Ar?nas Dambrauskas 
[1]
,,Sekund?“ sugr?žo
Nors ,,Sekund?s“ bankas jau seniai tapo apgaulingos ir neatsakingos gerov?s simboliu, o to banko š?kis ,,Reikia pinig? – pinig? yra!“ siejasi su absurdišku ir švaist?nišku gyvenimu, ta?iau visa tai kuriam laikui buvo užmiršta. O juk atrod?, kad to užmiršti ne?manoma.
Atgimusi ,,Sekund?“ v?l buvo ?sitvirtinusi Lietuvoje. Ar ne ,,Sekund?s“ š?kiu r?m?si Skandinavijos ir kiti bankai, dosniai dalij? paskolas? Imkit pinigus, statykit?s namus, m?gaukit?s gerove, pramogaukit. Pinig? yra ir visada bus! Taip tikino bankai. Ir žmon?s patik?jo, kad pinig? bus ne tik dabar, bet ir už dešimties, dvidešimties, trisdešimties ir net keturiasdešimties met?. Beatodairiškai graib? skolas ir dešimtme?iams užsikrov? sunki? ?sipareigojim? našt?. Pasak s?mokslo teorij? m?g?j?, dešimtys t?kstan?i? lietuvi? pakliuvo ? skandinav? vergij?.
Nepra?jo nei keli metai ir paaišk?jo, kad Lietuvoje tek?j?s finansinis Nemunas t?ra tik klampi k?dra, kurioje dabar murkdosi minios patik?jusi? geresniu gyvenimu.
Visiems apsisuko galvos
Nei ,,Sekund?s I“, nei ,,Sekund?s II“ laikais Lietuvoje kažkod?l neatsirado ?žvalgi? analitik?, kurie b?t? persp?j? žmones apie tykojan?ias gr?smes.
Niekam ne paslaptis, kad finansine prasme esame nelabai raštingi. Konsultacijos ir gilesn?s ?žvalgos – labai reikalingos. Ta?iau j? nebuvo.
Nebent tik viena kita pabr?žtinai kukli užuomina.
Gal t? persp?jim? ir negal?jo b?ti. Gal ir patys finansininkai buvo ant išprot?jimo ribos? Susidaro ?sp?dis, kad ne tik finansininkai, bet ir valstyb?s buvo susipykusios su sveiku protu.
Ar ne taip b?t? galima pasakyti apie Graikij?, kurios skola šiais metais gali pasiekti net 120 procent? bendrojo vidaus produkto (BVP). Kitaip tariant, Graikija ?siskolinusi nuo kuln? iki sklastymo.
Nuo kuln? iki sklastymo yra ?siskolinusi ir Italija (prognozuojama, kad jos skola šiais metais sudarys 118 proc. BVP).
Portugalija ?siskolinusi iki aus? (85 proc. BVP), Ispanija – iki kaklo (67 proc. BVP).
Lietuva, kaip žinoma, ?siskolinusi maždaug iki juosmens (apie 40 proc. BVP).
Šie skai?iai liudija, kad ne tik žmon?ms, bet ir valstyb?ms buvo apsisukusios galvos. Tad ar gal?jo kas nors išmintingai patarti, kai bankrutavo tokie titanai, kaip pasaulyje didžiausias investij? bankas ,,Lehman Brothers“.
Jame dirbo dvidešimt trys t?kstan?iai žmoni?, metinis pelnas siek? keturis milijardus JAV doleri?. Kai 2008 met? rug?jo m?nes? bankas kreip?si ? teism?, prašydams paskalbti bankrot?, jo skola siek? net 613 milijard? JAV doleri?.
Žinomas nekilnojamojo turto pl?totojas kaunietis Arvydas Žilevi?ius tuomet ši? žini? ?vertino kaip JAV nusi?iaud?jim?, po kurio gripu susirgs visa Europa. Taip ir ?vyko. Lietuva taip pat sunkiai susirgo. Ta?iau lyginant su Graikija, esame beveik atletai. Aišku, dejuojantys atletai, kurie buvo užmirš? nuosaikumo pincip?.
Dejavimo meistrai
Štai graikai, manau, dejuoja ne taip jau smarkiai. Abejoju, ar jie atsisak? ?pro?io gyventi gerokai atsipalaidavus. Dar prieš kelet? met? žmogus, kuris atokiame Graikijos miestelyje popie?io metu paprašydavo parduoti šalto vandens buteliuk?, buvo vertinamas kone kaip akipl?ša, mat popie?io metu graikai ?prat? nieko neveikti. Poilsis – šventas reikalas. ?domu, ar dabar jie elgiasi kitaip? Vargu.
O mes, lietuviai, manau, esame dejavimo meistrai. Ir kur nedejuosi, kai vos tik atsikandus gerov?s pyrago, virš galv? sušvilp? sunkme?io botagas.
Daug kam teko gird?ti optimizm? žlugdant? posak?, kuris skamba maždaug taip - per daug nesidžiauk, nes gali atsitikti nelaim?. Deja, nestabiliame m?s? gyvenime dažnokai taip atsitinka, tod?l galima prad?ti manyti, jog gerai gyventi yra tiesiog pavojinga, neapdairu ir panašiai.
Namai – nepastovumo veidrodis
Labai staig?s gyvenimo poky?iai savotiškai atsispindi, pažvelgus ? individualius namus.
Jei Vakar? šalyse individual?s namai sudaro vieningus, dailius, gerai apgalvotus ir preciziškai išbaigtus kvartalus, tai Lietuvoje šioje srityje vyrauja visiškas chaosas. Nusibaig? namukai susimaiš? su pretenzingais, prabanga spinduliuojan?iais pastatais. Tai sudaro labai specifin? lietuvišk? mišin?.
Paskutinio pra?jusio amžiaus dešimtme?io viduryje Lietuvoje atsirado daug dideli?, su pla?iu užmoju pastatyt? individuali? nam?. Jie savotiškai atspind?jo tuo metu vyraujan?ius ekonominius l?kes?ius: žmon?s tik?jo, kad atsiv?rus naujoms galimyb?ms, galima statytis ?sp?dingus, joki? reglament? nevaržomus individualius pastatus. Ta?iau Rusijos kriz? didel? dal? ši? užmoj? sužlugd?. Kiekviename Lietuvos mieste ir miestelyje iki šiol yra daug neužbaigt? didžiuli? nam? – li?dnok? paminkl? neišsipildžiusioms viltims.
Nam? išvaizdoje gerai atsispindi ir fragmentiški gyvenimo pager?jimai: kai kur matome nauj? stog?, naujus langus ir greta j? – suklypusias tvoras, aptek?jusias sienas, netvarkingus kiemus.
Nestabili gyvenimo gerov? mažai kam leidžia pastatyti vientis?, užbaigt? nam?. Nekalbant jau apie užbaigtus, vientisus kvartalus.
Atsirado daug daili?, skoning? ir išbaigt? pastat?, ta?iau gyvenimas už j? neretai n?ra labai jaukus: šeimininkai gyvena nuolatin?je ?tampoje, nes nuolat turi sukti galv?, kaip laiku sumok?ti skolos ?mokas.
O pinig? gauti labai sunku, nes bankai jau nebenori prisiminti ,,Sekund?s“ š?kio – ,,Reikia pinig? – pinig? yra!“