2019 sausio
22
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Gerai gyventi – pavojinga

    Siųsti Versija spausdinimui

    Arūnas Dambrauskas

    ,,Sekundė“ sugrįžo  

      Nors ,,Sekundės“ bankas jau seniai tapo apgaulingos ir neatsakingos gerovės simboliu, o to banko šūkis ,,Reikia pinigų – pinigų yra!“ siejasi su absurdišku ir švaistūnišku gyvenimu, tačiau visa tai kuriam laikui buvo užmiršta. O juk atrodė, kad to užmiršti neįmanoma.                        

      Atgimusi ,,Sekundė“ vėl buvo įsitvirtinusi Lietuvoje. Ar ne ,,Sekundės“ šūkiu rėmėsi Skandinavijos ir kiti bankai, dosniai daliję paskolas? Imkit pinigus, statykitės namus, mėgaukitės gerove, pramogaukit. Pinigų yra ir visada bus! Taip tikino bankai. Ir žmonės patikėjo, kad pinigų bus ne tik dabar, bet ir už dešimties, dvidešimties, trisdešimties ir net keturiasdešimties metų. Beatodairiškai graibė skolas ir dešimtmečiams užsikrovė sunkią įsipareigojimų naštą. Pasak sąmokslo teorijų mėgėjų, dešimtys tūkstančių lietuvių pakliuvo į skandinavų vergiją. 

        Nepraėjo nei keli metai ir paaiškėjo, kad Lietuvoje tekėjęs finansinis Nemunas tėra tik klampi kūdra, kurioje dabar murkdosi minios patikėjusių geresniu gyvenimu.          

        Visiems apsisuko galvos   

      Nei ,,Sekundės I“, nei ,,Sekundės II“ laikais Lietuvoje kažkodėl neatsirado įžvalgių analitikų, kurie būtų perspėję žmones apie tykojančias grėsmes.  

      Niekam ne paslaptis, kad finansine prasme esame nelabai raštingi. Konsultacijos ir gilesnės įžvalgos – labai reikalingos. Tačiau jų nebuvo.     

      Nebent tik viena kita pabrėžtinai kukli užuomina.          

      Gal tų perspėjimų ir negalėjo būti. Gal ir patys finansininkai buvo ant išprotėjimo ribos?  Susidaro įspūdis, kad ne tik finansininkai, bet ir valstybės buvo susipykusios su sveiku protu.

      Ar ne taip būtų galima pasakyti apie Graikiją, kurios skola šiais metais gali pasiekti net 120 procentų bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitaip tariant, Graikija įsiskolinusi nuo kulnų iki sklastymo.                

      Nuo kulnų iki sklastymo yra įsiskolinusi ir Italija (prognozuojama, kad jos skola šiais metais sudarys 118 proc. BVP).                    

      Portugalija įsiskolinusi iki ausų (85 proc. BVP), Ispanija – iki kaklo (67 proc. BVP).              

      Lietuva, kaip žinoma, įsiskolinusi maždaug iki juosmens (apie 40 proc. BVP).                      

      Šie skaičiai liudija, kad ne tik žmonėms, bet ir valstybėms buvo apsisukusios galvos. Tad ar galėjo kas nors išmintingai patarti, kai bankrutavo tokie titanai, kaip pasaulyje didžiausias investijų bankas ,,Lehman Brothers“.

      Jame dirbo dvidešimt trys tūkstančiai žmonių, metinis pelnas siekė keturis milijardus JAV dolerių. Kai 2008 metų rugėjo mėnesį bankas kreipėsi į teismą, prašydams paskalbti bankrotą, jo skola siekė net 613 milijardų JAV dolerių.                     

      Žinomas nekilnojamojo turto plėtotojas kaunietis Arvydas Žilevičius tuomet šią žinią įvertino kaip JAV nusičiaudėjimą, po kurio gripu susirgs visa Europa. Taip ir įvyko. Lietuva taip pat sunkiai susirgo. Tačiau lyginant su Graikija, esame beveik atletai. Aišku, dejuojantys atletai, kurie buvo užmiršę nuosaikumo pincipą.       

           Dejavimo meistrai      

      Štai graikai, manau, dejuoja ne taip jau smarkiai. Abejoju, ar jie atsisakė įpročio gyventi gerokai atsipalaidavus. Dar prieš keletą metų žmogus, kuris atokiame Graikijos miestelyje popiečio metu paprašydavo parduoti šalto vandens buteliuką, buvo vertinamas kone kaip akiplėša, mat popiečio metu graikai įpratę nieko neveikti. Poilsis – šventas reikalas. Įdomu, ar dabar jie elgiasi kitaip? Vargu.        

      O mes, lietuviai, manau, esame dejavimo meistrai. Ir kur nedejuosi, kai vos tik atsikandus gerovės pyrago, virš galvų sušvilpė sunkmečio botagas.

      Daug kam teko girdėti optimizmą žlugdantį posakį, kuris skamba maždaug taip -  per daug nesidžiauk, nes gali atsitikti nelaimė. Deja, nestabiliame mūsų gyvenime dažnokai taip atsitinka, todėl galima pradėti manyti, jog gerai gyventi yra tiesiog pavojinga, neapdairu ir panašiai.         

        Namai – nepastovumo veidrodis 

      Labai staigūs gyvenimo pokyčiai savotiškai atsispindi, pažvelgus į individualius namus.             

      Jei Vakarų šalyse individualūs namai sudaro vieningus, dailius, gerai apgalvotus ir preciziškai išbaigtus kvartalus, tai Lietuvoje šioje srityje vyrauja visiškas chaosas. Nusibaigę namukai susimaišę su pretenzingais, prabanga spinduliuojančiais pastatais. Tai sudaro labai specifinį lietuvišką mišinį.         

      Paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio viduryje Lietuvoje atsirado daug didelių, su plačiu užmoju pastatytų individualių namų. Jie savotiškai atspindėjo tuo metu vyraujančius ekonominius lūkesčius: žmonės tikėjo, kad atsivėrus naujoms galimybėms, galima statytis įspūdingus, jokių reglamentų nevaržomus individualius pastatus. Tačiau Rusijos krizė didelę dalį šių užmojų sužlugdė. Kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje iki šiol yra daug neužbaigtų didžiulių namų – liūdnokų paminklų neišsipildžiusioms viltims.             

      Namų išvaizdoje gerai atsispindi ir fragmentiški gyvenimo pagerėjimai: kai kur matome naują stogą, naujus langus ir greta jų – suklypusias tvoras, aptekėjusias sienas, netvarkingus kiemus.                       

      Nestabili gyvenimo gerovė mažai kam leidžia pastatyti vientisą, užbaigtą namą. Nekalbant jau apie užbaigtus, vientisus kvartalus.             

      Atsirado daug dailių, skoningų ir išbaigtų pastatų, tačiau gyvenimas už jų neretai nėra labai jaukus: šeimininkai gyvena nuolatinėje įtampoje, nes nuolat turi sukti galvą, kaip laiku sumokėti skolos įmokas.          

      O pinigų gauti labai sunku, nes bankai jau nebenori prisiminti ,,Sekundės“ šūkio – ,,Reikia pinigų – pinigų yra!“

    1 Komentaras

    1. Gabija

      2011 - 11 -24 16:17

      Nepaprastai geras straipsnis, viskas taip paprasta ir aišku.Kažin kodėl tokių straipsnių nėra didžiuosiuose dienraščiuose,kuriuos kartais tiesiog koktu skaityti. Daug laiko praleidžiu Jūsų aprašytoje Italijoje, taigi…na taip,…Jūs visiškai teisus. Vakar dienos “Coriere della sera” rašė,kad Italijoje tik 30% darbingų žmonių moka mokesčius!!! Atrodo ir Lietuviai eina prie to – dabar Lietuvoj populiariausia profesija yra pašalpininkas,invalidas,pensininkas.Visi verkia,kad valdžia mažai “duoda”, tik niekas nepasako iš kur ji turi paimti,kad galėtų duoti,nes visai neaišku kiek Lietuvoje darbingo amžiaus žmonių moka mokesčius?Ar yra kokia statistika?Na man taip atrodo, kartais grįžus iš toli…
      Dėkui straipsnio autoriui.
      su pagarba Gabija