Garsin? Raseini? vard?

Viktoras VITKUS

TADAS DAUGIRDAS [1]

1919-11-01 mir? labai daug Lietuvai nusipeln?s žmogus – Tadas Daugirdas. Apie jo veikl? ir gyvenim? daug rašyta Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitur. Išsami? paskait? 1989 metais lapkri?io 3d. Kauno istorijos muziejuje, minint Tado Daugirdo 70-?sias mirties metines, skait? archeologas Algirdas Girininkas. Nors eskiziškai pabandykime žvilgtelti ? jo gyvenim? ir veikl? Raseini? krašte.

1852-02-17 Torbine gim? b?simasis Lietuvos archeologas, visuomeninkas, muziejininkas, dailininkas, kult?ros darbuotojas, vienas lietuviškos v?liavos k?r?j?, valstybin?s archeologijos komisijos pirmininkas.

1856 metais t?vas Mykolas Daugirdas, susisiekimo inžinierius, bei motina Marija Jelenskyt? gr?žta ? Plembergo dvar? (archeologai A.Girininkas j? vadina Plembarku, F.Pokrovskis – Plemborgu).  Mažajam Tadukui buvo sunkoka kalb?ti lietuviškai ir lenkiškai. Jo pirmoji aukl? buvo rus?, tik ?ia, Plemberge, j? pakeit? lietuvait?. Po 1863 met? berniukas išvyko  ? Ryg?. V?liau mok?si Vilniuje, kur susipažino su daile. Intensyvesn?s dail?s studijos t?s?si iki pat 1876 m. Metus laiko ramiai praleido Plemberge. Nuo 1877 met? prasid?jo gana k?rybingas jo gyvenimo laikotarpis Lenkijoje. ?ia formavosi jo polinkis istorijai ir archeologijai. B?damas Lenkijoje, dažnai sugr?ždavo ? Plemberg? pavasaroti ar praleisti kelis atostog? m?nesius. Nuo 1881 iki 1891 met? intensyviai tyrin?jo Žemaitijos archeologinius objektus, dom?josi lietuvi? tautodaile. 1883m. ved? Kaz? Daškevi?i?t?. 1886m. T. Daugirdas tyrin?jo Darbut? piliakaln? ( 86,5 kv.m ). 1891 metais v?l gr?žo ? Plemberg?. Prad?jo rinkti etnografinius daiktus, dvare ?steig? chor? bei meniško pynimo iš vyteli? dirbtuv?l?, b?r? apie save žmones, šviet?, bendravo su jais. T. Daugirdas rinko padavimus ir legendas apie Raseini? krašto archeologinius paminklus. Išskirtin? viet? ?ia už?m? padavimas apie pagonišk?j? griausmo ir žaibo diev? Perk?n?. Tokie veiksmai nesulauk? deramo šeimos pritarimo. Vienas po kito gim? šeši vaikai: Mykolas, Adomas, Tadas, Paulina, Vytautas, Stanislovas. T.Daugirdas band? ?kininkauti, ta?iau tai jam sunkiai sek?si. Jeigu ne patirt? turintis brolis, ?kis ne kart? b?t? bankrutav?s. 1899 metais F.Pokrovskis išleido „Kauno gubernijos archeologin? žem?lap?“, kuriame nemažai vietos skyr? Tadui Daugirdui. Susidaro ?sp?dis, kad T.Daugird? ir F. Pokrovsk? siejo ne tik ?prastin? pažintis, bet ir pakankamai glaudi draugyst?, ko negalima pasakyti apie jo šaltus santykius su Kauno atmintin?s knygut?s leid?ju  K.Gukovskiu.  Archeologas F. Pokrovskis, apibendrindamas T.Daugirdo archeologini? radini? svarb? Jasnaguros senkapyje, priskyr? juos pagonyb?s laikams (???????i? ???????? ????? ?????????? ??????? ). Plemberge buvo surinkta solidi akmens amžiaus archeologin? kolekcija. ?ia buvo saugomi rašytiniai ir spausdintiniai šaltiniai archeologiniams žem?lapiams. Juos lygino su Kauno statistikos komiteto rinkiniais. T. Daugirdo kolekcija topografiniu atžvilgiu buvo aukštai vertinama koleg? archeolog?. T. Daugirdas daugiau ar mažiau tyrin?jo archeologinius objektus apie Dubysos up?, skelbdamas medžiag? leidinyje „ Pami?tnik Fizyjograficzny“. Jo d?mesio sulauk? ir Naukaimio / Gabrielišk?s piliakalnis Girkalnio apylink?se.

1901 metais jis pasiryžo išvykti ? Kaun?. ?ia reišk?si kaip muziejininkas, archeologas ir visuomen?s veik?jas. Pagal T.Daugirdo autobiografij?, ? Kaun? iš Plembergo jis galutinai atvyko 1908m. ruden?. Nuo 1909-01-23 tapo Kauno miesto muziejaus vadovu. Tarp eksponat? atsirado nemaža daikt? ir iš Raseini? apylinki?. Prad?j?s dirbti muziejuje, v?l pasiner? ? archeologinius tyrin?jimus.

1919-11- 01 T.Daugirdas mir?. Tais metais V?lin?s buvo nepaprastai šaltos, tod?l buvo atsisakyta plukdyti velionio palaikus Nemunu iki Dubysos. Palaikai iš Kauno ? Plemberg? buvo atvežti arkliais. Išlydint, prie karsto priekyje stov?jo Lietuvos valstyb?s pirmininkas Stasys Šilingas ir Lietuvos apsaugos tarybos narys, Lietuvos kariuomen?s sanitarijos inspektorius Vladas Nagevi?ius.