Į „Alio, Raseinius“ kreipėsi Viduklės geležinkelio stoties gyvenvietės žmonės ir skundėsi dėl netvarkos buvusioje asfaltbetonio gamybinėje bazėje, nuo senų laikų vadinamoje „smalinėje“. Saulėje ištirpęs bitumo baseinas, visur išbarstyti dervos gumulai, padangos, naftos atliekų likučiai bei yrantys statybų griuvėsiai žudo gyvūnus ir kelia grėsmę aplinkiniams gyventojams. Vykstant iš Raseinių link Kryžkalnio, šios buvusios bazės teritorija matosi privažiavus geležinkelį, į dešinę nuo Žemaičių plento.

Perspėja kraupiomis nuotraukomis

Vietos gyventojai redakcijai atsiuntė nuotraukų, kuriose užfiksuotos  tyvuliuojančios dervos ir naftos produktų balos bei šiomis atliekomis aplipęs gaištantis ežiukas. Susipažinę su pagalbos besišaukiančia medžiaga, nedelsdami nuvykome į įvykio vietą. Faktai pasitvirtino – vaizdas kaip iš siurrealistinio filmo. Žmonės papasakojo, kad rado įklimpusį į bitumo baseiną ežį, pabandė jį ištraukti, bet išgelbėti nebuvo įmanoma. Pasak mačiusiųjų, nuo tokio vaizdo tą dieną jie net valgyti negalėję. Žurnalistui taip pat teko gerokai pavargti, kol pavyko užfiksuoti nerimą keliančius kadrus.

Pasak ekologinės nelaimės liudytojų, padėtis pasidarė nepakenčiama, kai visai neseniai buvo išgabentos čia buvusios cisternos. Jose esantis turinys buvo tiesiog išpiltas ant žemės. Niekas dėl to nesuko galvos… Žmonės mano, kad talpos, kuriose greičiausiai buvo naftos produktų likučiai, vietos valdžiai leidus galėjo būti supjaustytos ir išgabentos nežinoma kryptimi (galbūt priduotos kaip metalo laužas). Tačiau tai dar ne viskas. Buvusios asfaltbetonio gamybinės bazės teritorijoje riogsantys griuvėsiai vilioja paauglius – jie čia karstosi, žaidžia, laipioja sudūlėjusiu nuo laiko šiferiu. Vieni kiti dar krapšto ir išsineša plytas. Ne per seniausiai nakties metu griuvo gelžbetoninė perdengimo plokštė, neišsilaikiusi ant gerokai išardytų karkasų. Laimei, niekas nenukentėjo. Skaitytojai galbūt dar nepamiršo, kaip užpernai mūsų rajono Pagojo kaime, ardant apleistas buvusio kolūkio mechanines dirbtuves, žuvo 15 metų berniukas. Deja, istorija gali pasikartoti, nes kol neatsitinka nelaimė, niekas į panašias problemas nekreipia dėmesio. Gyventojai tvirtina, kad ne kartą kreipėsi į vietos valdžios atstovus, tačiau jokios reakcijos nesulaukė. „Čia ne gegužines organizuoti, reikia vietoje ir dabar problemas spręsti. Mes nesustosime, kreipsimės ir į Aplinkos ministeriją“, – burbėjo nepatenkinti žmonės. Beje, kiek anksčiau kai kurie asmenys buvo sugalvoję šia vieta naudotis kaip nelegaliu sąvartynu, tačiau dėka arčiau gyvenančių žmonių savivaliautojai buvo sudrausminti.

Valdininkai ieško savininkų

Siekdami išsiaiškinti, kam priklauso buvusi gamybinė bazė, kreipėmės į Savivaldybės administracijos Ekonomikos ir ūkio departamento Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėją Robertą Pareigį. „Šis objektas kažkada priklausė kelininkams, vėliau buvo perduotas Valstybės turto fondui (VTF) ir privatizuotas. Norint dabar tiksliai nustatyti savininką, reikia žinoti unikalų pastato kodą arba adresą. Pastatas buvo privatizuotas, o kam priklausė tos talpos – sunku pasakyti. Kiek žinau (mes domėjomės VTF), turto savininkas užsienietis –vokietis. Deramai sutvarkyti tą aplinką savininkui nemažai kainuotų. Pats bitumas aplinkos ypatingai neteršia – ataušęs jis kaip asfaltas, kas kita – naftos produktai. Tose cisternose galėjo būti mazutas, tik ne smala, kadangi katilai technologinio proceso metu ją kaitindavo“, – dėstė R. Pareigis.
Viduklės seniūnas Gytis Šulinskas korespondentui paaiškino, kad seniūnas jokio turto (turima omenyje minėtos cisternos) nepardavinėjo ir leidimų neišdavinėjo. „Nesąmonė, kad seniūnas galėtų parduoti ne savo turtą. Savivaldybėje yra aplinkos apsaugos programa. Ten išdėstyta, kokiems rajono karštiems taškams skirti lėšas, kad juos likviduotų. Aš nežinau, kada tos cisternos dingo“, – tikino seniūnas. Dėl to nelaimėlio ežiuko likimo norėjome išgirsti komentarą ir iš Raseinių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojo-inspektoriaus Ovidijaus Butkaus, kuruojančio gyvūnų globą, tačiau pasirodo, kad jo žinioje tik namų valdose registruoti gyvūnai. 

Buvo toks sovietinis animacinis filmukas „Ežiukas rūke“, kuriame jo personažas įkrenta į upelį ir sėkmingai išplaukia, mūsiškiui, deja, baigėsi liūdnai. Lieka paskutinė viltis – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseinių rajono agentūros vadovas Gediminas Tamašauskis. Jis mielai paaiškina, kad yra gautas elektroninis pranešimas dėl minimų faktų. Jis užregistruotas. „Mes tikrai tirsime šį atvejį. Esame pateikę paklausimą dėl objekto nuosavybės, kad mūsų departamentas per Registrų centrą išsiaiškintų. Ten išties labai bloga situacija. Jeigu paaiškės, kad tai privatininko teritorija, reikalausime, kad jis sutvarkytų, o jei, pavyzdžiui, valstybinė, reikalausime, kad Savivaldybė sutvarkytų. Visų pirma reikia tiksliai išsiaiškinti – gauti Registrų centro pažymą. Tai labai įžūlus pažeidimas. Mes padėkojome tam asmeniui, kuris kreipėsi į mus elektroniniu laišku. Kiek žinome, šis žmogus turi daugiau informacijos apie minėtą atvejį, todėl papildomai paprašėme ją pateikti. Garantuojame anonimiškumą“, – sakė agentūros vadovas.

Kiek kainuoja nuodai ir žudymas pagal įstatymą?

Minėtas bitumo baseinas gyvuoja dar nuo sovietmečio – kokią jis kelia žalą gamtai, gali atsakyti tik specialistai. Gal didelės ir nekelia, bet nei jis uždengtas, nei neaptvertas, gerokai išsiplėtęs už savo ribų – kiek čia gyvūnų jau žuvo, tik vienas Dievas žino. Laimė, kad koks vaikas nepapuolė. Išlaistyti naftos produktai ir visur besimėtantys dervos gumulai akis bado. Kokie bus atsakingų pareigūnų žingsniai, netrukus sužinosime ir gyventojai bus informuoti. Administracines baudas už aplinkai padarytą žalą skiria Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai. Atsakomybė už atliekų šalinimą, pažeidžiant Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimus, apibrėžta Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Nuobaudos už aplinkos teršimą pavojingomis atliekomis gali siekti juridiniams asmenims iki 2000 Lt, fiziniams asmenims – iki 1000 Lt. Mūsų minėtu atveju, galėtume pasakyti, kad dar palyginus nebrangiai…

Į redakciją kreipėsi savo begėdžiais triukšmadariais kaimynais pasipiktinusi ponia Henrita Zemblauskienė. Ateities gatvėje 21 numeriu pažymėtame name gyvenanti moteris teigia nebegalinti kentėti nuolatinio kaimynų keliamo triukš-mo. Maža to, H. Zemblauskienė augina trejų metukų sūnų, turintį sunkių sveikatos problemų. Kaip pasakoja pašnekovė, vaikas nuo triukšmo net krūpčioja, naktimis prabunda, neturi ramybės.

Mano, jog kaimynus užstoja policija

Kur tik nesikreipė su triukšmadariais negalinti gražiuoju susidoroti H. Zemblauskienė: į policijos komisariatą, Raseinių butų ūkį, Seimo narį Edmundą Jonylą ir galybę kitų instancijų. Tačiau niekas negelbėjo. „Vos tik paskambinu policininkams, triukšmas iš kaimynų buto tuojau pat liaujasi.
Policija atvažiuoja, pažiūri – tylu. O pareigūnams išvažiavus triukšmas vėl prasideda. Manau, kaimynai turi policijoje ryšininką, kuris jiems praneša apie iškvietimą. Dabar policijos jau nebepavyksta prisikviesti. Nebevažiuoja. Bandžiau ir pati pas kaimynus belstis. Jie man pasakė taip: „pamiršk mūsų adresą ir telefono numerį, mes turim draugų, kurie tave sutvarkys“. Kai paprašiau, kad netriukšmautų, atrėžė, jog daro, ką nori, o aš savo sergantį vaiką galiu vežti į ligoninę, jei čia tvarka nepatinka“, – skundžiasi moteris.

Anot jos, kartais triukšmas tęsiasi visą dieną iki pat antros valandos nakties. Triukšmą pašnekovė apibūdina kaip neaiškius trenksmus ir bildesius. Nebesitikinti pareigūnų pagalbos moteris teigia namuose įsitaisiusi lubas su gipso plokštėmis, tačiau ir tai nepadeda.

Pavargo nuo priekabių

Paskambinome H. Zemblauskienės minėtiesiems kaimynams – Jolantai ir Vaidotui Vilkams. Žinia, Vaidotas Vilkas – vestuvių muzikantas, tai gal ir kaimynei per nervus dieną naktį pagroja? Į skambutį atsiliepė J. Vilkienė ir vos išgirdusi, kokiu reikalu į ją kreipiamasi, netyčiomis susijuokė. „Jau, žinokit, labai užkniso. Zemblauskienė tikrai visas instancijas perėjo. Ji pas mus nuo sausio policiją siuntinėja. Nebežinau, ką daryti“, – dūsauja moteris.

Pasak J. Vilkienės, jų namuose niekas netriukšmauja. Nebent devynerių metų dukra su draugais kelia šurmulį. „Tačiau tai vyksta tikrai ne antrą valandą nakties. Kokia nesąmonė? Vaikas eina miegoti devintą, dešimtą valandą. Mes vėliausiai – vienuoliktą. Vyras dirba, aš šiuo metu Šiaulių universitete ginuosi bakalauro laipsnį. Balių pas mus irgi nebūna. Nesuprantu, iš kur tokios fantazijos. Na taip, pažaidžia dieną vaikai, patriukšmauja, bet kas čia tokio? Dabar, kai gražus oras, ir tų žaidžiančių vaikų beveik nesigirdi, jie dažniausiai lauke. Atsibodo tas kabinėjimasis.
Vyras kartą net gana nemandagiai pasakė, kad nebeskambintų. Trumpam padėjo. Ir štai vėl“, – lieja apmaudą pašnekovė.

J. Vilkienė sako mačiusi, kaip pati ponia Zemblauskienė prie vieno Raseinių tvenkinėlio esančiame ne itin socialių gyventojų kieme su vyrais išgėrinėjo. Anot J. Vilkienės, neramios kaimynės ligotam vaikui labiau kenkia ne įsivaizduojamas triukšmas, o pati jo gyvenamoji aplinka. „Sako, kad jos vaikas nuo triukšmo nerimsta, bet man regis, kad labiau jis krūpčioja nuo to, kas vyksta namuose. Juk tame bute be Zemblauskienės dar gyvena jos motina bei brolis. Visi trys turi psichines negalias. Jei kyla klausimas, kur to vaikelio tėvas, tai to turbūt niekas nežino. Gal vienas iš sugėrovų“, – nemalonias aplinkybes aiškina J. Vilkienė. Klausant jos savaime kyla klausimas – o kur tuomet žiūri Vaiko teisių apsaugos tarnyba?

„Pasidomėti būtų ne pro šalį“

Su situacija jau susipažinęs Seimo narys Edmundas Jonyla sako, kad H. Zemblauskienės vaikelio gerove tikrai turėtų susirūpinti atitinkamos tarnybos: „Nesvarbu, dėl ko tas vaikas kenčia – ar dėl didelio triukšmo, ar dėl namuose esančių netinkamų sąlygų, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnyba į tai turėtų atkreipti dėmesį. Pats asmeniškai domėjausi ponios Zemblauskienės skundu, raginau pareigūnus ištirti padėtį. Jie mums davė raštišką atsakymą, jog vykdytas ne vienas patikrinimas, tačiau nei karto nepavyko nustatyti, kad kaimynai triukšmauja. Taip pat pareigūnai minėjo,
jog triukšmingais kaimynais besiskundžianti moteris turi psichinę negalią. Jos įtarimai, kad pareigūnai dangsto kaimynus, greičiausiai yra nepagrįsti ir nelogiški. Policininkai daugiau ten nebevažinėja. O štai vaiko teises ginančios institucijos tikrai galėtų pasidomėti. Žinoma, gaila ir tos moters, ir jos vaikelio“, – sako Seimo narys.

Triukšmavimu kaltinamų kaimynų aplankyti važiavo Seimo nario padėjėja Diana Kaupaitienė. „Ta šeimyna tikrai yra niekuo dėti, paprasti žmonės. Pakalbėjome su kitais kaimynais. Niekas jokio triukšmo negirdi, Vilkų šeima nesiskundžia“, – sako pas Vilkus apsilankiusi moteris.
Informuojame, kad pagal šiuo metu galiojančius LR įstatymus ramybės periodas – nuo 10 valandos vakaro iki 6 valandos ryto. Taip pat yra reikalavimas, kad po 18 val. triukšmo lygis turi būti mažesnis nei dienos metu.

Primename, kad geriausias būdas sugyventi kaimynystėje – draugiškas susitarimas.

Stanislava TIJŪNAITIENĖ

Praėjusią savaitę VšĮ Raseinių pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Sofija Šneiderienė sukvietė į pasitarimą bendruomenių slaugytojus, Socialinių paslaugų centro vadovus, Savivaldybės gydytoją. Tikslas: suderinti bendrą veiklą, orientuotą į kokybiškų ir visapusių paslaugų teikimą gyventojams.

Bendruomenės slaugytojo vaidmuo

Direktorė primena bendruomenės slaugytojams, kad jiems suteikta gana plati erdvė savarankiškai veiklai. Tenkindami bendruomenės narių sveikatos poreikius, jie privalo atlikti profesinius slaugytojo, patikėtinio, sveikatos mokytojo vaidmenis. Juk slaugytojas užtikrina bendruomenės slaugos procesą: pastebi esančias ir galimas sveikatos problemas, planuoja savo veiklą bendruomenės sveikatai gerinti, moka savarankiškai pasitelkti kitų žinybų darbuotojus, jei jų veikla gali prisidėti prie sveikatos gerinimo. Bendruomenės slaugytojas turi išmanyti vadovavimo metodus ir mokėti juos taikyti praktiškai, mokėti inicijuoti permainas, žinoti ir suprasti, kaip skatinti žmonių aktyvumą siekiant sveikatos, išmanyti derėjimosi principus ir mokėti juos naudoti praktiškai.

Apie socialiai draustuosius

Šiuo metu, pasak direktorės, prisirašiusiųjų prie pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius balandžio mėnesį buvo 18 227, iš jų kaimo gyventojų – 13 303. Tačiau neapdraustų privalomuoju sveikatos draudimu – 1687, iš jų kaimo gyventojų – 1302, o tai reiškia, kad šie asmenys nemokamai negali gauti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų. Didžioji šių gyventojų dalis gauna socialines išmokas, vadinasi,jie yra apdrausti, bet apie tai informacijos neturi ne tik apdraustasis, bet ir Ligonių kasos. Problema ta, kad Socialinės paramos skyrius, skirdamas išmokas, gavėjų apie tai neinformuoja.

Kiekvienas socialinės paramos gavėjas, sužinojęs apie paskirtą paramą, turi apie tai nedelsiant informuoti Ligonių kasas, nes parama – tai ir socialinio draudimo garantas paramos gavimo laikotarpiui.

Socialinių darbuotojų veikla ir problemos

Diskusijoje dalyvavusi Socialinių paslaugų centro Paramos šeimai skyriaus vedėja Rasa Mockevičienė džiaugiasi direktorės iniciatyva suburti bendram darbui tiek bendruomenių slaugytojus, tiek socialinius darbuotojus ir tikina, jog aktyvaus tarpusavio  bendravimo būtinai reikia. Apie tai byloja ir nesenas tuberkuliozės atvejis Viduklės seniūnijoje, kai  lankydama ir padėdama tuberkulioze sergančiai šeimai, socialinė darbuotoja galimai pati užsikrėtė tuberkulioze. Dabar atliekami tyrimai, ji  turi nedarbingumo lapelį. Tikimės, kad būgštavimai nepasitvirtins. Visi – tiek bendruomenės slaugytojai, tiek socialiniai darbuotojai, – pastebėję bendruomenės narių sveikatos pablogėjimą įtakojančius veiksnius,privalo apie tai pranešti galinčioms padėti įstaigoms ir organizacijoms.Šiuo metu Raseinių r. savivaldybėje yra 103 šeimos, kurios lankomos prevenciniais tikslais. Didžioji šių šeimų dalis neturi elementarių higienos įgūdžių, įtariai žiūri į socialinius darbuotojus, vengia kreiptis į medikus. Kad socialiniai darbuotojai išvengtų sveikatos problemų, centras planuoja įsigyti darbuotojų sveikatos apsaugai reikalingų priemonių. Vedėja kviečia slaugytojus visais probleminiais klausimais kreiptis į seniūnijų socialinius darbuotojus ir tikina, jog veikiant drauge galima pasiekti norimų tikslų. Direktorė Sofija Šneiderienė primena, kad bendruomenės slaugytojas turi teisę naudotis duomenimis apie bendruomenės narių socialinį draudimą. Šiuos duomenis jam turi pateikti tiek seniūnijos, tiek socialiniai darbuotojai. Labai svarbu užtikrinti sveikatos priežiūros tęstinumą, todėl dirbantis bendruomenėje slaugytojas turėtų pasireikšti kaip „ryšininkas“ tarp pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros grandžių, t.y.tarp ambulatorinės ir stacionarinės sveikatos priežiūros.

Diskusijos

Į diskusiją įsijungęs Vosiliškio bendruomenės slaugytojas Feliksas Petrėtis teigia, jog ne slaugytojo darbas ieškoti socialiai draustųjų –tai soc. darbuotojų veiklos sritis. Jie turėtų informuoti, kaip ir kokiam laikotarpiui vienas ar kitas gyventojas draustas. Be to, jis klausia, kas konkrečiai atsako už vienišų senolių priežiūrą, koks nustatytas lankomų šeimų skaičius vienam socialiniam darbuotojui? Pagalbos namuose skyriaus vedėja socialinėms paslaugoms Jolanta Simanauskienė informuoja, jog apie socialiai draustuosius darbuotojai duomenų neturi – tai seniūnų atsakomybė, o
už vienišų senolių priežiūrą atsako seniūnų pavaduotojai, kurie yra atskaitingi Socialinės paramos skyriui. Lankomų šeimų skaičius socialinių darbuotojų pareiginiuose aprašuose nenumatytas. Žinoma, yra daug painiavos ir nesusipratimų, kai tą patį darbą dirba kelios institucijos: kelios auklės – vaikas be galvos. Bet, pasak vedėjos, prasidėjusi socialinių institucijų pertvarka rajone dar nepasibaigė, todėl tikėtina, kad galutinis variantas bus priimtinas visoms pusėms.

Sveikinimo žodis

„Tarptautinė slaugytojų diena švenčiama Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų medicinos sesers Florens Naitingeil garbei, taigi per jos gimimo dieną, gegužės 12-ąją. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui simboliu tapusi moteris Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje. Mieli slaugytojai, linkime tvirtybės, tikėjimo savimi ir žmonėmis, teikiant pagalbą jos reikalingam žmogui. Linkiu, kad Jūs visada gautumėte tinkamą, gerbtiną, nuoširdų dėmesį iš kitų darbuotojų, kolegų bei visuomenės. Ačiū, kad esate kartu su mumis“, – sveikinimo žodį Tarptautinės slaugytojų dienos proga tarė direktorės pavaduotoja Asta Kavaliauskienė.

Gegužės 18 d. (penktadienį) 19 val. „Danspin“ – „Mituva“ (Jurbarkas)

Raseinių KKSC stadionas

Rajono krepšinio „B“ lygos pirmenybės

Dėl išėjimo į finalą lygoje sužaistos trečiosios rungtynės tarp „Žaiginio“ – „Luknės-1“ ir „Klevo“ – „Danspino-2“ komandų. Pirmąsias rungtynes rezultatu 91:82 laimėjo „Luknė-1“, o antrąsias 69:57 – „Klevas“. Abi komandos pateko į pagrindinį finalą kovoti dėl 1–2 vietų. Jau sužaistos ir pirmosios finalinės varžybos. Kovoje dėl 3–4 vietų „Žaiginys“ rezultatu 80:74 įveikė „Danspiną-2“ ir žengė pirmą žingsnį prie bronzinių apdovanojimų. Pirmąjį mūšį dėl čempionų aukso laimėjo „Klevas“, įtemptoje kovoje įveikęs „Luknę-1“ rezultatu 74:69.Antrosios komandų rungtynės vyks gegužės18 dieną (penktadienį) nuo 18 val. Sporto centre.

Rajono vyrų futbolo 7×7 stadione pirmenybės

Gegužės 22 d. Raseinių KKSC stadione prasidės rajono vyrų 7×7 futbolo pirmenybės „Danspino taurė-2012“. Pirmenybėse startuos 8 komandos: „Vidukelė“, „Dubysa“, „Policija“, „Danspinas“, „Vidukelės jaunimas“, „Legionas“, „Julisa“, „Vienybė“. Komandos žais tarpusavyje vieną ratą, po
to atkrintamosiose varžybose išaiškins geriausias rajono futbolo 7×7 komandas.

Rajono seniūnijų varžybos

Ateinantį šeštadienį (gegužės 19 dieną) Raseiniuose vyks rajono seniūnijų varžybos. Tai Lietuvos seniūnijų žaidynių sudedamoji dalis, I-mas etapas. Finalinis etapas vyks rudenį Jonavoje, kur varžysis stipriausi rajonų seniūnijų sportininkai. Šiose varžybose yra ribojamas sportininkų amžius (tik nuo 20 metų), taip pat negali dalyvauti sportininkai, kurie dalyvauja įvairių lygų, pirmenybių Lietuvoje čempionatuose. Gegužės 19 dieną varžysis parko tinklinio 3×3 (aikštyne prie bažnyčios), stalo teniso (Specialiojoje mokykloje) ir šachmatų (RKKSC šaškių-šachmatų klube) sporto mėgėjai. Visų varžybų pradžia 10 val., o birželio 16 dieną vyks dar krepšinio 3×3, šaškių, smiginio ir virvės traukimo varžybos. Laukiame rajono seniūnijų komandų.

Gintautas Balčaitis, RKKSC dir. pav. suaugusiųjų sportui

Iškovoti penki medaliai

Praeitą savaitgalį Garliavoje vyko Lietuvos JKA karatė moksleivių čempionatas. Į Garliavą suvažiavo 110 JKA karatė sportininkų iš stipriausių Lietuvos JKA karatė klubų (Šiaulių „Kregždutė“, Panevėžio „Baltasis voras“, Raseinių „Bushi-do“, Šeduvos „Tigriukai“, Vilniaus  „Tori“, Kauno „Budo“, Kupiškio „Egis“, Kauno „Era“).

Visi dalyviai laukė ir ruošėsi šioms varžyboms, nes vaikams ir paaugliams tai vienos svarbiausių varžybų Lietuvoje. Raseinių karatė klubo BUSHI-DO sportininkai sėkmingai sudalyvavo čempionate ir iškovojo penkis medalius. Šešerių metukų Artas Matikovas 7–8 m. KUMITE rungtyje iškovojo III vietą ir pasipuošė bronzos medaliu. Mergaičių 11–12 m. amžiaus grupėje KATA rungtyje D. Bernatavičiūtė iškovojo III vietą. M. Šneiderytė šiose varžybose aplenkė klubo draugę D. Žukauskaitę ir 15–17 m. merginų KUMITE rungtyje iškovojo II vietą. Nors D. Žukauskaitė ir nusileido kovose, tačiau 15–17 m. merginų KATA rungtyje ji iškovojo I vietą ir tapo Lietuvos moksleivių JKA karatė čempione.

Gediminas Jakubauskas

Truputį apie futbolą

Viktoras VITKUS

Baigėsi futbolo batalijos salėse, netrukus odinio kamuolio virtuozai savo žaidimu džiuginti žiūrovų išbėgs į miesto stadioną. Matyt, reikėtų sutikti, kad pagrindinis rajono futbolininkų tikslas yra ne kovoti bet kuria kaina dėl pergalių, o teikti raseiniškiams džiaugsmą.

Vienas pirmųjų prieškariniuose Raseiniuose futbolą pradėjo populiarinti sporto klubas „Darbas“. 1934 m. LTS „Jaunoji Lietuva“ skyriaus įsteigtas Raseinių sporto klubas įkūrė futbolo komandą, kuri birželio 3 d. žaidė su Viduklės jaunalietuvių futbolo komanda ir laimėjo 10:2. 1937 m. Raseinius reprezentavusi futbolo komanda pavadinta „Šarūnu“. Raseiniai kartu

su visa Lietuva išgyveno futbolo krizę. 1937-10-13 „Lietuvos žinios“ rašė, kad kiek stipresnės provincijos futbolo komandos raseiniškių „Šarūną“ dažnai pavaišindavo pustuziniu įvarčių.
Nuo 1946 m. Raseinių sportininkai pradėjo dalyvauti Lietuvos futbolo čempionato zoninėse varžybose. Futbolo komandos pradėjo kurtis ir rajono mokyklose. Štai 1949 m. kovo mėnesį įkurta futbolo ekipa Betygaloje. Tačiau treneriams trūko kvalifikacijos, jaunoji karta sunkiai įsiliejo į vyrų rinktinę. Naujasis Raseinių apskrities sporto komiteto vadovas Gedminas nesugebėjo futbolininkų aprūpinti sporto apranga, avalyne bei kitu inventoriumi.

Po 4 metų pertraukos 1949 m. susitiko Kelmės ir Raseinių „Žalgirio“ komandos. Įvarčius raseiniškiams pelnė Antanavičius, Ignatavičius ir Šerstobajevas. Rungtynės baigėsi taikiai –3:3.

Birželio mėn. susitiko Jurbarko ir Raseinių „Žalgirio“ komandos. Vėl aikštėje aktyvumu pasižymėjo Šerstobajevas ir Ignatavičius. Jurbarkiškiai įveikti 6:2.

Badmintonininkai sėkmingai užbaigė 2011–2012 m. Lietuvos taurės varžybas

Gegužės 12 dieną Vilniuje vyko 2011–2012 metų 7-osios Lietuvos taurės 4-ojo etapo Cj ir Dj grupių badmintono varžybos. Cj grupės varžybose sėkmingai žaidė Raseinių badmintono klubo ir Raseinių KKSC sportininkas Karolis Eimutaitis. Jis vaikinų vieneto varžybose užėmė 2-ąją vietą, o vaikinų dvejeto varžybose poroje su Šakių sportininku Jonu Malinausku iškovojo 1-ąją vietą.

Susumavus 7-osios Lietuvos taurės visų keturių etapų rezultatus Karolis Eimutaitis vaikinų dvejeto kategorijoje užėmė 1-ąją vietą ir buvo apdovanotas taure, o vaikinų vieneto kategorijoje liko trečias.

Dj grupėje Raseiniams atstovavo Gytis Valaitis, Lukas Puišys ir Deivydas Mačianskas. Sėkmingiausiai varžybose žaidė Gytis Valaitis ir Lukas Puišys, pastarieji vaikinų dvejeto varžybose iškovojo trečiąją vietą.

Gytis Valaitis bendroje 7-osios Lietuvos taurės įskaitoje vaikinų vieneto varžybose užėmė 3-ąją vietą.

Egidijus Šubinas, Raseinių KKSC badmintono treneris metodininkas

Lengvaatlečių startai

Balandžio 27 d. Klaipėdoje vyko lengvosios atletikos pavasario kroso čempionatas, kuriame dalyvavo Raseinių KKSC sportininkai.

Nudžiugino Raseinių KKSC lengvosios atletikos trenerio eksperto E. Petroko auklėtiniai. Jaunučių amžiaus grupėje Aurimas Rabiza 2000 m įveikė per 10:22 min. ir užėmė 2 vietą. Jaunimo amžiaus grupėje Simas Bertašius 7000 m įveikė per 24:16 min. ir iškovojo 3 vietą. Ne ką prasčiau pasirodė ir lengvosios atletikos trenerio Z. Rajunčiaus metikės. Lietuvos žiemos sezono metimų čempionate kūjo metimo rungtyje jaunučių amžiaus grupėje 1 vietą iškovojo Vitalija Blaževičiūtė. Jos rezultatas – 40,54 m. 3 vietą iškovojo Brigita Budrytė. Jos rezultatas – 36,49 m. Jaunimo amžiaus grupėje Arūnė Gečiūtė iškovojo 3 vietą. Jos rezultatas – 31,82 m.

Šiauliuose vyko Lietuvos Respublikos moksleivių laisvųjų imtynių pirmenybės, kuriose dalyvavo Raseinių kūno kultūros ir sporto centro jaunieji imtynininkai. Antrąją vietą iškovojo Lukas Lipnickas (35 kg), trečiąsias – Edgaras Šaltmeris ir Gvidas Narmontas (46 kg), Matas Paulikas (54 kg).

Yra Raseiniuose ikimokyklinio ugdymo įstaiga, kurioje vyksta neįtikėtini ir stebuklingi dalykai. Darželinukai kadaise ten buvo pajėgūs sukirsti 3 kg daržovių per dieną, neklusnios darbuotojos keliavo į Savivaldybę „ant raudono kilimėlio“, o kartą vos pirstelėjus kolektyvui, išsiuostyti klastos atlėkė pats rajono meras. Viską vainikuoja neseniai nuskambėjęs vieno garbaus visuomenės veikėjo lozungas – jei bus betvarkė, bet kokią valdžią nuversim! Tikriausiai nuovokus skaitytojas jau suprato, jog kalbama apie lopšelį-darželį „Liepaitė“.

Kol vaikučiai miega, auklytės riejasi

2012 gegužės 3 dieną į „Liepaitę“ atvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) atstovai: pirmininkas dr. Aleksas Bružas, Ikimokyklinių įstaigų darbuotojų centro pirmininkė Irena Peciukonienė bei teisininkė Žavinta Jurevičiūtė. Taip pat dalyvavo „Liepaitės“ direktorė Aušra Jankauskienė,pavaduotoja Gina Juškienė, LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas, „Liepaitės“ profsąjungos pirmininkė Roma Kasparavičienė bei dalisprofsąjungai priklausančių darbuotojų.
Nors iš pradžių „Liepaitės“ darbuotojos žurnalistę patikino, kad čia tik taikus „informacinio pobūdžio“ susirinkimas, tačiau vėliau kilusios audringos diskusijos momentais priminė kačių pjautynes. Įsiaudrinusios darbuotojos mėtėsi kaltinimais, LŠDPS pirmininkas Aleksas Bružas nevengė kelti balso tono, o tik praėjusių metų rugsėjį „Liepaitės“ vairą perėmusios direktorės veide nuostabą pakeitė pasibaisėjimas. „Moterys, ką jūs darot, ką jūs kalbat?“ – klausė vadovė. „Blogiau jau vis tiek nebebus“, – nukirto darželio judesio korekcijos pedagogė Romena Drąsutienė.

Mero svainė – nuodėmė ar diagnozė?

Po susirinkimo LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas Vytautas Bulotas publikavo straipsnį LŠDPS internetiniame portale. Ten rašoma, jog „Liepaitės“ darbuotojų ir profesinės organizacijos narių susitikimo tikslas – padėti išspręsti „Liepaitės“ darbuotojų gyvenimą kartinantį konfliktą. Kaip teigiama, konflikto esmė – naujoji darželio direktorė. Rašoma, kad nuo jos vadovavimo pradžios „kolektyve pradėjo atsirasti baimė ir nesaugumo jausmas, <…> keitėsi mikroklimatas, kuris anksčiau buvęs geras“. Pabrėžiama, jog darželio darbuotojos gerai sutarė su buvusiąja direktore. Taip pat straipsnyje nepamirštamas faktas, kad dabartinė darželio direktorė yra rajono mero Remigijaus Ačo svainė. Stebimasi, kaip mero svainė galėjo užimti direktorės vietą, neturėdama jokios vadybinės patirties. Ar tik nebus meras prie to nagus prikišęs, o dabar ir toliau padedantis A. Jankauskienei darbuotojus bauginti ir engti?

Tačiau V. Buloto rašinyje nutylima, kad dabartinė direktorė „Liepaitėje“ dirba jau dešimtmetį ir su įstaigos vargais bei džiaugsmais yra gerai susipažinusi. Nekalbama ir apie tai, kad direktorės vietai užimti buvo pateiktos tik dvi kandidatūros – A. Jankauskienės ir Indrės Matevičienės. Pastaroji yra buvusios „Liepaitės“ direktorės Onutės Aldonos Kavolienės dukra. Tos pačios direktorės, kuri paliko darželį po audito išvadų apie nešvarius finansinius darbelius. Kai buvo išsiaiškinta, jog vaikai pagal dokumentus kasdien suvalgo po 2,5 kilogramo daržovių, vadovė skubiai
pasitraukė iš pareigų. Šiuo metu jos dukra I. Matevičienė vadovauja Girkalnio vaikų darželiui. Tikimės, jog ten vaikai pustrečio kilogramo bulvių ir morkų per dieną nesudoroja. Tačiau neoficialių šaltinių teigimu, atmosfera darželyje jaukumu ir gerove nedvelkia.

Nors V. Buloto straipsnyje deklaruojama, jog kolektyvas su buvusia direktore sutarė puikiai, tačiau pačios darbuotojos, kalbėdamos apie tai, aiškiai pasiskirsto į tris pozicijas: tos, kurioms buvo geriau tada, tos, kurioms geriau dabar, ir trečiosios, kurios sako „mums nerūpi, kas čia vyksta, mes tik norime gerai dirbti savo darbą“. Šios trys moterų grupės verda bendrame katile ir kenčia nuo įtampos, kurią dar labiau įsiūbavo liapsusas su profsąjunga.

Profsąjunga subruzdo, administracija supyko, o kas kenčia dabar?

Daug kas prisimena praėjusių metų rugsėjį kilusią konfrontaciją tarp besisteigiančios „Liepaitės“ profsąjungos ir Savivaldybės administracijos. Tuomet darželio patalpose po darbo susitiko profsąjungą steigti norinčios darbuotojos ir LŠDPS Raseinių rajono susivienijimo pirmininkas V. Bulotas. Apie susirinkimą įstaigos vadovė nebuvo informuota. Kad kažkas bruzda darželyje, ji sužinojo iš atsitiktinai tai pastebėjusios darbuotojos. Pati tuo metu buvusi už miesto ribų, gal šiek tiek išsigandusi, o gal pyktelėjusi, A. Jankauskienė paskambino ne kam kitam, o svainiui R. Ačui.
Kitaip tariant, griebėsi stipriausio šalia esančio ginklo. Na, o aršiu charakteriu garsėjantis meras R. Ačas, matyt, iš didelės meilės žmonos seseriai, atvažiavo į „Liepaitę“ kartu su administracijos direktore Aurelija Ložyte ir pradėjo aiškintis, kokie sąmokslai čia rezgami. Anot ten buvusių profsąjungos darbuotojų, meras elgėsi nedraugiškai, pradėjo visus vaikyti, o kai nebuvo išgirstas, išsitraukė išmanųjį telefoną ir ėmė filmuoti susirinkimą. Kitą dieną į darželį atvyko visa 8 žmonių „delegacija“ iš Raseinių rajono savivaldybės. Taip iš taikaus (tačiau kažkodėl savotiškai užslaptinto) profsąjungos steigimosi dvi priešiškos pusės sukurpė tarpgalaktinės svarbos konfliktą.R. Ačas ne tik padarė meškos paslaugą svainei, supykdydamas profsąjungą ir sukeldamas kolektyvo nepasitikėjimą vadove, tačiau ir supainiojo viešuosius bei privačius interesus. Tai pripažino Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Šiuo metu yra vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl mero trukdymo profsąjunginei veiklai. Regis, R. Ačo teismų raštais tuoj bus galima visus rajono kelius iškloti. Arba užlopyti skylėtas gatves. Bent šiokios tokios naudos būtų.

Po aprašyto incidento kai kurios darbuotojos pradėjo bijoti „Liepaitės“ direktorės. Ne juokai – juk vadovei už nugaros stovi toks entuziastingas ir galingas giminaitis. Prieš susitikimą su LŠDPS atstovais praėjusią savaitę būrelis darbuotojų choru kalbėjo žurnalistei: „Mes bijome direktorės, ji su mumis nesiskaito, vos tik kas, grasina, kad meras sutvarkys“. Taigi pernai kaip vijurkas į taikų profsąjungos steigimosi susitikimą įsiveržęs meras pasėjo nepasitikėjimą kolektyve. Tačiau kas dabar laisto nepasitikėjimo daigelį, kad jis greičiau augtų? „Despotė“ direktorė, „pletkininkės“ darbuotojos ar Kažkas, kam šis kolektyvo nervus tampantis konfliktas yra puikus būdas garsiai pašūkauti ir pasitaškyti lozungais?

Nenorėjusi prisistatyti „Liepaitės“ darbuotoja (redakcijai pavardė žinoma) tvirtino, jog už visų dirbtinai keliamų konfliktų slepiasi politinės srovės. „Man atrodo, kad profsąjunga yra po tam tikros politinės partijos vėliava. Atrado vietą aiškintis politinius nesutarimus. Opozicija kanda pozicijai, o dėl to kenčia paprastos darbuotojos. Darbščių ir draugiškų moterų kolektyvas skaldosi dėl kelių „pletkininkių“, kurias pjudo keli politikieriai. Ar nereiktų nusiplauti nuo šito purvo ir tiesiog dirbti savo darbą, kaip visuomet ir darėme? Situacija nėra tokia, kokią ją norima parodyti. Iš šito konflikto kažkas turi naudos. Tačiau tikrai ne darbuotojos ir ne vaikai“, – kalba moteris.

Trumpa susirinkimo apžvalga arba kodėl „meras neatlaikys spaudimo“?

„Dabar beveik ramu, bet rudenį kas čia buvo… Vadovybė nenorėjo, kad profsąjunga kurtųsi, bijojo kaip velnio. Nors ir dabar dar jaučiasiįtampa. Vadovai mus šustauskiais vadina. Blogai, kam mes čia įsikūrėme ir giname žmogaus teises. Jei kas nepatinka, direktorė sako, jog merui paskambins“, – prieš susirinkimą kalbėjo profsąjungos narės. Kai kurios teigė bijančios dėl savo darbo vietų. Tačiau LŠDPS pirmininkas A. Bružas ramino moteris sakydamas, kad įstatymas dažniau yra palankus darbuotojui, o ne darbdaviui. „Darbdavys prieš Savivaldybę yra prastesnėje situacijoje, nei darbuotojas. Įstatymas jo veiklą labiau reglamentuoja. Todėl nereiktų nepagrįstai baimintis dėl savo darbo vietų“, – aiškino pirmininkas. Pirmininko balso tonas pakilo direktorės pavaduotojai paprašius paaiškinti, ar yra naujovių sprendžiant keblų darbo laiko apskaitos
klausimą. Su kanceliarine painiava apskaitoje susiduria ne viena ikimokyklinio lavinimo įstaiga visoje Lietuvoje. Tačiau darbuotojos klausimas buvo sutiktas su nepasitikėjimu, o jo svarstymas užbaigtas riksmais. Pyktelėjęs A. Bružas konstatavo, jog visų problemų problema – pati klausimą uždavusi darbuotoja.  Vėliau situacija įkaito dar labiau. „Jei man čia reikės dar kartą atvažiuoti, kai kurių administracijų nebebus. Aš matau, iš kur kyla konfliktas. Jei negalima taikiai susitvarkyti, tai mes imsimės kitų priemonių. Prireiks 3-4 mėnesių, ir nei vienas meras neatlaikys to spaudimo, kurį mes galėsime padaryti bendrai. Todėl šiuo atveju prašymas yra toks – kalbėtis, kažką daryti kitaip ir baigti kiršinti. Jei vyksta kiršinimas, tai, matyt, žmogaus problema. Ir jam reiktų tvarkytis pačiam. Eiti pas psichologus ar dar kažką daryti. Man atrodo, kad visiems yra matoma, iš kur tas kiršinimas eina“, – dėstė pirmininkas A. Bružas. Vėliau pirmininkas tarsi juokais siūlė: „Derėkitės, kalbėkitės, o jeigu nieko nebeišeina, tai dėl administracijos sprendimas yra. Pora kartų pastatysit piketėlį prie darželio ir viskas. Ir šito užteks. Bet aš šito nenoriu. Situacija nėra tokia tragiška“.

Kai kurios moterys, stebėdamos aršią diskusiją, tik tyliai traukė pečiais. Stebėjosi ir darželio vadovė. „Iki šios dienos maniau, kad gyvename gražiai, kad nėra problemų. Dabar bandoma įteigti, kad jos yra.Mane kaltina nebūtais dalykais. Aš net profsąjungos narių sąrašo nežinau. Tiesa, rudenį mes iš tiesų kibirkščiavome. Bet lyg išsiaiškinome? Derinome vidaus tvarkos taisykles su Roma Kasparavičiene, darželio profsąjungos pirmininke. Viskas derinta, problemos išspręstos“, – kalbėjo darželio vadovė. Tačiau R. Kasparavičienė netruko užginčyti: „Jūs pasakėte, kad vidaus
taisyklėmis rūpintis mums nepriklauso, kad čia ne mūsų reikalas. Niekas nebuvo derinama“. Judesio korekcijos pedagogė Romena Drąsutienė pasakojo, kaip dėl nesutarimų su vadovybe buvo nusiųsta pas rajono Savivaldybės ryšių su visuomene specialistą Sigitą Gudžiūną. „Čia daug nepakovosi už savo teises. Iš karto „ant kilimėlio“ į Savivaldybę“, – su šypsena sakė darbuotoja. Situaciją sušildė iš kažkur atsklidęs neprisistačiusios darbuotojos balsas: „Bet mes juk nenorime tų konfliktų, norime gyventi draugiškai“. Susirinkimas baigėsi A. Bružo optimizmo gaida: „Situacija čia nėra tokia tragiška. Tikiu, kad viską išspręsite gražiai“.

Mamytės „Liepaite“ džiaugiasi

Paklausėme mamyčių, ar darželyje kas pasikeitė, kai darbą pradėjo nauja direktorė. „Situacija tikrai pagerėjo. Vaikas pasakoja, kad valgo skaniau, gauna vaisių, pieno produktų. Kai nesuvalgo, parsineša namo kokią kriaušę, bananą, jogurtą. Anksčiau to niekada nebūdavo. Visuomet domėjausi, ką vaikas valgo darželyje. Džiaugiuosi pasikeitusiu racionu. Pati dukra patenkinta savo darželiu. Eina į „Gandriukų“ grupę. Žinome, kad dabar jos auklėtoja ketina kelti kvalifikaciją. Jau vien tai daug pasako. Darbuotojos tobulėja, stengiasi“, – nuomone dalinasi mamytė Modesta Lukoševičienė.

Du sūnus auginanti Vida Čikotienė su darželiu „Liepaitė“ pažįstama jau daugiau kaip šešerius metus. „Pirmas sūnus darželį lankė nuo vienerių metukų. Ėjo iki pat mokyklos. Antrasis „Liepaitę“ lanko jau apie trejus metus. Puikiai jaučiu pasikeitimus. Anksčiau būdavo, mažasis pareina iš darželio ir iš karto į puodus. Arba parduotuvėje pasiimame kokių sausainių ir nesulaukia net kol nueisime iki kasos. Kaip čia pasakius, pavakariai būdavo nelabai sotūs. O dabar vaikas ne tik kad pareina privalgęs, bet dar ir parsineša namo. Kartais parsineša tų skanių senovinių keturkampių
varškės sūrelių, kartais apelsinų, obuolių. Dabar esu rami dėl vaiko mitybos darželyje. Tiesa, pastebiu, kad ir pats kolektyvas kažkoks guvesnis, linksmesnis. Kiek pažiūri, tai ir auklėtojos, ir vaikai visad su šypsenomis. Anksčiau niūrių veidų matėsi daugiau“, – pasakoja V. Čikotienė. Paklausta, ar nejunta darželyje tvyrančios vidinės nesantaikos, mama tikina, jog atvirkščiai – jaučiasi pagerėjusi atmosfera, džiugina ir gražiau tvarkoma darželio aplinka.

Pavasaris – prabudimo, atsinaujinimo metas. Net ir didžiausi slunkiai sukrunta gražinti bei puoselėti tiek savo kūną, tiek aplinką. Ne vien ūkininkai, bet ir nedidelį sklypelį valdantys žemdirbių palikuonys iki ausų pasineria į ūkiškus rūpesčius. Kodėl gi neužsiauginus savų ekologiškų daržovių ar nenupenėjus žąsies, juolab kai žiniasklaida trimituote trimituoja, kad prekybos centruose neretai įsigyjame ne maistą, o gryną nuodą.

Kurgi kitur, jei ne turguje, rasime visa, ko reikia skoningai ir išpuoselėtai, daržovių bei vaisių turtingai, naminiais paukščiais klegančiai sodybai. Taigi šeštadienio rytą skubame į Raseinių turgų. Aštuntą valandą čia pats prekybos įkarštis, o norėdamas pasistatyti automobilį turi apsukti ne vieną ratą, kol galų gale už kelių šimtų metrų nuo turgaus šurmulio randi laisvą kertelę savo vežėčioms. Artinantis į patį epicentrą, pirmiausia į akis krinta tikro lietuviško daržo pažiba – bulvės. Tiek sėklinių, tiek valgomųjų bulvių 30 kg maišas – 15 litų. Pasiteiraujame ir javų kainų, nes pabrangus kiaušiniams vis tik ketiname pirkti vištaičių, todėl grūdų kainos – labai aktualu. Ir ką gi – maišas kviečių – 35 Lt, kvietrugių – 33 Lt, o avižų – 30 Lt. Brangokai atsieis tas vištaites išlaikyti…

Skubame prie naminių paukščių. Savo augintinius čia siūlo net penki paukštynai. Pasirinkimas išties didžiulis: 3 dienų viščiukai – 3 Lt, 3 savaičių broileriai – 6 Lt, o kiaušinius dėti jau bemaž subrendusios 4-5 mėnesių vištaitės – 22-25 Lt. Dviejų savaičių kalakučiukai parduodami po 25 Lt. Sako, jie užauga 50 ir daugiau kilogramų – porą papjovei, ir puotauji lyg bekoną paritęs. Gausu ir vandens paukščių: kelių dienų ančiukai – 6-7 Lt, 1,5 savaitės žąsiukai – 20 Lt. Linkusiems į egzotiką – perlinės vištaitės, kitaip vadinamos pentardomis. 6 savaičių perlinukė – 20 Lt.

Kaip tikina prekeivis, tai nepamainomas paukštis ūkyje: ir dekoratyvus, ir kolorado vabalus nulesa, ir žiurkes išvaiko, ir kiaušinius deda, ir netgi – valgomas! Įsigijai tokių – bulvių nereikės chemikalais purkšti ir katėms nebeliks ką veikti.

Toliau kojos tiesiog pačios neša į paviljoną, kur prekiaujama pieno produktais, medumi ir kiaušiniais. Salė apytuštė: viena moterėlė pasidėjusi delno dydžio sūriukų – 7 Lt vienas, puskilogramis varškės – 4 Lt, litras pieno – 2 Lt, o grietinę po 11 Lt už litrą vos turgui prasidėjus išgraibstė. Nėra ko stebėtis – išlieka tik stambieji pieno ūkiai, o vieną kitą karvutę laikantys ūkeliai nepajėgūs patenkinti kaimiškų produktų išsiilgusių miestiečių poreikių. Keletas bitininkų lyg susitarę už pusę litro medaus prašo 12 Lt, kilogramas – 16 Lt. Šnekus bitininkas dar mums įsiūlo maišelytį bičių
duonelės – 100 g – 8 Lt. Baisiai brangu, bet natūraliems B grupės vitaminams tiesiog niekaip negalime atsispirti.

Galiausiai pasiteiraujame, kiek dabar kainuoja prieš Velykas didžiulį ažiotažą sukėlę kiaušiniai.Kritusios, oi kritusios jų kainos – dešimtis kaimiškų kiaušinių – tik 5 Lt. Beje, praėjusią savaitę nuo Velykų užsilikusius kiaušinius prekybos centre po 2,99 Lt pardavinėjo.Taigi mintys apie vištaičių auginimą įgauna klaustuko pavidalą.

Paukštininkystę ir gyvulininkystę palikę ramybėje, sugrįžtame į augalininkystę. Na, be savų agurkų ir pomidorų tikrai neišsiversime. 1-2 Lt už daigą, nelygu dydis ir veislė,kurios labai įvairios: pomidorai nuo „Raudonkepuraitės“ iki „Toyoto“, agurkai – nuo „Mirabelle“ iki „Karaoke“. Paprikos daigų galima įsigyti po 0,50 Lt. Dešimt kopūstų daigelių – 1 Lt, o svogūnų sėjinukai – 6-8 Lt/kg. Ir vėl prekybos centrai kiša koją – ten teko matyti svogūnų sėjinukų po 1,99 Lt už kilogramą.
Jei norite atnaujinti savo sodą, galima sakyti, jau pavėlavote. Praėjusį šeštadienį medelynai dar prekiavo vaismedžių sodinukais, bet šią savaitę daugelis sakė į turgų jau nebeatvyks – per vėlu vaismedžius sodinti. Obelaičių, kriaušaičių, trešnių, graikinių riešutų sodinukai kainavo po 20 Lt, vyšnaitės – 10 Lt, o pastaruoju metu itin populiarėjančių šilauogių krūmelį galima įsigyti už 15 Lt, bet jei norite jau šiemet sulaukti derliaus, už nemenką, žiedais apkibusį krūmą teks pakloti visą šešiasdešimt. Beje, pasak prekeivių, šilauoges galima sodinti net ir vasaros pradžioje, nes jos parduodamos vazonėliuose.

Savo ūkelyje norime ne tik skrandžiui šventę suruošti, bet ieškome ir atgaivos akiai bei sielai. Dekoratyviniai medeliai ir krūmai – tikrai yra iš ko pasirinkti. Tačiau kai kurių kainos priverčia žioptelėti: antai pusantro metro maumedis – 150 Lt, žirnmedis kur kas pigesnis – tik 60Lt, gražuoliai rododendrai – 35-65 Lt, o kamuolinių tujų, kalninių pušaičių, dekoratyvinių kadagių galima nusipirkti už 35 Lt. Krūminių bei vijoklinių rožių kerai – po 12-15 Lt. Gėlynams ir balkonams papuošti apstu įvairiaspalvių petunijų: besiskleidžiąs daigas – 2-3 Lt, o žiedų pynėmis svyrantis vazonėlis
– 15 Lt. Žydinčių pelargonijų kainos svyruoja nuo 6 iki 15 Lt. Pigiausiai už našlaites prašė po 0,50 Lt, tačiau įprasta šių gėlyčių kaina – 1-2 Lt. Mažyčių įvairių rūšių gėlių daigelių galima nusipirkti už 1,50 Lt, dekoratyvinių samanų kupstliai – 2-5 Lt, raktažolių kereliai – 1,5-5 Lt.

Žinoma, dar vis atsiranda žmonių, tvirtai išsaugojusių savo įsitikinimus, kad vien dekoratyvinių medelių bei gėlynų sodybai papuošti nepakanka. Ypatingiems aplinkos puoselėjimo gurmanams – visa kolonija it parodai išstatytų gipsinių grožybių. Prekeiviai gipsinėmis figūrėlėmis nesismulkina: nori asilo – prašau – 200 litų, solidžių apimčių nykštukas – tik 120 Lt, stirnaitė – 100 Lt, gulbės – 70-90 Lt. Jei biudžetas skurdokas, galima įsigyti smulkmės: varlių, sraigių, grybukų po 35 Lt. Šie akcentai neabejotinai jūsų sodybą bent vizualiai priartins prie Lenkijos-Vokietijos pasienio, kur šie puošybos elementai itin mėgstami.

Apie pusę vienuolikos turgaus prekeiviai pardeda krautis savo mantą. Jei nesate labai išrankūs, tai pats geriausias metas pigiai įsigyti sodinukų: tūla moterėlė nebenorės atgal į savo darželį gabenti apvytusių gėlyčių ar suglebusių sodinukų, taigi nusiderėsite nesunkiai.

Štai „Alio, Raseiniai“ įsigijo ryšelį brokolių daigų už 50 ct. Derliumi pavaišinti neprižadame, bet pasidalinti brokolių receptais – būtinai.

Albinas STAKAUSKAS

Gegužės 4-ąją šalies ugniagesiai gelbėtojai mini Šv. Florijono – ugniagesių globėjo – dieną. Ta proga penktadienį Ariogalos Dainų slėnyje rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir Priešgaisrinės saugos tarnybos ugniagesiai paminėjo profesinę šventę. Jos metu sulaukta daug sveikinimų, padėkų.

Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo parapijos bažnyčioje. Jas aukojo klebonas Gintautas Jankauskas. Vėliau popietė tęsėsi Dainų slėnyje. Šventę vedė ir svečius pristatė Ariogalos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Kvietkuvienė. Iškilmingos rikiuotės metu sveikinimo žodį tarė rajono Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Šeduikis. Pažymėjęs, jog kolektyvui tai neeilinė, džiugi, naujai atgimusi šventė, jis sakė, kad kiekvienas nuoširdžiai dirbantis gali didžiuotis, nes tarnyba sugebėjo pelnyti didelį visuomenės pasitikėjimą. ELTOS apklausos duomenimis, Lietuvos priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitiki net 85 % gyventojų. „Nuoširdžiai sveikinu kiekvieną jūsų ir dėkoju, kad dirbate, kad atsakingai žiūrite į keliamus uždavinius. O tuo pačiu linkiu jums daug asmeninės laimės, stiprios sveikatos
bei darnos šeimoje. Te visur ir visada jus lydi Šv. Florijono palaima“, – baigdamas palinkėjo E. Šeduikis. Susirinkusiuosius taip pat pasveikino Raseinių priešgaisrinės saugos tarnybos direktorius Robertas Sitavičius, Seimo narys Edmundas Jonyla, Savivaldybės administracijos direktorė Aurelija Ložytė, Ariogalos miesto seniūnijos seniūnė Renata Aleksiejienė. E. Šeduikis ir R. Sitavičius įteikė padėkos raštus tarnyboje pasižymėjusiems ugniagesiams. Raseinių PGT valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Edmundas Milkevičius į šventės dalyvius kreipėsi šiais žodžiais: „Linkiu jums kuo mažiau gaisrų ir kitų nelaimių. Sako, kad akiai nėra nieko malonesnio, kaip žiūrėti į židinyje degančią ugnį, tekantį vandenį ir kitus dirbančius žmones. Tad žiūrėkite, mielieji, kad patiems dirbti nereikėtų…“.
Kauno apskrities priešgaisrinė gel-bėjimo valdyba organizavo du konkursus, skirtus Florijono dienai paminėti. Įvyko piešinių konkursas „Išmokime padėti sau ir kitiems“ bei literatūros konkursas „Kovotojai su ugnimi“. Šventės metu E. Milkevičius paskelbė konkurso finalininkus. Literatūros konkurse pirmąją vietą laimėjo Birutė Milkintaitė (3g2 kl., mokytoja Roma Stunžinienė, Prezidento Jono Žemaičio gimnazija), trečiąją vietą (8-12 kl. grupės eilėraščiai) – Monika Kvederaitė (8 kl., mokytoja Virginija Tamošaitienė, Raseinių   Šaltinio vidurinė mokykla) ir dar viena trečioji vieta atiteko Godai Globytei (5 kl., mokytoja Dalia Černeckytė, Raseinių Šaltinio vidurinė mokykla). Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Prevencinės veiklos poskyris už dalyvavimą piešinių konkurse apdovanojo I vietos laimėtoją – Raseinių Šaltinio vidurinės mokyklos moksleivę Dalią Totulytę ir jos mokytoją Rasą Tytmonaitę. Už nuoširdžią ir puikią kūrybą, suteikusią daug džiugių akimirkų ugniagesiams gelbėtojams, Raseinių pareigūnai atsidėkojo simbolinėmis dovanėlėmis dar keliolikai konkurse dalyvavusių moksleivių. Atsakomąjį žodį tarė konkurse dalyvavusių ugdymo įstaigų vadovai: Šaltinio vidurinės mokyklos direktorė Vaiva Zubrickienė, Ariogalos gimnazijos direktorius Arvydas Stankus, Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos direktorius Linas Dargevičius.

Pasibaigus oficialiems sveikinimams ir apdovanojimams, ugniage-siai gelbėtojai pademonstravo techniką, turimą įrangą ir gelbėjimo darbus. Žiūrovai itin susidomėję stebėjo, kaip profesionaliai veikia gaisrininkai. Buvo imituotas cheminės avarijos likvidavimas – surinktos „pavojingos“ medžiagos. Žaibiškai užsiliepsnojo padegtas automobilis. Vis dėlto kiekvienoje autotransporto priemonėje yra ypač daug degių medžiagų, tačiau gelbėtojai nepaprastai greitai užgesino liepsną, o prieš tai ištraukė iš automobilio „nukentėjusįjį“. Šių operacijų demonstravimas sulaukė karštų publikos aplodismentų. Pasibaigus parodomosioms pratybos, ugniagesiai surengė varžybas, kuriose dalyvavo Ariogalos gimnazijos jaunimas. Gimnazistai varžėsi kovinių rūbų apsirengimo, komandinio gaisrinės žarnos traukimo ir kitose rungtyse. Ariogalos šauliai visus susirinkusiuosius pavaišino kareiviška koše.

Gintautas Balčaitis

Katauskių kaime užderėjo naujų „pletkų“. Gyventojai jau seniai nuogąstauja, kad kaimo turizmo sodybos „Pakalnė“ savininkai Aukštakiai galėdami visą Dubysą privatizuotų. Prie šios populiarios liaudies pasakos neseniai prisidėjo dar viena apkalbų tema. Jolanta Aukštakienė įkūrė naują kaimo bendruomenę. Žmonės kalba, jog apsukrūs verslininkai ieško dar vieno pajamų šaltinio – įforminę savo bendruomenę gviešis europinių milijonų. Tuo metu pati Jolanta Aukštakienė tvirtina, kad naują bendruomenę įkurti paskatino ne godumas, o katalikiška dvasia.
Kuria dvasingą bendruomenę

J. Aukštakienė sako jokių negerų jausmų Katauskių kaimo bendruomenės pirmininkui ar nariams nejaučianti. Savo bendruomenę nusprendusi kurti ne dėl komercinių tikslų ar asmeninių nesutarimų, o iš dvasinių paskatų. „Neturiu jokių priešų nei nusiskundimų. Tiesiog manau, kad bendruomenė – tai narystė tarp žmonių, kurie yra tau reikalingi, o tu esi reikalingas jiems. Jau treti metai esu Šiluvos parapijos neoficialios bendruomenės narė.Ten norisi ateiti, dalyvauti, dirbti. Kažką panašaus galvojame padaryti ir Katauskių kaime. Įpūsti krikš-čioniškos dvasios žmonėms. Norime, kad būtų šilta bendrauti, gera kartu augti dvasiškai. Bendruome-nę pavadinome „Savi namai“. Šiuo metu bendruomenėje yra dešimt narių. Daugiausiai moteriškės. Jaunimas šalčiau, vangiau reaguoja.Gal bijo parodyti, kad yra religingi, nenori būti išjuokti. Tačiau perspektyva yra. Jei Dievas laimins, bendruomenė gyvuos“, – viliasi J. Aukštakienė.

Prie Katauskių bendruomenės namų sutikome kultūringą, muzikuo-jantį jaunimėlį. Aštuoniolikmetė Rasa (vardas pakeistas) papasakojo, jog kai kurie pilnamečiai jos draugai jau gavo pasiūlymų stoti į naują bendruomenę. „Draugai sakė, kad jiems jau siūlė stoti į ką tik susikūrusią bendruomenę. Bet kol kas nelabai žinome, kas iš to gero. Mes einame į talkas, visuomet padedame, kai tik reikia. Suaugusieji nuolat žada, kad už tai surengs jaunimo šokius, nupirks teniso stalą, tačiau pažadai ir lieka pažadais. Kodėl turėtume rūpintis kažkokia bendruomene, jei ji nesirūpina mumis?“ – skundėsi mergina.

Susiskaldymas silpnina?

Katauskių kaime – vos apie 400 gyventojų. Ar tokio dydžio gyvenvietei reikalinga antra bendruomenė, paklausėme Raseinių r. vietos veiklos grupės „Raseinių krašto bendrija“ pirmininko Vinco Blinstrubo. Pašnekovas dviejų kaimo bendruomenių idėjai pasakė kategorišką NE. „Iš karčių pavyzdžių galiu pasakyti, jog toks skaldymasis nėra sveikintinas dalykas. Kai Ramonuose įsikūrė antroji bendruomenė, atrodė viskas gerai. Tačiau galutinis rezultatas parodė, kad antroji bendruomenė nevykdo tokios veiklos, kokia buvo deklaruota, o pirmosios veiklumas po susiskaldymo tapo vangus. Puiku, jei bendruomenės nariai pasiskirsto tam tikras veiklas, tačiau vykdo jas po ta pačia vėliava. Keli nariai gali būti atsakingi už jaunimo reikalus, keli už finansus, keli už kultūrinius renginius ir panašiai. Toks pasiskirstymas yra naudingas, padeda lengviau siekti tikslų ir įgyvendinti idėjas. Tačiau kai iš bendruomenės atsiskiria kita, tai jau tikrai nėra geras dalykas. Toks procesas tik trukdo pirmosios bendruomenės veiklai. Sunkiau dirbti ir Vietos veiklos grupei. Kai to paties kaimo dvi bendruomenės prašo europinių pinigų panašiems tikslams siekti, iškyla klausimas, kurią bendruomenę remti. Nežinau, ar Aukštakių sukurta bendruomenė turi pretenzijų į europinę paramą. Tačiau toks motyvas yra galimas. Jei taip yra, jiems teks nusivilti – paramos fondai atsiveria tik ne jaunesnėms kaip metų laiko bendruomenėms. O per metus aiškiai pasirodys, ar bendruomenė vykdo kokią veiklą, ar ne“, – komentuoja V. Blinstrubas.

Bendruomenėje – sunkus ir pasiaukojantis darbas

Raseinių rajone kaimo bendruomenės veikia jau beveik 10 metų. Šiuo metu rajone yra užregistruota daugiau kaip 50 bendruomenių. Su jomis bendrauja ir jų problemas spręsti padeda Kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė. Ji tikina, kad besikuriančios naujos bendruomenės – visiškai normalus procesas. „Vienos kaimo bendruomenės susikuria ir stiprėja, kitos užgęsta, dar kitos skaldosi. Žinoma, norėtųsi, kad kaimai nesiskaldytų, gražiai sugyventų. Kartais bendruomenėse kilę ginčai sukelia per dideles audras vietinių gyvenime. Tačiau nesutarimų būna visose gyvenimo srityse, bendruomenės taip pat ne išimtis. Negalima manyti, kad naujos kaimo bendruomenės susikūrimui įtaką daro tik naudos siekis. Žinoma, yra ta parama, kurią dabar gali gauti bendruomenės, tačiau dėl jos reikia ilgai ir sunkiai dirbti. Lyderiai atiduoda be galo daug laiko ir jėgų kaimo labui. Už tai jie negauna jokio atlyginimo. Rengdami projektus važinėja didelius atstumus iki miesto su savo transportu, patys moka už benziną. Mes nematome to sunkaus ir juodo darbo, kurį nudirba bendruomenių aktyvas. Todėl manymas, kad kažkokia bendruomenė kuriasi vien su intencija gauti finansavimą, vargu ar gali būti teisingas“, – aiškina pašnekovė.

Paremtų katalikišką bendruomenę

Raseinių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Vaičius sako, jog bendruomenių skaldymasis dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali padažnėti. „Turbūt bus daugiau gyvenviečių, kuriose kursis antra bendruomenė. To priežastys įvairios. Nesakau, kad taip yra Katauskiuose, tačiau kai kuriose bendruomenėse pirmininkai yra „uzurpavę“ valdžią. Patys sprendžia, ką priimti į bendruomenę, ko ne. Žinau atvejį, kur bendruomenės pirmininkas ignoruoja kelias veiklias ir darbščias moteris, norinčias imtis bendruomenės reikalų. Ten taip pat kyla nesutarimų“, – pasakoja S. Vaičius.Išgirdęs, jog antroji Katauskių bendruomenė kuriasi, norėdama sujungti religingus gyventojus, mero pavaduotojas nudžiunga. „Katalikišką bendruomenę mielai paremčiau. Labai gražu, kad kartu buriasi dvasingi žmonės. Žinau, kad Katauskiuose veikia darni, draugiška maldos grupelė. Tai – sveikintinidalykai“, – kalba pašnekovas.

Ar sutilps po vienu stogu?

Katauskių kaimo centre riogso didžiulis, iš pažiūros apleistas pastatas. Viename jo gale yra įsikūrę Katauskių kaimo bendruomenės namai, kitas priklauso verslininkams Aukštakiams ir bus panaudotas bendruomenės „Savi namai“ reikmėms. Vidurinė pastato dalis (kadaise buvusios kultūros centro patalpos) dabar nenaudojama ir priklauso Savivaldybei. Neseniai Katauskių kaimo bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę, prašydama galimybės naudotis šiomis patalpomis. Tačiau toks prašymas buvo atmestas. Katauskių bendruomenės pirmininkas Jonas Galinaitis sako, kad dėl galimybės naudoti patalpas kreipsis pakartotinai. Bet plačiau situacijos nekomentuoja. Sako, nenorintis veltis į politikavimus. Kol kas vicemeras Sigitas Vaičius negali pasakyti, kas nutiks su buvusio kultūros centro patalpomis, esančiomis tarp dviejų bendruomenių būstų. „Dar nenuspręsta, ką darysime su tuo objektu. Panaudos sutartis su Katauskių kaimo bendruomene nebuvo pasirašyta, nes neaišku, ar jiems tos patalpos tikrai reikalingos. Su Katauskių bendruomenės pirmininku dalyvavau delegacijoje po bendruomenių namus. Prisimenu, kaip jis kalbėjo, jog pasisekė bendruomenėms, turinčioms nedideles patalpas – joms lengviau tvarkytis. O dabar pats J. Galinaitis prašo didesnių patalpų. Dėl to kilo abejonė, ar bendruomenė sugebės susitvarkyti su didesnėmis patalpomis ir jas panaudoti“. Anot S. Vaičiaus, greitu metu šis klausimas bus išspręstas.

Tuo metu naują bendruomenę ką tik įkūrusi Jolanta Aukštakienė tikina, jog patalpa gali būti reikalinga abiems bendruomenėms. „Ta patalpa turėtume dalintis draugiškai. Joje galėtų vykti tiek Katauskių kaimo bendruomenės, tiek ir „Savų namų“ renginiai“, – sako J. Aukštakienė.

Dubysa: vizijos ir apverkti prarasti milijonai

Aukštakiams priklauso ne vienas Katauskiuose esantis pastatas, o dabar verslininkai susidomėjo ir žeme aplink Dubysą. Pastebėję skelbimą apie superkamas žemes, gyventojai netruko susikurti savų teorijų apie rengiamą Dubysos pakrančių privatizavimą. Tačiau J. Aukštakienė tvirtina kraštiečių nuo Maironio apdainuotos upės neatkirsianti. Mini tik abstrakčias vizijas apie plėtrą. „Mes esame ir ūkininkai, todėl žemė mums visuomet yra protingas investicijų objektas. Yra visokių vizijų, svajoti ir planuoti niekas nedraudžia, tačiau neperžengiant normų. Baimės, kad susipirksime žemes aplink Dubysą ir nebeleisime niekam prieiti – visiškai neprotingos“, – tikina J. Aukštakienė.
Visais varpais nuskambėjo Savivaldybės tarybos sprendimas atsisakyti pusantro milijono ES paramos lėšų ir nerengti Kalniškių rekreacinėje zonoje kempingo. Pagrindinę sprendimo priežastį įvardino meras Remigijus Ačas – tai nenoras žlugdyti vietinio verslo. Kitaip tariant, kempingo atsiradimui koją pakišo kitapus kelio esanti kaimo turizmo sodyba „Pakalnė“. Pasiteiravome, ką pati J. Aukštakienė mano apie šį Tarybos sprendimą.

„Manau, jog Tarybos sprendimas buvo teisingas. Rengti poilsiavietę kitoje kelio pusėje būtų buvę tiesiog netikslinga. Visų pirma kempingas yra įrengtas mūsų teritorijoje. Kam reikalingas antras kempingas kitapus kelio? Manau, kad dėl šio klausimo kilusios diskusijos yra paskatintos ambicijų, o ne logiško mąstymo. Šnekama, kad piligrimai prarado progą patogiai sustoti pailsėti. Tačiau juk pas mus kasmet apsilanko piligrimų. Jie čia sustoja, pailsi, pasigroži kraštovaizdžiu ir keliauja toliau. Už tai iš jų niekas pinigų tikrai neima ir imti neketina. Taip pat ir iš žmonių, kurie nori trumpam pailsėti prie vandens mūsų teritorijoje. Mokestį imame tik iš stovyklautojų, liekančių nakvoti. Tačiau už tą mokestį jie gauna galimybę naudotis tualetais bei vietoje esančiu geriamu vandeniu, gali pasiimti šašlykinę, malkų, būti pavėsinėse. Jei žmogus nenori mokėti pinigėlių, važiuoja į kitoje kelio pusėje esančią teritoriją. Tačiau kodėl niekur nekalbama apie tai, kad įrengus ten kempingą, jis būtų mokamas? Simbolinis mokestis privalėtų būti, juk kempingas pats savęs neišsilaikys. Jį reikia prižiūrėti, administruoti, nuolat tvarkyti. O už kokius pinigus tai būtų daroma? Manau, jog tas poilsiavietės projektas nebuvo gerai apgalvotas. Net ir šalutinių problemų atsirastų jį įkūrus. Pavyzdžiui, padidėjęs automobilių srautas ties posūkiu padidintų avaringumą. Tiesa, ir dabar šis ruožas pakankamai avaringas“, – sako verslininkė.

Paklausta, ar darė kokį spaudimą Savivaldybei, ar kalbėjosi apie sprendimo priėmimą, J. Aukštakienė patikina, kad tokių kalbų tikrai nebuvo. Nors dirbtinės konkurencijos verslininkai ir netroško, tačiau jokių pretenzijų valdininkams nereiškė.