G?(r?)j? eisena

Ar?nas DAMBRAUSKAS [1]

 Pokalbis apie ugnikalnius

-Sveiki, kaimyn?l. Kur taip leki? Dar vakar dejavai, kad visus s?narius maudžia.                         

  – O tai buvo vakar. Dabar, kaimyn?l, man šonkaulius ir žandikaulius gelia.                    

  – Tai ir matau, kad visa m?lyna kaip slyva.                      

  – Tikra teisyb?, kaimyn?l. Neveltui protingi žmon?s sako, kad  poroje gyvenantys žmon?s ilgainiui supanaš?ja.                 

Maniškis, kaip žinai, irgi kaip slyva – m?lynanosis.                     

  – Bet jis m?lynas nuo pilstuko, o tu, kaimyn?l, tai nuo sumušim?. 

  – Tai kad va – užmiršau saviškiui pusry?iams ruginuk?s išvirti, tai kad pasiuto. Grieb? kastuv?, ir – per šonkaulius.                      

  – Tai mat, taviškis dar vis griebiasi darbo ?ranki?. Neapsamanojo, neapsileido. Neužmiršo, kad pagal profesij? statybininkas.                 

  – A?i? Dievui, dar neužmiršo. Kartais net ir plytos griebiasi,- pasikas? praskelt? galv? kaimyn?l?.

  – O maniškis jau prarado visus ?g?džius. Nebesigriebia nei plytos, nei laužtuvo, kastuvo, tik peil?. Gal, manau, kur skerdiku gal?t? ?sidarbinti. Neblogos patirties ?gijo.

  – Skerdikai, kaimyn?l, šiais laikais labai populiar?s. Dabar kiekviena šeima turi po skerdik?, o kartais ir po kelis.                   

  Jie jau nulupo kailius beveik visoms kaimo moterims. Neb?ra ?ia jiems darbo. Gal, sakau, gal?t? padirb?ti Vilniuje ar Kaune.            

  – Ten irgi sav? skerdik? pilna. Ten gerai, kur m?s? n?ra.       

Pagal tave išeit?, kad ant Islandijos ugnikalnio Eroivajokudlio gerai arba ant Meksikos ugnikalnio Popokateteplio gerai.                  

  Išgirdusi toki? keist? kalb?, kaimyn?l? suprato, kad moterišk?, matyt, bus gerokai gavusi su plyta, tod?l nusprend? baigti pokalb? pamelavusi, kad eina ožkos Anzelmut?s melžti.                           

  Tinka g?j? v?liava

      Tuo tarpu buvusio statybininko žmona gr?žo namo ir išvir? savo sutuoktiniui  naminuk?s, pagardintos pipiriukais, ?esnak?liu ir svog?n?liais.                  

  Gav?s ?prastus pusry?ius, sutuoktinis pagyv?jo, gyr? savo žmonik?s kulinarinius sugeb?jimus ir dosniai dalijosi ateities vizijomis.            

  Kalb?damas jis m?sliai trauk? sodr? cigaret?s d?m? ir atrod? didingai.                   

  ,,Lyg pelenais besispjaudantis Eroivajokudlio ugnikalnis“, – su pasididžiavimu pagalvojo r?pestinga šeiminink? ir v?l ?pyl? savo sutuoktiniui naminuk?s.              

  Sutuoktinis kalb?jo, kad susvetim?jusioje, netolerantiškoje visuomen?je girtuokliai ?žeidin?jami, ty?iojamasi iš j? vaik?.      

  – Mus kažkod?l vadina m?lynanosiais. Ta?iau mano ir mano koleg? nosys yra violetin?s spalvos.

Toks paviršutiniškas poži?ris mus labai žeidžia ir mes esame pasiryž? aktyviai kovoti už savo teises. Reikalausime, kad mus vadint? ne menkinan?iu žodžiu ,,girtuokliais“, bet kur kas tauriau skamban?iu – g?r?jais. Ir surengsime vieš? parad?.                    

  – Norint surengti parad?, reikia bent v?liav? tur?ti. O tu tik plyt? turi, – pasteb?jo ?žvalgi žmonik?.  

  – Mes jau suk?r?me savo v?liav?. Norime, kad ji atspind?t? vis? g?r?j? ?vairov?. Girtuokliai – labai spalvingos personos. Tik pagalvok: nosys, kaip jau min?jau – violetin?s spalvos, akys – raudonos, vyzdžiai – geltoni, paakiai – žalsvi, skruostai – tamsiai m?lyni, l?pos – sidabro spalvos, ausys – juodos, plaukai – kaip samanos. Visas tas spalvas sud?jus ? vien?, išeit? spalvinga g?j? v?liava. Mes savo simbol? pavadinsime G?r?j? v?liava.

  Kod?l vyrai slepiasi kr?muose

   Antr? kibir?l? ruginuk?s pusry?iams ištuštin?s g?r?j? ideologas ?m? sielotis, kad Lietuvoje dar vis tebevaržomos girtuokli? teis?s ir atskleid? planus principingai jas ginti Rezan?je veikian?iame Girtuokli? teisi? gynimo teisme (GTGT).                     

  – Jau seniai pasteb?ta ir mokslo patvirtinta, kad reguliariai vartojant alkohol?, atsiskleidžia užsl?pti meniniai sugeb?jimai. Kaip žinoma, gerokai sri?btel?j?, girtuokliai ima dainuoti. Deja, kai uždainuoja, atsiskleidžia žiaurios meninio išsilavinimo spragos, tod?l aplinkiniams atrodo, kad jie staugia, baubia arba bliauna. Ta?iau iš tikr?j? tai yra pagarbos vertos menin?s pastangos. Tod?l sieksime, kad Vyriausyb? ?steigt? girtuokli? meninio dainavimo mokykl? – ,,Nustok baubti, tu gali dainuoti“. Jai gal?t? vadovauti garsus klaip?dietis E. Ostapenko.             

  Buv?s statybininkas, G?r?j? s?jungos steig?jas, savo žmonikei pasakojo, jog ketina ?steigti ir Girtuokli? šokio mokykl? ,,Neg?sdink žmoni?. Tu irgi gali šokti“ ir. M?stymo pradmen? akademij? ,,Dumaj, Fedia, d?maj“.        

  – Visi pasteb?jo, – t?s? savo mintis sutuoktinis,- kad m?s? broliai girtuokliai, pasivaišin? gaiviuoju g?rimu, tampa tikrais m?stytojais. Jie vis bando regzti mint?, ta?iau, netur?dami m?stymo ?g?dži?, tiek priraizgo, kad net patys nebegali suprasti, k? nor?jo pasakyti. Tuomet jau?iasi nesuprasti ir ima baisiai keiktis. Keikalai tampa dramatišk? dvasini? ieškojim? išraiška, ta?iau paviršutiniškai ? girtuoklius žvelgiantys aplinkiniai apkaltina juos viešosios tvarkos pažeidimu ir panašiais dalykais. Tai iš ties? labai žeidžia ir žemina. Toks girtuoklis nusivilia pasauliu, pasislepia nuo jo kr?muose ir ten vienišas ir piktas geria. Mes, suk?r? G?r?j? organizacij?, sieksime ?rodyti, kad girtuokliai – tokie pat žmon?s, kad jie turi gerti ne kr?muose, kaip kokie nusikalt?liai, bet viešai ir išdidžiai.                     

  G?r?j? organizacijos sumanytojas labai nuog?stavo, kad g?r?jai, kaip ir g?jai, yra priversti slapstytis, jaustis persekiojami.               

  – Kiek užsisl?pusi? g?r?j? yra valstybin?se ?staigose, bažny?iose, mokyklose. Mes turime suteikti jiems galimyb? pasijusti visaver?iais m?s? visuomen?s nariais, – sak? buv?s statybininkas.       

 - Bet girtuoklius traukia ne tik prie šokio ir dainavimo meno, ne tik prie m?stymo versmi?, bet ir prie moter?.                      

  Tai gal irgi meno r?šis, – paband? ?gelti ?sidr?sinusi moterišk?, kuri ne kart? buvo pajutusi, kad jau senokai neb?ra ta dama, kuri patraukt? gerokai sri?btel?jus? savo vyr?.

  – Šis potraukis buvo b?dingas daugeliui savo amži? pranokusi? vyr? -  Einšteinas, Balzakas, Napoleonas, Kurtinaitis. Aš taip pat ne išimtis, – prisipažino ruginuk?s vertintojas ir krito pakirstas galingos alkoholio ?krovos. 

Reikia pranokti vokie?ius 

Kai atsipeik?jo, jaut?si išsek?s. Tod?l ?sak? kuo grei?iau patiekti pietus ir vakarien? viename pakete. Tokiu b?du ant stalo atsirado daug stipriojo alaus ir tik ypatingiems vartotojams skirt? alkoholio produkt? – ?vairi? r?ši? nežinia iš kur ir iš ko ištraukt? trauktini?.       

  V?l atgav?s žvali? nuotaik? ir minties aiškum?, G?r?j? organizacijos steig?jas kalb?jo:               

  – Vokie?iai, kaip visi žino, kasmet Miuncheno mieste rengia visuotinio girtuokliavimo šventes ,,Oktoberfest“, kuriose per kelias dienas uol?s žmon?s išgeria apie šešis milijonus litr? alaus. Visa Lietuva per kelias dienas tiek nepaj?gi išgerti. Štai kur, bar?, užmojis!      

 Jo nuomone, lietuviai gal?t? surengti pilstuko g?rimo švent?.      

  – Nors vokie?iai ir labai išsilavin?, esu ?sitikin?s, kad šioje srityje mes juos toli pralenktum?me. Vokietis juk išgeria vien? butel? ir – kaput. O lietuviams, kaip gerai žinoma, vienas butelis – kaip tik, du – per daug, o trys – jau per mažai. Vokie?iui tokios logikos nesuprasti. Tod?l m?s? tautos svaiginimosi rezervai yra, galima sakyti, neišsemiami“, – iškilmingai pasak? G?r?jas. Ir v?l krito kaip pakirstas.

  Išg?r? ir žmonik?. Ji buvo gird?jusi, kad gyvenimas gali b?ti nuostabus, tik reikia tinkamai asirinkti antidepresantus.