Garsin? Raseini? vard?

Viktoras VITKUS [1]

Fabijonas Neveravi?ius

B?simasis lietuvi? rašytojas, vert?jas, visuomenininkas Fabijonas Neveravi?ius gim? 1900-07-19 Pužuose (Nemakš?i? seni?nija). Neveravi?iams priklaus? Paežerio, Puž?, Legotišk?s, Macali?, Užkalni? kaim? žem?s. Fabijono t?vas, taip pat Fabijonas, buvo Raseini? žem?s ?kio ir gyvulininkyst?s draugijos narys nuo 1897 met?. Jo d?d? Pšemislas – garsusis aštuonra?io išrad?jas.           

Fabijonas mok?si  Šiauli? ir Rževo gimnazijose, Vytauto Didžiojo universitete, Lietuvos karo mokykloje, Aukštuosiuose karinink? kursuose. 1919-1934m. tarnavo husar? pulke, karo mokykloje, 4 ir 5 p?stinink? pulkuose. 1922-04-29 ved?.                                      

1935m.  F.Neveravi?ius paraš? ir išleido visuomenin? psichologin? roman? „Dienos ir naktys“. 1936, 1959m. išleistas istorinis romanas „Blaškomos liepsnos“. I936m. lapkri?io m?n. kartu su kolegomis dalyvavo literat?ros vakare Šiauliuose. Rašytojas dom?josi Vakar? šali? kult?ra ir paveldu. 1937m. liepos m?nes? jis su B.Drangeliene lank?si Firenze. Tais metais iš?jo taip pat istorinis romanas „Eršk??iai“. F. Neveravi?ius ir toliau bendravo su tuometiniu Lietuvos meno elitu. Dailininkas J.Pen?yla 1937m.  pieš? jo draugišk? šarž?.

Po met? išleista noveli? ir apysak? knyga „Palaimintas juokas“. 1939m. pareng? „Lenkiškus – lietuviškus pasikalb?jimus“.  Tai buvo ne pirmas jo, kaip vert?jo, darbas. Lietuviškai vertim? klasikai priklauso jo perteikti V.S.Reimonto „Kaimie?iai“ (1937-1938). Už š? darb? Varšuvos PEN klubas 1939m. jam skyr? premij?. Be vert?jo pavard?s k?rinys buvo leidžiamas ir pokaryje. Populiar?s buvo jo versti L. Wallace „Ben Huras“ (1938), L.Tolstojaus „Ana Karenina“ (1941-1943). Apart ši? autori? k?rini?, yra dar išvert?s S.Žeromskio, Jalu Kureko, G. Orwello ir kt. veikalus.                

   1939 – 1944m. dirbo Vilniaus radiofone, Dramos teatre. 1944m. Vilniuje pastatyta jo pjes? „Priešai“.  Pasitrauk?s ? Vakarus dirbo Didžiosios Britanijos lietuvi? s?jungoje, Lietuvi? rezistencin?je santarv?je, kitose išeivijos organizacijose bei pavergt? taut? samb?riuose. Istorinio romano „Gulbi? sala“ rankraštis 1944m. liko Lietuvoje ir dingo.                             

1950-1958m. F.Neveravi?ius redagavo „Santarv?s“ žurnal?. Mir?  1981m. balandžio 17d. Londone.

Rašytojo k?ryba buvo spausdinta kolektyviniuose rinkiniuose „Žemai?iai“ (1938), „Tremties metai“ (1947), „Lietuvi? beletristikos antologijoja“ (1965, T. II), pla?iai apie j? kalbama „Lietuvi? enciklopedijoje“ (T.XX.), P.Naujokai?io „Lietuvi? literat?ros istorijoje“ (1973, T. III.).                         

Archyvuose išliko F.Neveravi?iaus ir jo artim?j? 1912 – 1937m. fotografijos. Jose matome Puž? vienkiem?, jo bobut?s ir senelio portretus?, mokslo Šiauli? gimnazijoje akimirkas,  jo, kaip karininko, karjeros laiptelius, j? šeimos apsuptyje, brol? Stepon?, literat? draugij? ir kt.                             

Gan?tinai tragiškas buvo Neveravi?i? vald? likimas. 1925 metais jos buvo suskirstytos ? 2 ?kius, kuriuose darbavosi 69 žmon?s. 1940-08-17 Valstybinio žem?s ?kio komisijos pos?džio protokole Nr.23 fiksuota, kad Aleksandrai ir Jadvygai Neveravi?iut?ms (Pšemislo Neveravi?iaus dukterims) paliktas 34.84 ha žem?s plotas. Aleksandra ?ia šeimininkavo vis? laik?, nekeisdama  gyvenamosios vietos.                       

  1992 metais Puž? palivarko molio dr?btas gyvenamasis namas buvo avarin?s b?kl?s, sunyk? kiti ?kiniai statiniai, apleistas sodas.