Albinas STAKAUSKAS
[1]
Raseini? rajono garb?s pilietis Jonas Novelskis š? ruden? atšvent? 85-?j? gimtadien?. Ilga, ?domi ir turininga šio Raseini? miestui itin nusipelniusio žmogaus biografija.
Didži?j? darbo stažo dal? jis susikrov? dirbdamas vadovaujam?j? darb?. Ta?iau, pavyzdžiui, sovietme?iu, niekuomet nebuvo komunist? partijos nariu, nors ir ne kart?
buvo raginamas. Užtat jam vadovaujant Tarpkol?kin? statybos organizacija pastat? 804 gyvenamuosius namus, 27 mokyklas, 7 kult?ros namus, 118 karvidži?, 65 kiaulides, 38 gr?d? sand?lius, 13 mechanini? dirbtuvi?. Praktiškai Raseiniai buvo prikelti iš griuv?si?. J. Novelskis organizavo pagalbinius verslus, kurie duodavo didžiul? peln?, o kartu ir gerus atlyginimus darbuotojams. ?mon? savo žmon?ms pastat? poilsio namus Nidoje, gerino kitas socialines s?lygas, pl?t? veikl?.
Dabar gerbiamasis Jonas, atrodo, tur?t? m?gautis užtarnautu poilsiu, ta?iau kur ten! Vien? dien? j? sutiksi Savivaldyb?s kabinetuose duodant? patarimus rajono valdžiai, kit? dien? jis pataria vienam pilie?iui, kaip reikia teisingai statyti nam?, tre?i? – kaimynas teiraujasi, kaip teisingiau suprojektuoti sklyp? ir panašiai… Su Jonu Novelskiu apie pra?jusius metus gali kalb?tis be galo ir niekada nenusibos. Tai puikus pašnekovas, kiekvien? ?domesn? gyvenimo moment? apipavidalinantis
gyvais pavyzdžiais. O ta praeitis ne visuomet buvo lengva. J. Novelskis gim? 1926 m. rugs?jo 30 d. Trak? apskrities Kaišiadori? vals?iuje septyni? vaik? šeimoje. Teko ir bandas ganyti, ir kitus žem?s ?kio darbus dirbti. Beje, Jonukui patiko j? šeimoje esanti tvarka: bet kokiu atveju – ar lietus užeina per šienapj?t?, ar kitas pavojus, visada buvo laikomasi režimo, pavyzdžiui, jeigu piet?s, tai visi pietauja ir taip toliau. V?liau J. Novelskis siek? moksl?, studijavo, neramiais pokario metais išband? ne vien? darb?. Nuo 1955 m. apsigyveno Raseiniuose ir visas j?gas atidav? m?s? rajonui puosel?ti ir gerovei kelti. Asmeninis Jono gyvenimas taip pat susiklost? s?kmingai: su šviesios atminties žmona Apolonija susilauk? trij? dukter?, kurios padovanojo penkis an?kus.
Vis d?lto su Garb?s pilie?iu ?domu pakalb?ti ir apie n?dienos problemas, tod?l nieko nelauk?s paklausiu, k? jis mano apie Raseini? miesto tvarkym?. Pavyzdžiui, apie
nauj? gatvi? tiesim? ir Vytauto Didžiojo gatv?s rekonstrukcij?. „Aš visk? vertinu ekonomiškai. Vietos automobiliams pastatyti tr?ksta, bet toje vietoje, kur padarytos aikštel?s, tur?jo lieti asfalt?, juk jis tris kartus pigesnis nei plytel?s“, – tikina J. Novelskis. Pasak jo, daugelis tiek centrin?s, tiek vietin?s valdžios sprendim? ekonominiu poži?riu ne visada b?na logiški. „Štai svarstomas klausimas d?l dvira?i? tako nutiesimo ? Šiluv? ir kryži? kelio pastatymo. Kelias gerai, bet jis mums nieko neduos. Šiluvoje reikia pastatyti gamykl?, kurioje dirbt? bent pora šimt? žmoni?. Kažkada sausinome durpynus, kad panaudotume vietiniam kurui. Gaminome briketus. Po to buvo daug kas neteis?tai privatizuota. Ta?iau ir dabar atrodo, kad ekonomika niekam ner?pi“, – atviravo Jonas. Jis stebisi, kod?l kiekviename rajone, pavyzdžiui, pagal Dubys? ?kurti regioniniai parkai ir niekas negali juose imtis ekonomin?s veiklos. Tuo tarpu netolimoje praeityje niekas netrukd? Dubysai sukti mal?nus ir tiekti elektros energij? tiems patiems Raseiniams. „Sako, kad kult?rai duoda per mažai pinig?, bet lyginame skirtingus dalykus. Vienas dalykas, šalys, kuri? bendras vidaus produktas yra kelis kartus didesnis nei m?s?, kitas – situacija, kurioje esame. Jei sutvarkytume ekonomik?, tuomet ir kult?rai b?t? galima prid?ti“, – aiškina J. Novelskis.
Dar ilgai t? popiet? kalb?jom?s su Garb?s pilie?iu. Stebino šio žmogaus apsiskaitymas, gilios istorijos žinios, didel? erudicija, aiški pilietin? pozicija, mok?jimas vaizdžiai kalb?ti, sveiko humoro jausmas ir ne?tik?tinas darbštumas. Džiugu, kad šis garbus žmogus gali patarti ne vienam besikreipian?iam raseiniškiui, pad?ti savo patirtimi ir ?žvalgomis, pasidalinti žiniomis.