2019 balandžio
20
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Garsinę Raseinių vardą

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras VITKUS

    Fabijonas Neveravičius

    Būsimasis lietuvių rašytojas, vertėjas, visuomenininkas Fabijonas Neveravičius gimė 1900-07-19 Pužuose (Nemakščių seniūnija). Neveravičiams priklausė Paežerio, Pužų, Legotiškės, Macalių, Užkalnių kaimų žemės. Fabijono tėvas, taip pat Fabijonas, buvo Raseinių žemės ūkio ir gyvulininkystės draugijos narys nuo 1897 metų. Jo dėdė Pšemislas – garsusis aštuonračio išradėjas.           

    Fabijonas mokėsi  Šiaulių ir Rževo gimnazijose, Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos karo mokykloje, Aukštuosiuose karininkų kursuose. 1919-1934m. tarnavo husarų pulke, karo mokykloje, 4 ir 5 pėstininkų pulkuose. 1922-04-29 vedė.                                      

    1935m.  F.Neveravičius parašė ir išleido visuomeninį psichologinį romaną „Dienos ir naktys“. 1936, 1959m. išleistas istorinis romanas „Blaškomos liepsnos“. I936m. lapkričio mėn. kartu su kolegomis dalyvavo literatūros vakare Šiauliuose. Rašytojas domėjosi Vakarų šalių kultūra ir paveldu. 1937m. liepos mėnesį jis su B.Drangeliene lankėsi Firenze. Tais metais išėjo taip pat istorinis romanas „Erškėčiai“. F. Neveravičius ir toliau bendravo su tuometiniu Lietuvos meno elitu. Dailininkas J.Penčyla 1937m.  piešė jo draugišką šaržą.

    Po metų išleista novelių ir apysakų knyga „Palaimintas juokas“. 1939m. parengė „Lenkiškus – lietuviškus pasikalbėjimus“.  Tai buvo ne pirmas jo, kaip vertėjo, darbas. Lietuviškai vertimų klasikai priklauso jo perteikti V.S.Reimonto „Kaimiečiai“ (1937-1938). Už šį darbą Varšuvos PEN klubas 1939m. jam skyrė premiją. Be vertėjo pavardės kūrinys buvo leidžiamas ir pokaryje. Populiarūs buvo jo versti L. Wallace „Ben Huras“ (1938), L.Tolstojaus „Ana Karenina“ (1941-1943). Apart šių autorių kūrinių, yra dar išvertęs S.Žeromskio, Jalu Kureko, G. Orwello ir kt. veikalus.                

       1939 – 1944m. dirbo Vilniaus radiofone, Dramos teatre. 1944m. Vilniuje pastatyta jo pjesė „Priešai“.  Pasitraukęs į Vakarus dirbo Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungoje, Lietuvių rezistencinėje santarvėje, kitose išeivijos organizacijose bei pavergtų tautų sambūriuose. Istorinio romano „Gulbių sala“ rankraštis 1944m. liko Lietuvoje ir dingo.                             

    1950-1958m. F.Neveravičius redagavo „Santarvės“ žurnalą. Mirė  1981m. balandžio 17d. Londone.

    Rašytojo kūryba buvo spausdinta kolektyviniuose rinkiniuose „Žemaičiai“ (1938), „Tremties metai“ (1947), „Lietuvių beletristikos antologijoja“ (1965, T. II), plačiai apie jį kalbama „Lietuvių enciklopedijoje“ (T.XX.), P.Naujokaičio „Lietuvių literatūros istorijoje“ (1973, T. III.).                         

    Archyvuose išliko F.Neveravičiaus ir jo artimųjų 1912 – 1937m. fotografijos. Jose matome Pužų vienkiemį, jo bobutės ir senelio portretus?, mokslo Šiaulių gimnazijoje akimirkas,  jo, kaip karininko, karjeros laiptelius, jį šeimos apsuptyje, brolį Steponą, literatų draugiją ir kt.                             

    Ganėtinai tragiškas buvo Neveravičių valdų likimas. 1925 metais jos buvo suskirstytos į 2 ūkius, kuriuose darbavosi 69 žmonės. 1940-08-17 Valstybinio žemės ūkio komisijos posėdžio protokole Nr.23 fiksuota, kad Aleksandrai ir Jadvygai Neveravičiutėms (Pšemislo Neveravičiaus dukterims) paliktas 34.84 ha žemės plotas. Aleksandra čia šeimininkavo visą laiką, nekeisdama  gyvenamosios vietos.                       

      1992 metais Pužų palivarko molio drėbtas gyvenamasis namas buvo avarinės būklės, sunykę kiti ūkiniai statiniai, apleistas sodas.

    Komentarų nėra