Gera žinia Prano Laurinavičiaus gerbėjams

Siųsti Versija spausdinimui

Vėl naujiena, vėl naujiena! Kartu su P.Laurinavičiumi džiaugiamės nauja jo knygute „Nuo Paliepių kalvos“. Knygos viršelio nuotraukos autorius – profesio­nalus fotografas Audrius Norkus.
Kiekvienas svajojame parašyti ir išleisti knygą, tačiau didelis trukdis būna… „aš noriu rašyti, bet nemoku“ arba „neturiu laiko“. Vadinasi, dar ne taip ir norite. O štai mano geras bičiulis P.Laurinavičius rašyti visada norėjo ir tai darė ne vieną dešimtmetį. Šviesios atminties „Naujo ryto“ redaktorius Stasys Stankus yra pasakęs: „Jei Praniuks būtų studijavęs žurnalistiką, vargu ar šiandien kas su juo galėtų konkuruoti…“ Ir jis buvo teisus! Darbštumo, atsakomybės ir įžvalgumo jam tenka pavydėti. Per savo gyvenimą (jam jau 78-eri!) Pranas yra tiek prirašęs, tiek nepakartojamų įvykių ir renginių akimirkų užfiksavęs, kad viską sudėjus keli tomai sugultų! Bet Pranas kuklus žmogus. Pernai jis išleido poezijos rinktinę „Žodžiai iš tylos“, o šiemet – apsakymų, prozos ir miniatiūrų rinkinuką „Nuo Paliepių kalvos“. Nuoširdus autoriaus kreipimasis į mielą skaitytoją – pirmas žingsnis į knygelės gimimo istoriją ir turinį.

Rūta Gudžiūnienė

Kreipimasis į mielą skaitytoją

Esu išsūpuotas kaimiškosios kultūros. Nuo pat vaikystės basomis kojomis išbraidžiau pievas, ražienas, ėjau arimo vaga, savo rankomis liečiau žemę, trupinau jos grumstus, kad joje augtų javai, noktų vaisiai, žydėtų sodai. Mano pečius plakė darganos, vėjai, kaitri saulė. Visa esybe jaučiau ir jaučiu žemės tvinksnius, žaviuosi gamtos grožiu, girdžiu nakties tylos šnabždesius, kurie ir verčia prisiliesti prie to tuščio, balto kaip žiemos laukas popieriaus lapo, kuriame gimsta žodžiai… Per visą savo gyvenimą nemažai aš jų primarginau. Kad jie neišsibarstytų kaip tie rudens vėjų blaškomi lapai, 2019 metais sudėjau į savo poezijos rinktinę „Žodžiai iš tylos“. Kai tais pačiais metais Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje pristačiau savo pirmagimę, visi susirinkusieji linkėjo nesustoti ir į kitą knygelę sudėti visa tai, kas per daugelį metų sukurta, parašyta, publikuota. O kodėl gi ne? – pagalvojau ir visa galva pasinėriau į kūrybinį procesą: į kraitelę (knygelę) sudėjau anksčiau parašytas ir įvairiuose laikraščiuose bei žurnaluose publikuotas miniatiūras, apsakymus, šiek tiek prozos. Nemėgstu, kad laikas slinktų nuobodžiai, todėl, pakratęs atmintį, atkūriau išgirstas žmonių istorijas – tikras ar šiek tiek išgalvotas, bet vienaip ar kitaip įsirėžusias giliai atmintyje. Nesu profesionalus kūrėjas, todėl priekabus skaitytojas pasiges aukšto meninio lygio kūrinių, aptiks ir vieną kitą gramatinę klaidelę… Nesiteisinsiu, nes kiekvienas mes skaitome tai, kas patinka. Už bet kokią pastabą, pasakytą gerą ar blogą žodį būsiu dėkingas.

Pagarbiai
Pranas Laurinavičius

Komentarų nėra