Šar?nas BARKAUSKAS
[1]
Keistas ryšys
Mus palieka gandrai. Jie išskrenda paskui vasar?, kuri jau rengiasi tolti nuo Lietuvos. Ta?iau gandrai paliko ir ger? žini? – Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje jau kelinti metai did?ja gimstamumas. Kai kuriuose miestuose vaikai jau nebetelpa ? darželius. Nieko keista, juk, kaip teigia gamtininkai, Lietuvoje šiais metais per?jo per 20 t?kst. balt?j? gandr? por?. Sp?jama, kad Lietuva yra ta Europos šalis, kuri? gandrai m?gsta labiausiai. Net ir perkeltine prasme.
Remiantis Europos S?jungos (ES) statistikos tarnybos „Eurostato“ duomenimis, gimstamumo rodiklis Lietuvoje auga spar?iau nei daugumoje kit? Europos šali?.
?domu tai, kad gimstamumo tendencijos ir gandr? skai?ius Lietuvoje tarsi susij? dydžiai. Gimstamumas m?s? šalyje buvo mažiausias 1993 – 2003 metais. Nuo 2004
met? jis prad?jo augti ir šiuo metu tas augimas, kaip teigiama, yra spar?iausias tarp ES šali?. B?tent 2004 metais Lietuvoje spar?iai daug?jo gandr? ir, kaip min?ta, da-
bar Lietuvoje j? yra daugiau nei kitose ES šalyse.
Tad ryšys tarp gandr? ir naujagimi? galb?t turi kažkokias amži? gl?dumoje slypin?ias s?sajas, kurios mums dabar yra visiškai nesuvokiamos arba anekdotiškos. Tipiškas juokelio pavyzdys. Petriukas su sesute klausia senel?s: „Senele, ar tu žinai iš kur vaikai atsiranda?“ „Be abejo. Juos gandrai atneša“. Petriukas atsisuka ? sesut?: „Davai, pasakom teisyb?, o tai ir numirs nieko nežinodama…“
Nenusp?jama ateitis
Did?jantis gimstamumas rodo ir tai, kad žmon?s labiau pasitiki ateitimi. Ta?iau pastarosiomis savait?mis giedr?jan?ias perspektyvas v?l ?m? drumsti Amerikos platumose besiformuojantis ekonominis tor-nado. Nuog?staujama, kad jis, l?kdamas virš Atlanto vandenyno ir Vakar? Europos valstybi?, ?gaus naujos griaunamosios j?gos, po kurio laiko ims niokoti Lietuv? ir išdraskys ?ia susuktus gandr? lizdus.
Antai spaudoje cituotas amerikietis, socialini? moksl? daktaras Rodnis Sapingtonas mano, kad Europa labiau nei Amerika yra pažeidžiama kriz?s. Nejaugi esame naujos kriz?s išvakar?se?
Ta?iau amerikie?iai mano, jog tai ne antroji ekonomikos kriz?, o pirmosios t?sinys. 2008 metais prasid?jusi kriz? tiesiog dar nepasibaig?. Iki šiol nebuvo akivaizdaus
ekonominio pager?jimo, po kurio viskas v?l iš naujo krist? žemyn. Banguoja ir t?siasi to paties reiškinio kreiv?, susijusi su globaliais viso pasaulio ekonomikos poky?iais. Ir toliau tr?ksta darbo viet?, žmon?s neskuba leisti pinig? dideliems pirkiniams, nepuola imti nauj? paskol? namui ar automobiliui.
Sugeba mobilizuotis
Amerikie?iai pasteb?jo, kad žmon?s re?iau lankosi restoranuose, o pastarieji iki šiol link? atleidin?ti vir?jus, kep?jus, padav?jus. Vystantis tokiems reiškiniams, nutraukiamos sutartys su maisto tiek?jais ir vež?jais, maž?ja užsakym? ?kininkams, ir tai klibina ekonomin?s s?rangos pamatus.
Labai svarbu, kaip žmon?s reaguoja ? kriz?. Ne kart? buvo pasteb?ta, jog, pavyzdžiui, Amerikoje, skirtingai nuo Lietuvos, ekonominiai sunkumai nesuk?l? pasyvaus
verkšlenimo, bet mobilizavo žmones. Tai labai amerikietiška: ne sk?stis, o susikaupti ir imtis to, k? pats gali. Daug žmoni? Amerikoje prad?jo m?styti taip: privalau pats
pasir?pinti savimi, nes bankais pasitik?ti negaliu, valstyb?s institucijomis – irgi. Amerikie?iai nustojo kreipti d?mes? ? tai, k? daro valdžia, bet patys veik?. Suk?r? daug
nauj? paslaug?. Pavyzdžiui, gatv?je buvo dalinami lankstinukai, si?lantys užsisakyti karštos kavos internetu. Atveš bet kur bet kuriuo paros metu. Daugelis paslaug? buvo perkelta ? internet?, taip sutaupyta nuomos išlaid?, sumažinta darbuotoj?.
Pasteb?ta, jog kriz?s metu Amerikoje žmon?s prad?jo pirkti mažiau maisto, ta?iau vis dažniau rinkosi kokybiškesn?, nors ir brangesn?. Logika tokia: turiu r?pintis savimi ir savo sveikata, nes nežinia, kas bus rytoj.
Lankstumas – tvirtumo požymis
Globalius ekonominius procesus nagrin?jantys analitikai jau senokai
pasteb?jo, jog Amerikos ekonomika daug lankstesn? nei ES šali?, ta?iau tas lankstumas kainuoja. Amerika nebijo keistis, bet keisdamasi daug žmoni? palieka už borto. Jei neprisitaikei ir iškritai – tai tavo problema. Garsiau padejuok – gal tave išgirs ir pasir?pins tavimi Vyriausyb?s institucijos. O Europa bijo palikti žmones už borto.
Europoje tebebandoma vadovautis humanistine etika sprendžiant ekonomines problemas. Amerikie?i? nuomone, tokios nuostatos, deja, n?ra perspektyvios, vedan?ios grei?iau ? aklaviet?, nei parodan?ios išeit? iš situacijos.
JAV didel?se bendrov?se vadovai kei?iasi dažnai. Apytikslis laikotarpis, per kur? pasikei?ia vadovas – vos 13 m?nesi?. Tai reiškia, kad privalai susikurti strategij? ? priek? porai met?, kai tau v?l teks ieškotis naujo darbo. Laikai, kai koks nors bendrov?s vadovas savo k?d?je s?d?davo kelis dešimtme?ius – jau praeityje. Teigiama, jog
to Amerikoje daugiau niekada nebus.
Technologijos pasikei?ia per savait? ar m?nes?, tod?l universitete išmokti dalykai labai greitai netenka vert?s. Poky?i? spartumas veikia asmenin? gyvenim? ir j? išderina. Ta?iau atsparieji ?gauna išskirtinio lankstumo.
Viskas kei?iasi, bet daug kas išlieka
Ta?iau gali b?ti, kad amerikie?iams, o tuo pa?iu ir visam kitam Vakar? kult?ros pasauliui, š? kart? demonstruoti gyvatiško lankstumo neprireiks. Taip leidžia teigti Amerikoje vyraujan?ios makroekonomin?s tendencijos. Investicijos nesumaž?jo, vyriausyb?s obligacij? pirkimas nel?t?ja. Ne vienas analitikas pabr?žia, jog vien pagal valstyb?s skolinimosi reiting? negalima daryti išvad? apie naujos kriz?s gr?sm?.
„Reiting? sumažinimas yra politinis žingsnis, atsakas ? politin? pocij? interes?, kurie apsunkina politinius sprendimus, ta?iau negali sugriauti ekonomikos“, – tvirtina socialini? moksl? daktaras R. Sapingtonas.
Ta?iau ko vertos tokios išvados, kai patys amerikie?iai nuolat kalba apie nereg?t? proces? dinamik? ?vairiose visuomen?s gyvenimo srityse. Kas šiandien atrodo teisinga ir racionalu, netrukus gali ?gauti labai abejotin?, efemerišk? ar net karikat?rišk? pavidal?.
Tai iš dalies pripaž?sta ir pats R. Sapingtonas užsimindamas, kad galingiausios valstyb?s pilie?iai prarado ateities nusp?jamumo jausm?.
Dabar labai svarbu išmokti gyventi suvokiant, jog viskas labai greitai kei?iasi. O paguosti gali supratimas, kad vis d?lto mus supa ir amžini, per šimtme?ius susiformav? ir iki šiol visiškai nepakit? reiškiniai. Pavyzdžiui, gandrai.
Ir perkeltine ir tiesiogine prasme. Jei j? daug?ja, tai reiškia (visomis prasm?mis!), jog gyvenimas Lietuvoje nestovi vietoje ir iš jo galima tik?tis daug prasming? dovan?, tik, anot klasiko, nereikia ting?ti pasilenkti, nes tos dovanos dažnai guli tiesiog mums po kojomis.