G?(r?)j? eisena
Ar?nas DAMBRAUSKAS 
Pokalbis apie ugnikalnius
-Sveiki, kaimyn?l. Kur taip leki? Dar vakar dejavai, kad visus s?narius maudia.
– O tai buvo vakar. Dabar, kaimyn?l, man onkaulius ir andikaulius gelia.
– Tai ir matau, kad visa m?lyna kaip slyva.
– Tikra teisyb?, kaimyn?l. Neveltui protingi mon?s sako, kad poroje gyvenantys mon?s ilgainiui supana?ja.
Manikis, kaip inai, irgi kaip slyva – m?lynanosis.
– Bet jis m?lynas nuo pilstuko, o tu, kaimyn?l, tai nuo sumuim?.
– Tai kad va umirau savikiui pusry?iams ruginuk?s ivirti, tai kad pasiuto. Grieb? kastuv?, ir per onkaulius.
– Tai mat, tavikis dar vis griebiasi darbo ?ranki?. Neapsamanojo, neapsileido. Neumiro, kad pagal profesij? statybininkas.
– A?i? Dievui, dar neumiro. Kartais net ir plytos griebiasi,- pasikas? praskelt? galv? kaimyn?l?.
– O manikis jau prarado visus ?g?dius. Nebesigriebia nei plytos, nei lautuvo, kastuvo, tik peil?. Gal, manau, kur skerdiku gal?t? ?sidarbinti. Neblogos patirties ?gijo.
– Skerdikai, kaimyn?l, iais laikais labai populiar?s. Dabar kiekviena eima turi po skerdik?, o kartais ir po kelis.
Jie jau nulupo kailius beveik visoms kaimo moterims. Neb?ra ?ia jiems darbo. Gal, sakau, gal?t? padirb?ti Vilniuje ar Kaune.
– Ten irgi sav? skerdik? pilna. Ten gerai, kur m?s? n?ra.
Pagal tave ieit?, kad ant Islandijos ugnikalnio Eroivajokudlio gerai arba ant Meksikos ugnikalnio Popokateteplio gerai.
Igirdusi toki? keist? kalb?, kaimyn?l? suprato, kad moterik?, matyt, bus gerokai gavusi su plyta, tod?l nusprend? baigti pokalb? pamelavusi, kad eina okos Anzelmut?s melti.
Tinka g?j? v?liava
Tuo tarpu buvusio statybininko mona gr?o namo ir ivir? savo sutuoktiniui naminuk?s, pagardintos pipiriukais, ?esnak?liu ir svog?n?liais.
Gav?s ?prastus pusry?ius, sutuoktinis pagyv?jo, gyr? savo monik?s kulinarinius sugeb?jimus ir dosniai dalijosi ateities vizijomis.
Kalb?damas jis m?sliai trauk? sodr? cigaret?s d?m? ir atrod? didingai.
,,Lyg pelenais besispjaudantis Eroivajokudlio ugnikalnis, – su pasididiavimu pagalvojo r?pestinga eiminink? ir v?l ?pyl? savo sutuoktiniui naminuk?s.
Sutuoktinis kalb?jo, kad susvetim?jusioje, netolerantikoje visuomen?je girtuokliai ?eidin?jami, ty?iojamasi i j? vaik?.
– Mus kakod?l vadina m?lynanosiais. Ta?iau mano ir mano koleg? nosys yra violetin?s spalvos.
Toks pavirutinikas poi?ris mus labai eidia ir mes esame pasiry? aktyviai kovoti u savo teises. Reikalausime, kad mus vadint? ne menkinan?iu odiu ,,girtuokliais, bet kur kas tauriau skamban?iu g?r?jais. Ir surengsime vie? parad?.
– Norint surengti parad?, reikia bent v?liav? tur?ti. O tu tik plyt? turi, – pasteb?jo ?valgi monik?.
– Mes jau suk?r?me savo v?liav?. Norime, kad ji atspind?t? vis? g?r?j? ?vairov?. Girtuokliai labai spalvingos personos. Tik pagalvok: nosys, kaip jau min?jau violetin?s spalvos, akys raudonos, vyzdiai geltoni, paakiai alsvi, skruostai tamsiai m?lyni, l?pos – sidabro spalvos, ausys juodos, plaukai kaip samanos. Visas tas spalvas sud?jus ? vien?, ieit? spalvinga g?j? v?liava. Mes savo simbol? pavadinsime G?r?j? v?liava.
Kod?l vyrai slepiasi kr?muose
Antr? kibir?l? ruginuk?s pusry?iams itutin?s g?r?j? ideologas ?m? sielotis, kad Lietuvoje dar vis tebevaromos girtuokli? teis?s ir atskleid? planus principingai jas ginti Rezan?je veikian?iame Girtuokli? teisi? gynimo teisme (GTGT).
– Jau seniai pasteb?ta ir mokslo patvirtinta, kad reguliariai vartojant alkohol?, atsiskleidia usl?pti meniniai sugeb?jimai. Kaip inoma, gerokai sri?btel?j?, girtuokliai ima dainuoti. Deja, kai udainuoja, atsiskleidia iaurios meninio isilavinimo spragos, tod?l aplinkiniams atrodo, kad jie staugia, baubia arba bliauna. Ta?iau i tikr?j? tai yra pagarbos vertos menin?s pastangos. Tod?l sieksime, kad Vyriausyb? ?steigt? girtuokli? meninio dainavimo mokykl? ,,Nustok baubti, tu gali dainuoti. Jai gal?t? vadovauti garsus klaip?dietis E. Ostapenko.
Buv?s statybininkas, G?r?j? s?jungos steig?jas, savo monikei pasakojo, jog ketina ?steigti ir Girtuokli? okio mokykl? ,,Neg?sdink moni?. Tu irgi gali okti ir. M?stymo pradmen? akademij? ,,Dumaj, Fedia, d?maj.
– Visi pasteb?jo, – t?s? savo mintis sutuoktinis,- kad m?s? broliai girtuokliai, pasivaiin? gaiviuoju g?rimu, tampa tikrais m?stytojais. Jie vis bando regzti mint?, ta?iau, netur?dami m?stymo ?g?di?, tiek priraizgo, kad net patys nebegali suprasti, k? nor?jo pasakyti. Tuomet jau?iasi nesuprasti ir ima baisiai keiktis. Keikalai tampa dramatik? dvasini? iekojim? iraika, ta?iau pavirutinikai ? girtuoklius velgiantys aplinkiniai apkaltina juos vieosios tvarkos paeidimu ir panaiais dalykais. Tai i ties? labai eidia ir emina. Toks girtuoklis nusivilia pasauliu, pasislepia nuo jo kr?muose ir ten vienias ir piktas geria. Mes, suk?r? G?r?j? organizacij?, sieksime ?rodyti, kad girtuokliai tokie pat mon?s, kad jie turi gerti ne kr?muose, kaip kokie nusikalt?liai, bet vieai ir ididiai.
G?r?j? organizacijos sumanytojas labai nuog?stavo, kad g?r?jai, kaip ir g?jai, yra priversti slapstytis, jaustis persekiojami.
– Kiek usisl?pusi? g?r?j? yra valstybin?se ?staigose, bany?iose, mokyklose. Mes turime suteikti jiems galimyb? pasijusti visaver?iais m?s? visuomen?s nariais, – sak? buv?s statybininkas.
- Bet girtuoklius traukia ne tik prie okio ir dainavimo meno, ne tik prie m?stymo versmi?, bet ir prie moter?.
Tai gal irgi meno r?is, – paband? ?gelti ?sidr?sinusi moterik?, kuri ne kart? buvo pajutusi, kad jau senokai neb?ra ta dama, kuri patraukt? gerokai sri?btel?jus? savo vyr?.
– is potraukis buvo b?dingas daugeliui savo ami? pranokusi? vyr? - Einteinas, Balzakas, Napoleonas, Kurtinaitis. A taip pat ne iimtis, – prisipaino ruginuk?s vertintojas ir krito pakirstas galingos alkoholio ?krovos.
Reikia pranokti vokie?ius
Kai atsipeik?jo, jaut?si isek?s. Tod?l ?sak? kuo grei?iau patiekti pietus ir vakarien? viename pakete. Tokiu b?du ant stalo atsirado daug stipriojo alaus ir tik ypatingiems vartotojams skirt? alkoholio produkt? ?vairi? r?i? neinia i kur ir i ko itraukt? trauktini?.
V?l atgav?s vali? nuotaik? ir minties aikum?, G?r?j? organizacijos steig?jas kalb?jo:
– Vokie?iai, kaip visi ino, kasmet Miuncheno mieste rengia visuotinio girtuokliavimo ventes ,,Oktoberfest, kuriose per kelias dienas uol?s mon?s igeria apie eis milijonus litr? alaus. Visa Lietuva per kelias dienas tiek nepaj?gi igerti. tai kur, bar?, umojis!
Jo nuomone, lietuviai gal?t? surengti pilstuko g?rimo vent?.
– Nors vokie?iai ir labai isilavin?, esu ?sitikin?s, kad ioje srityje mes juos toli pralenktum?me. Vokietis juk igeria vien? butel? ir kaput. O lietuviams, kaip gerai inoma, vienas butelis kaip tik, du per daug, o trys jau per maai. Vokie?iui tokios logikos nesuprasti. Tod?l m?s? tautos svaiginimosi rezervai yra, galima sakyti, neisemiami, – ikilmingai pasak? G?r?jas. Ir v?l krito kaip pakirstas.
Ig?r? ir monik?. Ji buvo gird?jusi, kad gyvenimas gali b?ti nuostabus, tik reikia tinkamai asirinkti antidepresantus.
