Garbingas m?s? kratietis antro imtme?io kely
Pranas LAURINAVI?IUS
i? vasar? garbing? 100 met? jubiliej? vent? Lietuvos gydytojas rentgenologas, habilituotas biomedicinos moksl? daktaras Kazys Ambrozaitis.
Jo ilgo ir garbingo gyvenimo p?dsakai prasid?jo Raseini? krate. Kazys Ambrozaitis gim? 1911 m. liepos 24 d. Ardiki? k., Vidukl?s vals?iuje, Raseini? apskrityje (dabar Paliepi? sen.) Marijos ir Izidoriaus Ambrozai?i? eimoje. Kartu augo du broliai Petras ir Stasys
Stepas bei sesuo Marija. I keturi? vaik? tik vienas Kazys sulauk? garbingo amiaus ir dabar gyvena Vilniuje.
Broliai Petras ir Stasys Stepas buvo K?stu?io apygardos partizanai, pirmasis uvo 1945 m. Paupio mike, o antrasis – 1946 m. uvo iluvos mike. J? palaikai nebuvo rasti. Sesuo Marija baigusi mokslus dirbo t?v? ?kyje – veis? ir augino vaismedi? sodinukus. 1940 m.
birelio 14 d. drauge su t?vais buvo itremta ? Komij?.
Kazys 1930 m. baig? Raseini? valstybin? gimnazij? ir troko toliau mokytis. T? pa?i? met? rugs?jo m?nes? jis tapo Vytauto Didiojo universiteto studentu pasirinko medicin?. Jam labai pad?jo i Amerikos sugr??s t?vo brolis kunigas Kazys Ambrozaitis, tuo laiku
jau gyven?s iauliuose. Medicinos gydytojo diplom? su pagyrimu Kazys Ambrozaitis gavo 1936 m. lapkri?io 13 d. Gydytojo praktik? prad?jo universiteto klinikose, kiek v?liau ?sidarbino Klaip?dos Raudonojo kryiaus ligonin?je. 1938 – 1939 m. dirbo gydytoju iluvoje, o
1940 m. v?l persik?l? ? Kauno universiteto klinikas, dirbo Vidaus lig? skyriuje. Tremtis neaplenk? ir Kazio Ambrozai?io, 1945-1947 m. jis kal?jo Vorkutos lageryje. Nuo 1949 m. kaip gydytojas, mokslininkas savo veikl? jis t?s? Vilniuje, Onkologijos instituto Rentgenologijos ir radiologijos skyriuje, iki 1990 m.vadovavo Lietuvos rentgenolog? ir radiolog? draugijai. Nuo 1995 m. – Lietuvos veiklios ilgaamyst?s akademijos viceprezidentas. Tai tik trumpos itraukos i Kazio Ambrozai?io biografijos. Kaip sako pats profesorius, jo veikla ir gyvenimas spalvingas, ?vairus. Su kolegomis jis suk?r? elektrorentgenografijos metod? ir ?dieg? j? praktikoje. Paskelb? apie 300 mokslini? publikacij?, yra 14 knyg? autorius ir bendraautorius. Bet mums, Raseini? krato mon?ms, suprantamiausios ir ?domiausios jo paraytos knygos apie savo gimin?s, eimos aknis. Viena toki? knyg? – ,,Palendriai vakar ir iandien, ileista 2004 m. ir skirta viesios atminties kunigo Kazio Ambrozai?io 145-osioms gimimo metin?ms pamin?ti. Knygoje apraoma Kazio d?d?s jaunyst?, kunigyst?s kelio pradia, 30 Amerikoje praleist? met?. Gri?s ? Lietuv? Palendriuose jis pastat? sau paminkl? bany?i?, greta kurios ir palaidotas. Dabar Palendriai inomi kaip ramyb?s uut?kis, ?ia ?sik?r? Palendri? vento Benedikto vienuolynas. ,,Gyvenimo keliu – antroji knyga, ileista 2006 m., taip pat apie Kazio Ambrozai?io garbing? gimin?, jo studijas, tremt? ir, inoma, gydytojo profesin? veikl?. Tre?ioji knyga ,,imtme?io keliu ileista 100-ojo jubiliejaus proga. Joje t?siamos, pl?tojamos pirm?j? dviej? knyg? temos. Visos trys knygos iliustruotos nuotraukomis i asmeninio archyvo.
A, i? eilu?i? autorius, knyg? ,,imtme?io keliu skai?iau su didiuliu pasig?r?jimu. Tai lyg istorijos vadov?lis, i kurios nemaai suinojau apie priekar?, karo metus ir pokario gyvenim?.
Knygoje ,,imtme?io keliu radau be galo jaudinan?ias eilutes, kuriose kalbama apie nelaim?, karo metais nutikusi? mano vyresniajam broliui Antanui – 1944 m. sprogus granatai, jis buvo sunkiai sueistas. Pacituosiu eilutes i knygos: Vien? labai gra? saul?t? sekmadienio ryt? skubiai buvo atvetas paauglys berniukas, paguldytas ant iaud? veime. Atideng?s paklod? pama?iau pro pilvo skyl? ilindusi? arnos kilp?. Pasirodo, paauglys rado granat? ir kai jas temp? eme, ios sprogo ir sueid?. A su savo broliu Petru, bebaigian?iu veterinarijos mokslus, sprendiau, k? reikia daryti. Laimei namuose tur?jau priemoni? atlikti maas operacijas. Ilindusias arnas suvar?me atgal ? pilvo ertm? ir usiuvome, palikdami ma? skylut? su marl?s gabal?liu. Koks buvo to berniuko likimas, nesp?jau suinoti, nes tuojau buvo pralautas frontas ir nebuvo galimyb?s pasiteirauti apie ligon?.
O berniuko likimas, nepaisant dideli? vaikyst?je patirt? kan?i?, susiklost? neblogai. Tas berniukas skai?iuoja jau atunt? deimt?, gyvena Sujaini? gyvenviet?je, graiai tvarkosi savo sodyboje. Abu su mona Elena uaugino s?n? ir dukr?, turi pulkel? an?k?. Seneliai dar
laiko karvut?, ekologikai eria pariukus, augina nemaai pauk?i?, kasmet s?ja daroves, o sekmadieniais visada apsilanko Vidukl?s v. Kryiaus banyt?l?je. Ir parapijoje, ir Sujainiuose Elena ir Antanas Laurinai?iai gerbiami mon?s. Vis pamenu, kaip a.a mano mama pasakodavo apie t? karo ?vyk? ir vis kartodavo: Kain kur keliai nuved? daktar? Ambroz?? Taip ji vadindavo s?naus igelb?toj? Kaz? Ambrozait?, tuo metu dar jaun? gydytoj?. Mama taip ir ikeliavo nesuinojusi apie jo gyvenimo kelius. Jei ne i knyga, b?tume nesuinoj? ir mes.
Esu be galo d?kingas knyg? autoriui profesoriui Kaziui Ambrozai?iui, kuris, kiek leidia galimyb?s, palaiko ryius su savo kratie?iais. Tegul t?vik?s lauk? gaiv?s v?jai, pavasario vyturio giesm? aplanko garbing? m?s? krato mog?, einant? antro imtme?io keliu. Duok,
Dieve, jam sveikatos.
