2019 birželio
25
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Garsinę Raseinių vardą

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras VITKUS

    TADAS DAUGIRDAS

    1919-11-01 mirė labai daug Lietuvai nusipelnęs žmogus – Tadas Daugirdas. Apie jo veiklą ir gyvenimą daug rašyta Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitur. Išsamią paskaitą 1989 metais lapkričio 3d. Kauno istorijos muziejuje, minint Tado Daugirdo 70-ąsias mirties metines, skaitė archeologas Algirdas Girininkas. Nors eskiziškai pabandykime žvilgtelti į jo gyvenimą ir veiklą Raseinių krašte.

    1852-02-17 Torbine gimė būsimasis Lietuvos archeologas, visuomeninkas, muziejininkas, dailininkas, kultūros darbuotojas, vienas lietuviškos vėliavos kūrėjų, valstybinės archeologijos komisijos pirmininkas.

    1856 metais tėvas Mykolas Daugirdas, susisiekimo inžinierius, bei motina Marija Jelenskytė grįžta į Plembergo dvarą (archeologai A.Girininkas jį vadina Plembarku, F.Pokrovskis – Plemborgu).  Mažajam Tadukui buvo sunkoka kalbėti lietuviškai ir lenkiškai. Jo pirmoji auklė buvo rusė, tik čia, Plemberge, ją pakeitė lietuvaitė. Po 1863 metų berniukas išvyko  į Rygą. Vėliau mokėsi Vilniuje, kur susipažino su daile. Intensyvesnės dailės studijos tęsėsi iki pat 1876 m. Metus laiko ramiai praleido Plemberge. Nuo 1877 metų prasidėjo gana kūrybingas jo gyvenimo laikotarpis Lenkijoje. Čia formavosi jo polinkis istorijai ir archeologijai. Būdamas Lenkijoje, dažnai sugrįždavo į Plembergą pavasaroti ar praleisti kelis atostogų mėnesius. Nuo 1881 iki 1891 metų intensyviai tyrinėjo Žemaitijos archeologinius objektus, domėjosi lietuvių tautodaile. 1883m. vedė Kazę Daškevičiūtę. 1886m. T. Daugirdas tyrinėjo Darbutų piliakalnį ( 86,5 kv.m ). 1891 metais vėl grįžo į Plembergą. Pradėjo rinkti etnografinius daiktus, dvare įsteigė chorą bei meniško pynimo iš vytelių dirbtuvėlę, būrė apie save žmones, švietė, bendravo su jais. T. Daugirdas rinko padavimus ir legendas apie Raseinių krašto archeologinius paminklus. Išskirtinę vietą čia užėmė padavimas apie pagoniškąjį griausmo ir žaibo dievą Perkūną. Tokie veiksmai nesulaukė deramo šeimos pritarimo. Vienas po kito gimė šeši vaikai: Mykolas, Adomas, Tadas, Paulina, Vytautas, Stanislovas. T.Daugirdas bandė ūkininkauti, tačiau tai jam sunkiai sekėsi. Jeigu ne patirtį turintis brolis, ūkis ne kartą būtų bankrutavęs. 1899 metais F.Pokrovskis išleido „Kauno gubernijos archeologinį žemėlapį“, kuriame nemažai vietos skyrė Tadui Daugirdui. Susidaro įspūdis, kad T.Daugirdą ir F. Pokrovskį siejo ne tik įprastinė pažintis, bet ir pakankamai glaudi draugystė, ko negalima pasakyti apie jo šaltus santykius su Kauno atmintinės knygutės leidėju  K.Gukovskiu.  Archeologas F. Pokrovskis, apibendrindamas T.Daugirdo archeologinių radinių svarbą Jasnaguros senkapyje, priskyrė juos pagonybės laikams (поселенiя жмудской вътви литовскаго племени ). Plemberge buvo surinkta solidi akmens amžiaus archeologinė kolekcija. Čia buvo saugomi rašytiniai ir spausdintiniai šaltiniai archeologiniams žemėlapiams. Juos lygino su Kauno statistikos komiteto rinkiniais. T. Daugirdo kolekcija topografiniu atžvilgiu buvo aukštai vertinama kolegų archeologų. T. Daugirdas daugiau ar mažiau tyrinėjo archeologinius objektus apie Dubysos upę, skelbdamas medžiagą leidinyje „ Pamiętnik Fizyjograficzny“. Jo dėmesio sulaukė ir Naukaimio / Gabrieliškės piliakalnis Girkalnio apylinkėse.

    1901 metais jis pasiryžo išvykti į Kauną. Čia reiškėsi kaip muziejininkas, archeologas ir visuomenės veikėjas. Pagal T.Daugirdo autobiografiją, į Kauną iš Plembergo jis galutinai atvyko 1908m. rudenį. Nuo 1909-01-23 tapo Kauno miesto muziejaus vadovu. Tarp eksponatų atsirado nemaža daiktų ir iš Raseinių apylinkių. Pradėjęs dirbti muziejuje, vėl pasinerė į archeologinius tyrinėjimus.

    1919-11- 01 T.Daugirdas mirė. Tais metais Vėlinės buvo nepaprastai šaltos, todėl buvo atsisakyta plukdyti velionio palaikus Nemunu iki Dubysos. Palaikai iš Kauno į Plembergą buvo atvežti arkliais. Išlydint, prie karsto priekyje stovėjo Lietuvos valstybės pirmininkas Stasys Šilingas ir Lietuvos apsaugos tarybos narys, Lietuvos kariuomenės sanitarijos inspektorius Vladas Nagevičius.

    Komentarų nėra