2018 gruodžio
11
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Generolas P. Plechavičius

    Siųsti Versija spausdinimui

    Viktoras VITKUS

    Povilas Plechavičius gimė 1890-02-01 Mažeikių apskrities Bukončių kaime, 1908 m. baigė Rygos gimnaziją. Vėliau baigė Orenburgo kavalerijos mokyklos kursą, buvo pakeltas į karininkus. Pirmojo pasaulinio karo metus praleido fronte, buvo kavalerijos pulko vadu, net 29 kartus sužeistas. Apdovanotas daugeliu Rusijos ordinų ir medalių. Besikuriant jaunosios Lietuvos kariuomenei, 1919 m.  grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas  Sedos apskrities apsaugos būrio vadu. Narsiai kovėsi su raudonarmiečiais, bermontininkais ir lenkų kariuomene,už tai buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1921-1924 m. vadovavo Pirmajam husarų Lietuvos Didžiojo Etmono Jonušo Radvilos pulkui. 1924 m. P. Plechavičius baigė Aukštųjų karininkų IV laidą ir buvo išsiųstas į Čekiją, generalinio štabo akademiją, kurią sėkmingai baigė. 1926 metais vadovavo kariniam perversmui, po kurio prezidentu tapo A. Smetona. 1927 metais jis užėmė Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininko postą.
    Nuo 1928 sausio 26 d. iki 1929 vasario 10 d. ėjo Lietuvos kariuo menės vado pareigas.
    Karo teoretikai ir istorikai teigia, kad P. Plechavičius buvo viena kontraversiškiausių asmenybių Lietuvos kariuomenės istorijoje. Tačiau 1944 m. žiemą, kai buvo
    nutarta organizuoti Vietinę rinktinę, jis vienintelis iš Lietuvos generolų ėmėsi šios naštos. Apmaudu, kad rinktinės nepavyko paversti Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės užuomazga. Lietuvos gyventojų bei buvusios rinktinės narių atmintyje jis paliko šviesų atsiminimą.
    Senas raseiniškis Viktoras Endriukaitis iš gimnazijos suolo įsirašė į P. Plechavičiaus Vietinę rinktinę. Jis pasakojo, kad kuopos vadu buvo Jonas Žemaitis, kuris atsivedė vyrus iš Šiluvos ir Tytuvėnų. Raseinių gimnazistai, baigę aštuonias klases ir netgi jaunesni, vadovaujami Jono Barevičiaus, sunkvežimiu buvo išgabenti į karo mokyklą Marijampolėje. Kavalerijos kareivinėse nebuvo jokių patogumų, miegojo ant šiaudų užsidengę kas ką turėjo. Marija Endriukaitienė papildydama vyro pasakojimą paminėjo, kad iš gimnazijos į rinktinę ėjo labai gabūs vaikinai, tarp jų buvo perspektyvių literatų. Jaunuoliai sakė, kad eina ne garbės ieškoti, bet būti kartu su artojėliais, ginti Lietuvą. Jų buvo ne 50 ir ne 100, o žymiai daugiau.
    V. Endriukaitis prisiminė, jog kartą ant žirgo raitas atvykęs Plechavičius tarė: (…) „Vyrai, būsit pašaukti, o dabar kiekvienas saugokit save“. ,,Buvome pavasarį paleisti, gavome pažymėjimus ir traukiniu parvykome namo. Plechavičių teko matyti Raseiniuose ir anksčiau, sakantį kalbą prie Žemaičio paminklo. Pamenu, kreipdamasis į rinktinės savanorius „broliukai“, gerai neištardavo „r“ raidės.“
    Vėliau V. Endriukaičiui su šviesios atminties rinktinės draugu Antanu Kačiušiu teko kurį laiką drauge mokytojauti.
    V. Endriukaičio nuotrauka su anuometiniais rinktinės draugais ir mergaitėmis, kurios lydėjo jaunuolius, saugoma Raseinių krašto istorijos muziejuje.
    Šiandien kariniai ir patriotiniai generolo Povilo Plechavičiaus nuopelnai nėra tinkamai įvertinti. Dar girdimi pašaipūs žodeliai „plechavičiukai“, „plechavičiukų gauja“ ir panašiai. Tikėkimės, kad Lietuvos kariuomenės istorijos tyrinėtojai dar tars savo žodį.

    Komentarų nėra