Elena ir jos armonika

Versija spausdinimui

Nijol? PETROI?T?

Elen? iaulien? Lyduv?nuose mon?s vadina keistuole. Anaiptol ne kiekvienam ji yra priimtina, bet be jos sunku b?t? ?sivaizduoti Lyduv?nus. Ji savotikas ios gyvenviet?s simbolis, tarsi Lyduv?n? tiltas. A inau, jog daug kas mane vadina kvaia. Bet man jokie vertinimai n?ra svarb?s, nes a turiu armonik?.

Gatv?s muzikant?

Lyduv?n? seni?naitis Stasys Kauius pasakoja, kad Elena, nepaisant met? laik? ar oro s?lyg?, kiekvien? sekmadien? po v. Mii? groja prie miestelio parduotuv?s. Labai graiai groja. Ir jei vien? dien? Elenos armonika nutilt?, miestelyje labai jos tr?kt?. Elena su savo armonika savotikas miestelio simbolis, ji mielai dalyvauja visuose bendruomen?s renginiuose. tai ir ? susitikim? su premjeru Andriumi Kubiliumi bei jo komanda ji atskub?jo ? mokyklos aikt?. Pav?lavau… atsiduso. Ir ?ia pat pasiteisino, kad kojos ne tokios greitos, kaip nor?t?si. Bepigu premjerui: s?do ant dvira?io ir nusuko ? dein?, o ji kol atklibik?iavo. Bet savo program? jis vis tiek atliko – pagrojo, padainavo ?ia susirinkusiems lyduv?nikiams. Premjeras su savo komanda jos muzik? irgi gird?jo, nuo Lyduv?n? tilto jai pamojavo. Pati Elena tokius gatv?s koncertus paaikina labai paprastai: Jei yra ventadienis, tai reikia ir atitinkamos nuotaikos. Armonika, manau, toki? ir padeda sukurti. Matau, kad mon?ms tai patinka, netgi tiems, kurie man?s nem?gsta. A groju visiems. Bet labiausiai to grojimo reikia man pa?iai. Oi, kaip reikia. Jei negro?iau, ko gero sprog?iau perpus.
Elena sako, kad mon?s jai buvo bepraded? mesti ? armonikos d?? pinig?, bet ji kategorikai tai udraudusi, nes taip jos armonika prarast? dvasi?. Tai, k? ji daranti, niekaip negali b?ti sietina su materialiais dalykais.
Ugroja Elena ir iokiadieniais, ypa? vakarais. Tik tai daro jau savo kiemelyje, ant Dratvinio upeli?k?io kranto. Ir tuomet jos daina, jos armonikos melodija plaukia Dubysos sl?niais, it r?kas pama?l kyla ? vir?. mon?s jos klauso atsilapoj? langus, ieidami ? kiemus. Tai yra ities labai nuostabu, yra sakiusi u keleto kilometr? nuo Elenos gyvenanti Vilma Kaui?t?.

Elenos kupletai

Elena ino, kod?l jos dainavimas kai kuriems mon?ms nepatinka. Ji, matydama gyvenimo piktaizdes, ima ir sukala kupletus, kuriuos ?ia pat ir idainuoja: Graus m?s miestelis/ Ant kranto Dratvinio,/ Kas antroj trobel?j/ Geriama namin?. U it? kuplet? lyduv?nikiai man?s vos neprilupo, mat laikratyje is kupletas skamb?jo Kas antroj trobel?j varoma namin?. Vien? od? ne taip ura?, vietoj geriama para? varoma, o kaimynai it ir?s sukilo. Nenori jie pripainti ir g?rimo, bet juk ne a geriu… Pranas Mockus ypteli, kad Elena niekuomet savo kupletuose ne?vardija konkre?i? asmen?, nemini vard? bei pavardi?, bet apdainuotieji ikart save atpa?sta ir u tai ant Elenos pyksta. Nuo vienos girtuokl?s ir ? dantis esu gavusi, neslepia Elena.
U tai politik?, vie? asmen? Elena nevynioja ? vat?. Prie anuos rinkimus ji dainavo: Neieik, Mikolaiti, ? Seim?,/ Nepalik utertos aplinkos./ Juk tu pardavei or? Raseini? / Tau per maa nuimti galvos. (Tuo metu Raseiniuose buvo kil?s triukmas d?l bendrov?s Vicamedis teriamo oro, su tuo buvo susij?s ir G. Mikolaitis). Nepaklaus?, ? Seim? nu?jo, o kiek naudos i to buvo? Lakst? po Seim? girtas nusmukusiom keln?m… Lyduv?nik?s pasakoja, kad Elen? labai danai reikia tramdyti, kad ji savo kuplet? kokiam garbiam sve?iui nesud?t?. Bet tas tramdymas v?lgi labai subtilus turi b?ti, nes Elenai negalima ?sakyti, reikalauti jos galima tik graiai paprayti. Ta?iau jokiu b?du nepasakysi, kad jos kupletai yra neteisingi, negra?s pramanai. Ji, tarsi maas vaikas, tiesiog atvira – kaip k? mato, kaip tai suvokia, taip ir dainuoja.

Kryius blaivybei

Prie kur? laik? Elena savo kiemelyje prie bany?ios pastat? kryi? blaivybei stiprinti. Jo istorija tokia: susimesdavo girtuokliai ir ?audavo bany?ios paunksm?je. Kai
atsirado kryius, jie taip daryti nebedr?sta. ? ?vyk? Elena ilga daina ?amino. Elena sakosi esanti karta blaivyb?s alinink?. Gal tod?l, kad per svaigalus labai daug jos gyvenime prarasta. O netoliese, savo darelyje, lin? lysv? pasodino. Kam? Kad an?k?s lietuvait?s inot?, kaip tikras linas atrodo. Sako, o kur daugiau jaunimas linus augant bepamatys? M?s? euroderybininkai taip sugeb?jo isider?ti, kad lin? Lietuvos laukuose nebeliko. Ar daug r?t? m?s? mergel?s savo dareliuose beaugina, nors tai Lietuvos nacionalin? g?l?.

Armonikos masaas

E. iaulien? skaudi? lig? kamuoliukas. Osteoporoz?s paliesti jos pirtai alti it ledo varvekliai. Gal nepatik?site, bet kai pradedu groti, pirtai atyla, v?l tampa lankst?s, kaip jaunyst?je. Man armonika kaip alkoholikui degtin?, ji man atgaivina ir d?i?, ir k?n?. Kol ioj em?j egzistuosiu,/ Tol mane lyd?s daina./ A armonika
negrosiu/ Tik gul?dama karste. Bet ?ia pat pasitaiso: Gal ir grosiu, jei tik kas j? paduos.

Savamoksl?

Elena muzikant? savamoksl?, bet i labai muzikalios gimin?s. Mano t?vukas pats su nagin?mis vaik?iojo, o man, dar vaikui, gita-r? nupirko ir pas muzikos mokytoj? Matikov? keletui pamok? nuved?. Bet Elen? vis?laik traukusi tik armonika. Man rodosi, kad a, vos paleidusi mamos kr?t?, ? armonik? ?sikibau. Nesijuokite, mama mane kr?timi maitino iki trej? met?. I b?dos tai dar?, nes per bombardavim? karves imu?. A karo vaikas. Elena niekada nesinaudoja natomis. Ji tiesiog savaime pagauna melodij? ir tiek. Taip pat ir su kupletais nutinka. Vienus j? usirao, o kiti kaip vienkartiniai nuplaukia. Moteris apgailestauja, kad daug jos raytos k?rybos pavasario potvyniai pavog?: kai aps?m? trobel? patvin? Dratvinio vandenys, tai viskas permirko, susiliejo.

Politin? armonika

Elena sakosi n? dienos negyvenusi be armonikos. Kai vien? sugrodavo, i paskutini?j? kit? pirkdavo. Bet vien?dien at?jo toks metas, kai armonikos ?pirkti nebegal?jo.
Bet likimas jos nepaliko neviltyje. Ji nugirdusi, kad prie anuos rinkimus Viktoras Uspaskich, vain?damas po Lietuv?, mon?ms ir materiali? pagalb? si?l?. Nuvaiavau ir a ? tok? susitikim? Raseiniuose. Jis tikrai paklaus?, gal kam kokios pagalbos reikia. Tai a atsistojau ir pasakiau, kad man mirtinai armonikos reikia. O jis ? tai: Giarai. Tolko kokiu marku nori?
Ir nupirko, j? pa?i? net ? Kaun? armonikos isirinkti Viktoro vyrai ve?si. Ta armonika Elena ir iandien tebegroja.
Elena sako, kad jos grojimui bei jos poi?riui ? gyvenim? nepritaria dukros, kartais bando mam? paaukl?ti. Bet jos pa?ios k? daro muzikalias dukras gimdo. Gird?tum?te, kaip mano an?k?l? Emilija fleita groja… Ne, niekur nuo sav?s, nuo savo prigimties nepab?gsi. Jei man lemta groti, tai ir groju. Gimiau a optimist?,/ Tod?l dar egzistuoju./ Dar paimu armonik?/ Ir vakarais ugroju…

1 Komentaras

  1. Ma?iusi

    2013-03-22 18:18

    ir gird?jusi…Graiai parayta apie Elenut?. Tik,ar susim?stoma,kaip i moteris gyvena,pasibaigus ilt?jam met? periodui ant to Dratvynio kranto.?ia romantika ir baigiasi.Ar kas nors jai padeda ir pasir?pina,kad b?t? bent jos gyvenime il?iau negu u lango iemos metu.Manau,kad pompastikas straipsniukas neatitinka Elenut?s kan?i? d?l jos negalios ir jos gyvenimo s?lyg?.O gal ir pinig? ne marios,o kas nuperka jai vaistus?Manau,tokiais mon?mis tur?t? jau kakas pasir?pinti.