Gaisras Tytuv?nuose: netvarkos pasekm?s ar piktavalio ranka?
Ugn? TIMONYT?
iandien abu variantai, kai kalbame apie Tytuv?n? bany?ios ir vienuolyno gaisr?, teb?ra galimi. Baugu, kad tikrojo atsakymo niekada ir neigirsime, ta?iau akivaizdu, kad po vienuolyno skliautais buvojo baisi netvarka, ne?kikumas ir daug kitoki? blogybi?.
Ekspozicij? vadino muziejumi
Tytuv?n? vienuolyne plua statybininkai. Jie valo nudegusio vienuolyno stogo liekanas, plua net etadieniais. Pasak darbus atliekan?ios ?mon?s vadovo Petro Ra?kausko, gamtin?s s?lygos tam yra d?kingos, kadangi viskas yra sual? ? led? ir labai variai nusilupa tiesiog luitais. Jei ledas atitirpt?, b?t? labai blogai, nes ugniagesi? supiltas vanduo pasileist? sienomis, kurias ir taip sunkiai sekasi diovinti.
Deja, pro bestog? vienuolyne ?sik?rus? Piligrim? centr? skverbiasi ne tik vanduo, bet ir patys blogiausi ?tarin?jimai. Kult?ros paveldo departamento atstovai visa tai pavadino arakino kontora, o ne Piligrim? centru. Taip sureaguota, kai paaik?jo, kad nuod?guliais virtusios vertyb?s buvo suvetos be paveldosauginink? leidimo, netgi be j? inios. Pasirodo, tai, kas buvo vadinama sakralinio meno muziejumi, viso labo buvo tik ekspozicij? sal?, be tinkamos apsaugos ir vertybi? s?rao.
? Tytuv?nus atvyk?s Kult?ros paveldo departamento direktor?s pavaduotojas Algimantas Degutis ir Kult?ros ministerijos Saugom? teritorij? ir paveldo apsaugos skyriaus ved?ja Irma Grigaitien? sak?, kad, pra?jus daugiau nei savaitei po gaisro, jie dar i Piligrim? centro negav? ?ia buvusi? vertybi? s?rao, tod?l negalima tiksliai pasakyti, kiek vertybi? ?ia buvo ir kiek j? prauvo. Piligrim? centro direktorius Pranas Jurkaitis band? atsimuin?ti sakydamas, kad Vilnius gav?s visk?, ko i j? pra?s, bet sudegusios banytinio meno ekspozicijos vadov? R?ta Krencien? buvo atvira: n?ra ir nebuvo inventorizacin?s knygos. Daiktai ? Tytuv?nus buvo suveti tik pagal perdavimopri?mimo aktus. I kit? bany?i? jie buvo paimami vyskupo nurodymu. Dirbau, kaip mok?jau, kaip geb?jau. Man niekas nepasak?, kad turi b?ti kitokia vertybi? apskaita. A dirbau ?ia viskuo muziejaus vadybininke, vadove, gide, valytoja, informacijos tiek?ja… Ir visk? dirbau u minimal? atlyginim?. Net fizikai pedantikai sutvarkyti visko neb?t? buv? ?manoma. A esu maas mogus. K? liep?, t? dariau. iauli? vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu buvo ?steigtas vyskupijos banytinio meno muziejus, jo ?sakymu rinkau i bany?i? eksponatus, li?dnai kalb?jo R.Krencien?.
R. Krencien? sak?, kad i vyskupijos bany?i? buvo surinkta viskas, kas vertingiausia. Ne visi klebonai noriai skyr?si su sav? bany?i? turtu, bet kas vyskupui dr?st? prietarauti, jei toks buvo jo nurodymas. Labiausiai, sako, nukent?jo iaul?n? bany?ia Radvilikio rajone, i kurios buvo paimta daugiausiai eksponat? ir tarp kuri? buvo itin vertinga Antano Poliutos monstrancija, vienintel? visoje Lietuvoje kryiaus formos monstrancija, relikvijoriai, gotikin? taur?. R. Krencien? urnalistams sak?: D?l parodos nebuvo g?da net prie Vilniaus muziejus, bet dabar baisi g?da, nes visk? praud?me. Tuo labiau, kad ? Tytuv?nus vis atvykst? specialistai ?tarin?ja, ar inventoriaus tikrai buvo tiek, kiek ufiksuota aktais. O gal daugiau? Kaip ukirsti keli? spekuliacijoms, kai ?vyksta nelaim?? Kod?l banytinio meno vertyb?s i alies bany?i? ? Tytuv?nus vetos be Kult?ros paveldo departamento leidimo, be jo inios?
Suinojo po nelaim?s
Tytuv?nikiai negail?jo kritikos str?li? kult?ros paveldo serg?tojams. Klaus?, kur jie buvo birel?, kada buvo atidarytas muziejus, kada vienas kit? apsidovanojo medaliais, s?d?jo pirmose eil?se ceremonijos metu? Kod?l tuomet neauk?: K? j?s darote, tams?s mon?s, negalima taip su paveldu elgtis ir t. t.?
Tuo tarpu A. Degutis sak?, kad jie tik po nelaim?s suinoj?, jog Tytuv?nuose veik? itoki? vertybi? muziejus. Iki tol jie inoj?, kad ?ia veik? tik ekspozicij? sal?. Muziejams yra keliami labai aukti apsaugos reikalavimai. Tuo tarpu Tytuv?nuose jokio muziejaus nebuvo, buvo tik vieoji ?staiga, galinti vykdyti muziejin? veikl?. Ar j?s mat?te, kaip buvo veami Sapieg? paveikslai? Su ginkluota apsauga. O ?ia…
Li?dniausia yra tai, kad vertyb?s nebuvo apdraustos. Kas gali paneigti, kad jos neapdraustos tod?l, jog draudiant b?t? buv? tiksliai nurodytas ir vertybi? skai?ius, ir j? vert?. B?t? reikalaujama ir rimtos apsaugos, o ne vietin?s signalizacijos. Specialist? nebe?tikina ir muziejaus pelenuose rastos isilydiusi? meno vertybi? dalys. Metalas randamas, bet kol kas nerasta n? vieno brangakmenio, kuri? buvo gausu edevrais laikytuose meno k?riniuose. Gal j? nebebuvo prie gaisr?? Kai n?ra konkretaus aikumo, tai temos spekuliacijoms.
Kur raktai?
?vairiais ?tarin?jimais apaugo inia, kad Piligrim? centro mon?s apie gaisr? suinojo kone paskutiniai, nors pats P. Jurkaitis ?ia buv?s nuo pradi?. A pirmiausiai pajutau, kad namuose labai silpnai i krano b?ga vanduo, o tik po to suinojau, kad vandens sl?gis krito d?l gaisro gesinimo, dreban?iu balsu kalb?jo R. Krencien?. Ji gyvena visai netoli nuo nelaim?s vietos ir tur?jo muziejaus rakt?. Kelm?s policijos komisariato tyr?jas Ri?ardas Sukackas, grei?iau u ugniagesius atsid?r?s gaisraviet?je,
irgi sielojosi, kad neigelb?tas sakralini? vertybi? muziejus: A buvau prie jo, kai deg? tik stogas. Dar lubos nedeg? ir a gal?jau visk? ineti, bet atsitrenkiau ? ne?veikiamas ?uolo duris…
R. Krencien? negali kalb?ti be aar?: Juk visi inojo, kad muziejus yra vienintel? patalpa visame vienuolyne medin?mis lubomis. Visur kitur patalpos net vandeniu nesulietos, o didiausios vertyb?s neigelb?tos. Kod?l?
Lieka atviras klausimas, kod?l nesuveik? priegaisrin? signalizacija. Ji n? nebuvo pajungta ? sistem?, tod?l nelaim?s nakt? net nekniauk? (bent jau aplinkiniai gyventojai bei tame pastate miegoj?s klebonas negird?jo), k? danokai darydavusi. Kult?ros departamento vadov? Diana Varnait? leidia sau ?tarti, kad itaip gal?jo b?ti tikrinamas moni? budrumas, tiksliau sakant, aplinkiniai buvo pratinami prie danai kvailiojan?ios signalizacijos.
Tytuv?n? Stikliai
Tik po gaisro paaik?jo, kod?l vienuolynas danai kvep?davo trokinamais kop?stais ar kepsniais. Pasirodo, ?ia veik? maitinimo ?staiga, kuri? inojusieji vadino Tytuv?n? Stikliais.
P. Jurkaitis tikino, kad virtuv? bei jos ?ranga gaisrui negal?jusi tur?ti jokios ?takos, nes paskutin? kart? ?ia valgis gamintas prie K??ias (vietos gyventojai tikina, kad ir po K??i?, ir po Nauj?j? ?ia kvapai nosis kuten?). Pasak P. Jurkai?io, maitinimo ?staig? ?kurti nusprend? visi dalininkai. Produktus pirkdav? parduotuv?je, darovi?, bulvi? atvedav?s pats P. Jurkaitis. (Piligrim? centro steig?jai yra Kelm?s raono savivaldyb?, Tytuv?n? parapija ir iauli? vyskupija).
Agronomai
mon?s, po gaisro suskub? tiesti aukojan?i? rank?, bemat ?m? trauktis atatupsti, kai suinojo, kad ir nelaim?s likvidavimo darbams vadovaus P. Jurkaitis. mon?s atvirai reik? juo nepasitenkinim?, netgi kreip?si ? rajono tarybos narius, praydami k? nors daryti. mon?s piktinosi, kad tokiai ?staigai vadovauti buvo parinktas agronomas, kur? ankstesn?se darboviet?se lyd?jo negraus leifas. Bet utai jis turi tvirt? unugar? – pat? savivaldyb?s administracijos direktori? Zenon? Ma?erni?.
Siena ne freska
Norveg? draudimo bendrov?je Gjensidige Baltic 10,5 mln. lit? buvo apdraustas Tytuv?n? vienuolyno pastatas (pati bany?ia buvo apdrausta kitoje bendrov?je). ios bendrov?s atstovai, atvyk? ? Kelm?s rajon? susitikti su savivaldyb?s bei Piligrim? centro vadovais, bany?ios atstovais, sak?, kad jie ikart po gaisro rezervavo 3 mln. lit?. Ta?iau tai nereikia, kad tiek bus imok?ta. Draudimo bendrov? pasamd? nepriklausomus ekspertus, kurie nustatys gaisro metu padaryt? al?, o tuomet paaik?s, kokia suma bus imok?ta. Bendrov?s atstovai patikino, kad jie suprasdami, kokios svarbos yra gaisro nuniokotas objektas ir kaip svarbu j? kuo grei?iau gelb?ti, nutar? nelaukdami gaisro prieas?i? tyrimo ivad? skirti l?? kuo skubesniam vienuolyno atstatymui. Ta?iau gaisro metu sugadint? meno vertybi? restauravimo draudimo kompanija nefinansuos, nes meno vertyb?s ivis nebuvo draustos. Jei sienoje buvo freska, mes prisiimame atsakomyb? tik u pa?i? sien?, bet ne u jos puoyb?.
V?l ne nuo to galo
Susitikime su draudimo bendrov?s atstovais nedalyvavo Piligrim? centro vadovas Pranas Jurkaitis. Kaip informavo savivaldyb?s vadovai, jis dalyvauja vie?j? pirkim? konkurse, perkami projektavimo darbai naujam vienuolyno stogui. Ta?iau netrukus ? Tytuv?nus atskub?j? Kult?ros ministerijos Saugom? teritorij? ir paveldo apsaugos skyriaus ved?ja Irma Grigaitien? bei Kult?ros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis iuos veiksmus itin supeik?: Kaip j?s galite k? nors projektuoti, jei dar ekspertai ne?vertino, kokia yra padaryta ala? Tik ekspertiz?s ivadas tur?dami j?s gal?site imtis projektavimo. Tada paaik?jo, kad ekspertiz? n? neusakyta. Pats P. Jurkaitis pasiklydo tarp alos ir nuostoli? s?vok?. Ekspertiz?
reikalinga ir Kult?ros ministerijai, kuri tur?s iekoti l?? vienuolynui atstatyti. T? reikia daryti kuo skubiau. O j?s pradedate ne nuo to galo. Pasak vilnie?i?, ekspertai gaisraviet?je gali ugaiti apie m?nes?. Tuo tarpu vakar ?vyk?s projektavimo darb? konkursas paved? projektuotojams darb? atlikti per 30 dien?. io darbo projektuotojai negal?s atlikti d?l j?s? kalt?s, tai k? j?s tuomet darysite? P. Jurkai?io klaus? A. Degutis.
Daromos klaidos
A. Degutis ir I. Grigaitien? paliko A. Jurkai?iui specialist? s?ra?, kad jis pasikonsultuot?, ko pats neimano, nes dabar neiman?likumas gali atneti ne maiau alos nei pats gaisras. Jau dabar es? akivaizdu, kad pridaryta grubi? klaid? patalpas diovinant, jas ventiliuojant ir t. t.
Tod?l agronomai tur?t? kuo skubiau iekoti tikr? specialist? paramos.
eta
2012-02-23 12:40
paskaicius straipsni net koktu darosi-kaip visada valdzia nusiplauna rankas,jie nieko nezinojo mat,melas,izulus melas!Ojei tytuveniskiai zinojo kad muziejui vadovauja,kaip jie sako agronomas,kodel iki siol tylejo,tik kai atsitinka nelaime tada visi rekia tas kaltas ar anas,tada sujuda visokio plauko valdininkeliai
brolisarunas
2012-02-28 22:49
Gaisras Tytuv?n? vienuolyno ansamblyje atsitiktinumas ar pamoka?
Kristus Evangelijoje sako, kad plaukas nuo mogaus galvos nenukrenta be Dievo valios. J?s? net plaukai suskai?iuoti patikslina Kristus.
Kod?l negelb?jo venta Agota ir v?lavo pagalbon v. Florijono (gaisrinink? glob?jo) komanda gesinti io gaisro? Atsakymas vienas. Dievas nor?jo pamokyti tai kas nedera daryti.
Pirma, is vienuolyno ansamblis buvo restauruojamas tarkime valdi? skirtomis l?omis. Nesvarbu, ar tai ES paramos fondas, ar valstyb?s skirti pinigai. Pirma pavelkime ? situacija. Valstyb? skolose imt? keliasdeimt milijard? ir dar skolinasi dar daugiau milijard?, o ?ia deimtys milijon? skiriami tvarkyti tarkime istoriniam paveldui. A ne prie, kad tvarkomi sakral?s objektai, bet a prie tai, kad prasiskolinusi valstyb? tai daro. K? sako Kristus? Neb?kite niekas niekam skolingi iskyrus artimo meil?. Tai ar moralu imti i prasiskolinusios valstyb?s pinigus ir restauruoti banytinius objektus, kai tai turi b?ti pa?i? tikin?i?j? garb?s reikalas tai padaryti savo l?omis? Antra ar reikia skub?ti? Ar tokiu skub?jimu stiprinamas tik?jimas ar atvirk?iai griaunamas? Kol iluva nebuvo modernizuota niekas neskelb? garsiai per radij?, kad savo pinigine auka j?s galite prisid?ti prie vent? Mii? Aukos. Ar sakralesn? buvo iluva iki modernizacijos ir po jos tai ino tik Dievas ir tai kam r?pi Dievo garb?? O Dievo garb? atvirk?iai proporcinga dvasinink? skelbimui ne Evangelijos, o kalb?jimui apie pinigus.
Dabar pavelkime ? stendus su iniekintos trispalv?s (pripieta ketvirtoji spalva ydra) kurie skelbia, kad ES kuria Lietuvos ateit?. Dabar tokie stendai stovi ir Marijampol?s Marijon? vienuolyno ventoriuje ir iaip kone visoje Lietuvoje ir prie kiekvieno kelio. Marijampol?s vienuolyne taip pat ?rengtas muziejus. Eksponatai, monstrancijos ir kitos sakralin?s vertyb?s ?kainuotos ne vienu imtu t?kstan?i? lit?. Marijampol?s vienuolynas irgi atrestauruotas tviskan?iai i ES paramos l??. Bet ta parama gauta ne iaip sau, o su s?lyga, kad vienuolynai bus atverti ir pritaikyti turist? poreikiams. Tai yra atvertos durys turistams, bet ne tik?jimo ir Dievo garbei.
K? tai reikia? Tai reikia, kad bus ?engta netikin?i? pasaulie?i? ? buvusias sakralias erdves. Kurioms anks?iau galiojo klauz?ra , tai yra draudimas ?engti tiems kurie n?ra ?ventinti. Kod?l ES ir iaip pasaulietin?s valdios skiria tokias milinikas l?as vienuolyn? ir bany?i? modernizavimui? Ar tai pagalba Bany?iai, o gal atvirk?iai piktojo klasta griauti tik?jimui?
Pam?stykime. Mums sunku bus diskutuoti, nes j?s nelaikote velnio ir jo tarn? konkre?iais asmenimis. Nesuvokimas pragaro pinkli?, o tai ir yra vis? b?d? ir Bany?ios kriz?s prieastis. Demonologijos nureikminimas ir demon? veikimo nepaisymas ir atveria keli? j? s?kmingai veiklai. iaip pasakysiu, kad turistai ?nea su savimi ? sakralias teritorijas pikt?sias dvasias ir sakykime tiesiai apleidia tas erdves, kuriose garbinamas Dievas, velniais. Tai ir yra ta kaina kuri? sumoka dvasininkai imdami Europos param? ir atverdami vienuolyn? duris turistams ir j? poreikiams.
Antra. Monstrancija n?ra muziejiniai eksponatai. Monstrancija yra moni? pagarbos ir meil?s iraika Dievui esan?iame ven?iausiame Sakramente. Monstrancija yra didiausios materialin?s vert?s indas skirtas Didesnei Dievo garbei ir lovei skirtas ven?iausiojo Sakramento istatymui ir garbinimui. Ne paslaptis, kad dabar ven?iausias Sakramentas ?statomas adoracijai tik ? pigias, paauksuotas menkos menin?s vert?s monstrancijas. O tikrai prabangios monstrancijos i gryno aukso ir ipuotos brangakmeniais yra urakintos seifuose ar patalpintos muziej? vitrinose. Tai yra Dievo garb?s sumenkinimas ir nenuostabu, kad Dievas negali taikstytis su tokia jam nepagarba.
Kaip dabar atrodo Bany?ia po gaisro i alies? Bany?ioje galioja hierarchin? strukt?ra. Panaiai kaip kov? pralaim?jus apkaltinami karininkai ir kareiviai, o generolai dav? ?sakymus lieka nekalti. Kaip galima apkaltinti kunigus vykdiusius vyskupo paliepim? perduoti sakralines vertybes Tytuv?n? muziejui? Jie tik vykd? vyskupo paliepim?, o is vadovavosi vyskup? konferencijos priimtais nutarimais. Tod?l tiesiogin? atsakomyb? turi prisiimti vyskup? konferencijos pirmininkas ir visa vyskup? konferencija, kuri siekdamas ES paramos ir pinig? pri?m? tok? sprendim?.
Gaisras turi paprotinti, kad tokie dalykai nekartotus ir, kad Monstrancijos skirtos Dievo garbinimui, o ne moni? smalsumui tenkinti.
Gaisras Tytuv?n? vienuolyno ansamblyje yra tik menkniekis tos materialin?s alos, kuri? padar? kardinolas pardav?s v. Kotrynos bany?i? Vilniuje arba tos alos kuri? patyr? ir patiria Lietuva ?stojusi ? ES.
Gerbiamai vyskup? konferencijai nor??iau priminti, kad ji buvo m?s? tautos apsisprendimo ?stoti ? ES prieastis. Dievo valia buvo prie! Tod?l atsigr?kite ? savo s?in? ir prisiimkite atsakomyb? kuri vyksta su Lietuva. Argi imto trisdeimties milijard? ir vis did?janti skola n?ra atsakymas ? tai, kad Dievas nelaimina Lietuvos ?stojusios ? ES, o taip pat ir ES, kuri isiada Dievo. Prisiminkite, kaip j?s liep?te raginti kunigus stoti mones ? ES.
Pernai Dievo valia buvo Eucharistijos ygis aplink Lietuv?, bet vyskup? konferencijos d?ka Dievo valia buvo ne?vykdyta!
Prie kiek met? jau atgal Dievas liep? kurti Lietuvos gelb?jimo komitet??!
Dievas lieka itikimas Jis kalb?jo per pranaus praeityje, jis kalba ir dabar per pranaus, tik b?da tame, kad j?s negirdite ir nenorite j? gird?ti. Jums lengviau juos paskelbti nepakaltinamais arba udaryti ? vienuolyn?, kaip udar?te kun. vienuol? Marijon? Bronislov? Paltanavi?i?.
Be mistik? Bany?ia akla. Aklas negali vesti aklo, ar ne abu ?kris ? duob?, – ar ne tokie Viepaties mokymo odiai? Tai inokite, kad Lietuva ir Bany?ia eina ne ? t? pus? ir prie Dievo vali?!
Pagarbiai brolis Kristuje Ar?nas Milieka.
imonems
2021-09-01 00:00
Tai va, ?renkit pagaliau priegaisrines sistemas.. D?m? detektoriai privalomi visur, apsisaugoti nuo toki? pas?kmi?..