta, o mes ar sugr?šim kada? – dainuodavo tremtiniai Igarkoje. Visi svajojo sugr?žti ? Lietuv?, tik ne visiems ta svajon? išsipild?. 1989 – 1990 m. ekspedicij? organizatoriai („Tremtinio“ klubas, v?liau LPKTS) pad?jo buvusiems Sibiro tremtiniams ?vykdyti mirusi?j? paskutin? vali? – b?ti palaidotiems T?vyn?s žem?je.“
Tremties pradžia
- Iš kur Tamsta kil?s, kur augote?
- Gimiau 1938-12-24 Raseini? rajone, Vidukl?s vals?iuje, Užrudžio kaime. Iki 1948 met? baigiau Bagdonavos pradžios mokyklos 3 klases.
- Tai tuomet kartu su šeima ir buvote ištremtas?
- 1948 m. geguž?s 22 dien? mus ištr?m? ? Sibir?. Be t?v? šeimoje buvo 6 vaikai. Tai buvo vienas pirm?j? Lietuvos žmoni? tr?mim?. Maždaug 3.30 val. ryto m?s? sodyb? apsupo stribai ir liep? krautis mant?, kinkyti arkliukus ir vykti ? Vidukl?s geležinkelio stot?. T?vas tur?jo 30 ha žem?s, gyvuli?, arkli?. Buvo gana sud?tingas laikotarpis: nakt? ateidavo partizanai, o dien? užpl?sdavo garnizonas. Tekdavo sl?ptis, nes buvome ?sp?ti, kad išveš ? Sibir?. Po kelet? nakt? nemiegodavome namuose. Geguž?s 19 d. at?j?s enkavedistas teiravosi, kur yra broliai, seserys, kokia šeimos sud?tis ir panašiai.
- Kokia buvo kelion? ? tremt??
- Atvykusius ? Vidukl?s geležinkelio stot?, mus suvar? ? vagonus. Viename vagone tur?jome talpintis apie 60 žmoni?. Buvo suformuotas ne-pilnas ešelonas, kuris vyko ? Radvilišk?, ?ia prisijung? dar nemažas skai?ius tremtini?, Nemen?in?je lauk? naujas papildymas. Prasid?jo sunki kelion?. Keliavome 5-6 vagonuose, prie Smolensko m?s? vagonus perkabino ? gal?. Už Sverdlovsko ?vyko traukini? katastrofa – susid?r? lietuvi? tremtini? ir prekinis ešelonai, žuvo nemažai žmoni?. Po šio ?vykio buvo atrakinti vagonai, mums leido nusiprausti dušuose, dezinfekavo drabužius (????????), nes buvo didelis parazit? antpl?dis. Po m?nesio kelion?s atsid?r?me Krasnojarske. Laukdami laiv? ?ia praleidome apie 3 paras. Tada buvome ?sodinti ? garlaivius „Marija Uljanova“, „Josifas Visarionovi?ius Stalinas“, „Ordžonikidz?“ ir dvi savaites plauk?m? ? Šiaur? ankštuose ir tvankiuose triumuose. Man, kartu su 400-500 žmoni?, teko plaukti laivu „J. V. Stalinas“. Nuplauk? 2300 km, atsid?r?me už poliarinio rato Igarkoje.
- Kas lauk? Igarkoje?
- Išsilaipinome ant Jenisejaus kranto ir lauk?me apgyvendinimo. Buvome susodinti ? vežimus ir nuvežti ? barakus. Trys šeimos apsigyvenome maždaug 10 kv. m kambar?lyje. Prieš tai šiuose barakuose gyveno kaliniai. Gerai, kad v?liau tame kambar?lyje liko tik m?s? šeima. Vietos gyventojus valdžia nuteikin?jo prieš atvyk?lius, ta?iau ?iabuvi? priešiškumas greitai išnyko, kai jie pamat?, kad lietuviai yra dori ir s?žiningi žmon?s. Vaikai, kaip ir suaug?, nedykin?jo, tur?jo prasimanyti maisto. Stat?me kilpas žv?rims ir paukš?iams, prakirt? apie 1,5 metro storio led?, Jenisejuje gaud?me žuvis. Vien? kurapk? parduodavome už 1 rub., zuik? – už 5 rub., o poliarin? lap?, kas pasitaikydavo retai, – net už 25 rub. Nepaj?gdamas parsinešti vis? sugaut? žuv?, dal? apkraudavau ledu, kad gal??iau v?liau parsinešti. Dažnai lap?s nugvelbdavo laimik?.
- Kokie darbai lauk? šeimos? Ar greitai pavyko ?sidarbinti?
- Mama ir t?tis buvo ?darbinti miško pramon?s kombinate, kaip ir daugelis lietuvi?. Ir mes, vaikai, nedykin?jome. B?damas 10 met? prad?jau lankyti mokyklos tre?i?j?
klas?. 15 met? baig?s septynias klases taip pat prad?jau dirbti miško pramon?s kombinate, kur susipažinau su Vytautu Putna. Kartu su juo krov?me ? rietuves lentutes, kitus medžio ruošinius. V?liau jis iš?jo dirbti vairuotoju, o aš pasilikau mechanin?se dirbtuv?se. Igarkoje baigiau amat? mokykl?, kur ?gijau elektriko, suvirintojo, tekintojo ir šaltkalvio specialybes.
- Ar Igarkoje buvo žmoni?, kuriuos su malonumu prisimenate ir dabar?
- Buvo, ir ne vienas. Daug igarkie?i? mena fizinio lavinimo mokytoj?, daugkartin? Igarkos ?empion?, 1942 m. Igarkos tremtin? latv? Leopold? Baranovsk?.
- Kiek laiko praleidote Igarkoje?
- Ten „vieš?ti“ teko nuo 1948-?j? iki 1956 met? lapkri?io 1d. Kai mums su?jo 16 met?, gal?jome išvykti, ta?iau lauk?me, kol t?vai gavo leidimus, o lapkri?io 7 dien? išlipome Vidukl?s geležinkelio stotyje, ten pat, iš kur buvome ištremti.
[2]– Kaip atvykus Jus pasitiko žmon?s?
– Niekas m?s? ?ia nelauk?, nor?jome gr?žti ? savo namus, bet ten jau buvo ?sik?r?s „Stalino“ vardo kol?kis. Gyvenamajame dviej? gal? name veik? kontora, biblioteka.
Namas, statytas 1946 metais, stov?jo Gyli? centre, aplink j? buvo ?kiniai pastatai, sodas, m?s? žem?. Visi žem?s ?kio padargai, gyvuliai buvo nacionalizuoti. Vadovas ?sas mums pareišk?, kad netrukdytum?m jiems gyventi ir gr?žtum?m ten, iš kur atsiradome, arba ?sikurtum?m Kaliningrado srityje. Teko apsistoti pas seser? Vidukl?je, kur gyvenome m?nes?. Raseiniuose d?d? tur?jo nebaigt? statyti nam?, kur mes ir ?sireng?me kambar?l?.
– Kaip pavyko ?sidarbinti?
– Kadangi buvau tremtinys, niekas Raseiniuose priimti ? darb? nenor?jo. Mano turimos specialyb?s tikrai buvo reikalingos autotransporto ?mon?je, bet ir ?ia lauk? žodžiai: „(…) prašom netrukdyti, mums toki? nereikia…“ Galop pavyko ?sidarbinti Statybos remonto kontoroje, ?sik?rusioje po karo apgriauto banko pastato sveikojoje
dalyje. Prad?jau dirbti santechniku, atstatin?jau gimnazijos avarin?s b?kl?s santechnikos sistem?, kartu su S. Šliažu teko remontuoti buvusio advokato Dikino nam?.
– Pabuvojus tremtyje gal neteko tarnauti soviet? armijoje?
– Ne, 1957 m. buvau pašauktas tarnybon. Ir v?l atgal patekau už poliarinio rato. Štai tokia gyvenimo ironija. Du metus tarnavau Špicbergene, Naujojoje žem?je, Kandalakšoje, Murmanske. Tais laikais ten maistas buvo labai geras. Gaudavome sviesto, puodel? kavos, sriubos, antr? patiekal?. Tur?jome labai ger?, šilt? japonišk?
aprang?, nes klimato s?lygos buvo atšiaurios. Tarnaujant teko dirbti šarvuot? tank? dirbtuv?se. 1959 m. spalio m?nes? gr?žau ? Raseinius.
– Ar pasikeit? J?s? darboviet??
– Gr?ž?s v?l ?sidarbinau ? t? pa?i? viet?, tik ji buvo perorganizuota ?tarpkol?kin? statybos organizacij?. 1963 m. iš?jau dirbti ? Šiauli? 42 statybos valdyb?. Teko statyti gyvenamuosius namus Raseiniuose, sand?lius Vidukl?je, paukštininkyst?s tarybinio ?kio pastatus Vidukl?je, Raseini? 2 –?j? vidurin? mokykl?. Tuomet dirbau darb? vykdytoju. 1965 m., ?sik?rus KMK Nr. 12 (kilnojamoji mechanizuota kolona), priklausiau Šiauli? statybos trestui, kur iki 1968 m. dirbau mechaniku. 1968 m. buvau pakviestas dirbti ? Lietuvos žem?s ?kio technikos susivienijim? darb? vykdytoju gamybos, mechanizacijos ir elektrifikacijos srityje. Teko mechanizuoti fermas, žem?s ?kio mechanines dirbtuves ir kt. Šiai ?staigai atidaviau 10 met?. Prad?jus statyti Girkalnio kiaulininkyst?s kompleks?, tuometinis KMK vadovas A. Daugiala pakviet? mane ? savo ?staig?, kur teko dirbti iki pat pensijos (1995 m.). Sta?iau Paupio žuvininkyst?s ?kio kompleks?, gyvenamuosius namus, karvidži? kompleks? Gabšiuose, Ver?duvos gyvenamuosius namelius, Eržvilko vidurin?s mokyklos priestat?, Raseini? speciali?j? mokykl? ir kitus objektus.
– Ar gr?žus iš tremties tur?jote kiek laisvo laiko?
– Pirmiausia laisv? laik? už?m? mokslai. Gr?ž?s baigiau vakarin? vidurin? mokykl?. Dirbdamas – Vilniaus inžinerin? statybos institut?. Tur?jau laiko ir sportui – už Raseinius žaidžiau futbol?, m?gau šaudym?, svars?i? kilnojim?.
– Kelet? žodži? apie šeim?.
– Vedžiau 1960 m. balandžio 17 d. Su mylima moterimi pragyvenau 51 metus. Turiu s?n? ir dukr?. S?nus baig?s Veterinarijos akademij?, dukra – Juozo Gruodžio konservatorij?. Vyriausias an?kas, programuotojas, baig? Šiauli? universitet?, vidurinysis an?kas, dirbantis Anglijoje, baig? Žem?s ?kio universitet?, jauniausias an?kas k? tik baig? vidurin? mokykl?. Turiu 6 metuk? proan?k?. Štai toks mano gyvenimo kraitis.
– Gr?žkime prie S?j?džio laik?. Kokie prisiminimai dar liko apie t? laikotarp??
– ? S?j?d? at?jau savo noru, niekieno neragintas, kitaip ir negal?jo b?ti. Nor?josi, kad Lietuva kuo grei?iau atsistot? ant koj?. 1989-1990 m. klubas „Tremtinys“ sureng? ekspedicij?, kurios tikslas – lietuvi? tremtini? palaik? pervežimas iš Igarkos ? Lietuv? ir perlaidojimas t?višk?je. Šios akcijos organizaciniame darbe nuo Raseini? rajono teko dalyvauti ir man.
1990 m. buvau S?j?džio remiamas 18 – os rinkimin?s apygardos kandidatas ? rajono Liaudies deputat? taryb?. Nor?jau b?ti su pažangia Lietuvos tauta. Teko dalyvauti ir tragiškuosiuose sausio ?vykiuose, buvau stiprokai sužeistas ? koj?. Ir dabar kaip stipendininkas krutu, nenuleidžiu rank?.
– Tai J?s pensij? vadinate stipendija?
– Taip, stipendija. Tikiu, kad sulauksime geresni? laik? ir prad?sime gauti normalias pensijas. Tikiu, kad baigsis totali emigracija, jaunimas nepaliks nam?. Išvyk?s ir mano an?kas. Kas išlaikys tuos stipendininkus? Gal ta parama, kuria mes remiame valstyb?, bus kada gr?žinta.
– Atrodo, kaip anks?iau tremtis paliet? kiekvieno lietuvio gimin?,taip dabar iš kiekvienos šeimos greitai išvyks bent po vien? žmog?.
D?koju už pokalb?.