Eksperimentai su pensininkais ir sveiku protu
Neleidia atsikratyti skurdo 
Specialist? teigimu, Lietuvoje skursta apie trisdeimt procent? pensinink?. Lenkijoje triskart maiau, Vengrijoje tik ei procentai.
Dalis skursti nenorin?i? Lietuvos pensinink? rado tam tikr? ieit? pasirinko ne utarnaut? skurd? poils?, ta?iau darb?, tik?damiesi taip padidinti savo elgetik? pensij?.
Ta?iau Vyriausyb? sulugd? j? planus gyventi geriau ir oriau dirbantiems pensininkams sumaino pensijas. Atseit, nebandykite okti auk?iau skurdo ribos.
Kaip ir reik?jo tik?tis, Konstitucinis Teismas iaikino, kad tokie valdios veiksmai prietarauja pagrindiniam ?statymui: vieniems pensininkams atlyginimas negali b?ti mainamas labiau nei kitiems.
Ulipo ant gr?blio
Dabartin? valdia ulipo ant gr?blio: pensijos dirbantiems pensininkams jau buvo mainamos madaug prie deimt? met?. Ir tuomet Konstitucinis Teismas paskelb?, jog tai neteis?ta. Pensininkams buvo prad?tos mok?ti kompensacijos, kurios, beje, dar neimok?tos iki iol. .
Nejaugi A.Kubiliaus kabinetas neinojo, kad lipa ant gr?blio, kuris jau buvo ?stat?s gumb? kairi?j? vyriausybei?
Turb?t inojo, ta?iau nusprend?, kad gumbas Vyriausyb?s kaktoje geriau nei oriau gyvenantys pensininkai.
Be to, premjeras ?m? aikinti, kad valdan?i?j? sprendimas dirbantiems pensininkams pensijas mainti labiau nei nedirbantiems, visikai nesikerta su Konstitucinio Teismo aikinimu. Valdantieji taip pat usimin?, kad gali kone savo nuoi?ra spr?sti, koki? dal? netektos pensijos kompensuoti.
Nor?t? pasisavinti Konstitucij??
Vienoje radijo laidoje A.Kubilius pensij? mainim? pavadino kriz?s mokes?iu.
Atrodo, jog valdantieji yra link? paskelbti kriz?s mokes?io virenyb? prie Konstitucij? ir pageidaut? kuriam laikui sustabdyti Lietuvoje Konstitucijos galiojim?.
Gali b?ti, kad Konstitucija jiems tapo ne svarbiausiu alies ?statymu, bet tiesiog kliuviniu. Kaip inoma, Konstitucij? kaip kliuvin? vertina tik diktatoriai.
Ar ne panaiai elgiasi ir Vyriausyb?? Ji visai nieko prie b?t? tiesiog pasisavinti Konstitucij? ir naudoti j? tik savo poreikiams.
Antai, kai Seimo opozicija paskelb? apie ketinim? kreiptis ? Konstitucin? Teism? d?l sumait? alyje suk?lusio Sveikatos draudimo ?statymo klaidos, A.Kubilius tok? ketinim? prilygino t?vyn?s idavimui.
Kas bet kuria proga m?go trimituoti apie t?vyn?s idavim?? Ar tik ne diktatoriai?
I ko mok?ti? I bet ko
Kakod?l valdia vis labiau praranda tai, kas vadinama mogiku poi?riu. Demonstratyviai nekreipiama d?mesio ? tai, kad nesusipratimai d?l sveikatos draudimo ?mok? kelia sumait? moni? gyvenime ir dar labiau ?tvirtina yding? nuomon?, kad valdia mon?ms yra prieika.
Kaip inoma, sveikatos draudimo mokest? reikia mok?ti ir tiems, kurie neturi pajam?.
I ko mok?ti? Valdiai tai ne?domu. Tod?l, pavyzdiui, garbaus amiaus Raseini? rajono gyventoja, kuri isilaiko i nedidelio eimyninio ?kelio ir kuriai iki pensijos liko tik pusmetis,
turi skub?ti usiregistruoti Darbo biroje. Nesvarbu, kad tai nesiderina su sveiku protu ir atrodo absurdika. Svarbiausia ?ia yra tai, kad valdia taip reikalauja. Ekspertai tok? reikalavim? pavadino ?statymu ?teisinta kvailyste. .
Paaik?jo, kad d?l sveikatos draudimo ?mok? ? absurdikas situacijas patenka ir politikai.
D?l sveikatos draudimo ?mok? valstyb?s institucijoms yra ?siskolinusi ir Europos Parlamento nar?, buvusi ministr? V.Blinkevi?i?t?.
Ji nuo pra?jusi? met? liepos dirba europarlamentare ir yra visapusikai apdrausta.
Nepaisant to, V.Blinkevi?i?t? gavo paraginim? susimok?ti draudimo ?mokas. Paaik?jo, kad ji vertinama kaip emigravusi i Lietuvos ir apie savo emigracij? neinformavusi valdios institucij?.
Politik? tokio nesusipratimo b?t? ivengusi, jei baigusi darb? Seime, prie ivykdama ? Briusel?, b?t? usiregistravusi Darbo biroje. Kadangi buvusi ministr? vadovavosi sveiku protu, ji tapo skolininke kaip ir t?kstan?iai kit? Lietuvos gyventoj?.
Nor?dama t? skol? panaikinti, V.Blinkevi?i?t? i Europos Parlamento administracijos tur?jo gauti paym?, kad yra apdrausta sveikatos draudimu. Pasak politik?s, Briuselio valdininkai nesuprato, ko ji norinti. Nes Lietuvos valdios sprendimus sunku suvokti net ir patyrusiems biurokratams.
Sveikas protas
Sveiko proto nutek?jimas pastebimas ir teis?saugos sistemoje. Tai gana vaizdingai pademonstravo Kauno apygardos prokurat?ros vadovas K.Betingis.
Kai alia Kauno mari? lienavoje rast? D. Kedio k?n? atpaino t?vai, sesuo ir artimiausi gimin?s, K.Betingis demonstratyviai pareik?, kad tokie atpainimai yra niekiniai ir kad jis patik?s tik ekspert? ivadomis.
K.Betingis tokio nemoniko poi?rio kakod?l net neband? velninti. Tai m?gino padaryti laikinai generalinio prokuroro pareigas einantis R.Petrauskas. Jis pasak?: kaip mogus tikiu, kad prie mari? rastas D. Kedio k?nas, ta?iau kaip pareig?nas dar laukiu ekspert? ivad?.
Tobulai igrynint? biurokratin? poi?r? pademonstrav?s K.Betingis dar gal?jo suabejoti, ar k?nas tikrai rastas prie mari?, ir paprayti ekspert? paimti vandens m?ginius, kad b?t? galima nustatyti, ar tai tikrai Kauno marios. Galb?t dar reik?t? padaryti topografin? vietov?s nuotrauk? ir nustatyti, ar tikrai k?nas rastas lienavoje, kaip paprasti mon?s kalba
K.Betingio ,,?valgumas suk?l? ?tarim? ne tik paprastiems mon?ms, bet ir alies vadovei D.Grybauskaitei, kuri paragino prokuror? atsistatydinti.
Pasip?timo lygis kyla
Paragintas atsistatydinti buvo ir A.Kubilius. Tiesa, tas paraginimas nuaid?jo i Seimo opozicijos trib?nos, kurioje s?dintys niekada nepraleis progos sumenkinti politini? prieinink?.
Ta?iau ir pati Vyriausyb? daro visk?, kad opozicijai j? menkinti b?t? kuo lengviau.
Nors valdantieji nuolat skelbia apie kriz?s suvaldym?, apie eksporto atsigavim?, ta?iau tokius teiginius sugriauna tyrim? skai?iai, fiksuojantys prieingus rezultatus.
Europos S?jungos tyrim? tarnybos ,,Eurostat duomenys liudija, kad ekonomikos krytis Lietuvoje tebesit?sia visuose sektoriuose.
Ta?iau jokio kry?io n?ra stebint valdios pasip?timo laipsn?. Bent jau arogancijos srityje n?ra jokio kry?io tik nuolatinis kilimas.
