Gim?s Kalnujuose
Liudvikas BAKAS
1888 metais sausio 1d. Kalnujuose gim? b?simasis kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpa. Juozukas Tallat-Kelp? eimoje buvo pats vyriausias. Eidamas ketvirtuosius metus, jis kartu su t?vais isikelia ? Vadgir?. Pradios moksl? jam suteik? t?vas, i jo pramoko groti klarnetu. Jau septyneri? met? muzikavo kartu su t?vu, prad?jo ska
mbinti fortepijonu. I Vadgirio Juozas su t?vais persikelia ? emaitijos gilum? ir ?stoja ? Palangos gimnazij?.
1884m. Rokikyje viena grafien? (pavard? neinoma) ?steig? vargoninink? mokykl?. Joje savo laiku mok?si M.Petrauskas, J.Gruodis, J. Tallat-Kelpa. V?liau Juozas vyksta ? Petrapilio konservatorij?, kuri? baigia aukso medaliu. 1904m. prie lietuvi? elpimosi draugijos buvo suburtas choras, kuriam vadovavo M.Petrauskas, o nuo 1906 met? J.Tallat-Kelpa. Septyniolikmetis Juozas parao muzik? liaudies dramatizuotai pasakai Egl? al?i? karalien?, kuri1 atliko Vilniaus Kankli? draugija. Jaunasis Tallat-Kelpa v?l ivyksta ? Petrapil? t?sti tolimesni? moksl? konservatorijoje pas profesorius Liadov?, Vitol? ir teinberg?. ?ia jis siekia kompozicijos tobulum?. 1916m. baigia mokslus ir po dviej? met? gr?ta ? Vilni?. Organizuoja chor?, moko muzikos gimnazijoje. Vilni? u?mus lenkams, persikelia ? Kaun?, mokytojauja muzikos mokykloje. 1920m. Muzik? sekcija prie Lietuvos Meno k?r?j? draugijos ik?l? operos organizavimo sumanym?, o b?relis muzik? – K.Petrauskas, J. Tallat-Kelpa, J. ilevi?ius, A.Ka?anauskas ir teisininkas St. ilingas – ? sumanym? ?vykd?. J. Tallat-Kelpa 1920-12-31 diriguoja joje pirmajam spektakliui - Verdio operai Traviata ir tolimesn? laik? dirba dirigentu. Jis, kartu su M.Buka, B.Dvarionu, J.Ka?insku bei V.Marijoiumi, tampa rykiausiu alies dirigentu. Daug rao, komponuoja. Jo dainos, kaip miriam chorui Trys dienos, solo dainos Ne margi sakal?liai, Mano sieloj iandien vent?, aliojoj lankel?j tampa labai populiarios Lietuvoje. J. Tallat-Kelpa ileidia 16 liaudies dain? rinkin? Laktut?, rao fortepijonin? muzik?. Karo metu kompozitorius atleidiamas i Operos teatro. Pokaryje jis parao dainas Daina apie sesyt?, U aukt? kalneli?, sukuria simfoniniam orkestrui uverti?r? liaudies temomis, kvartet? pu?iamiesiems instrumentams.
1949m. vasario 5 dien? Juozas Tallat-Kelpa mir?. Kanujuose, Tallat-Kelp? sodybviet?je, yra paminklinis akmuo. Miestelio senosiose kapin?se yra Antano Tallat -Kelpos kapas (1852 1936). J? paymi masyvus 3m auk?io, dviej? moduli? su pjedestalu neoromantinio stiliaus akmeninis paminklas.
