Gimęs Kalnujuose

Siųsti Versija spausdinimui

Liudvikas BAKAS

1888 metais sausio 1d. Kalnujuose gimė būsimasis kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. Juozukas Tallat-Kelpšų šeimoje buvo pats vyriausias. Eidamas  ketvirtuosius metus, jis kartu su tėvais išsikelia į Vadžgirį. Pradžios mokslą jam suteikė tėvas, iš jo pramoko groti klarnetu. Jau septynerių metų muzikavo kartu su tėvu, pradėjo skambinti fortepijonu. Iš Vadžgirio Juozas su tėvais persikelia į Žemaitijos gilumą ir įstoja į Palangos gimnaziją.

1884m. Rokiškyje viena grafienė (pavardė nežinoma) įsteigė vargonininkų mokyklą. Joje savo laiku mokėsi M.Petrauskas, J.Gruodis, J. Tallat-Kelpša. Vėliau Juozas vyksta į Petrapilio konservatoriją, kurią baigia aukso medaliu. 1904m. prie lietuvių šelpimosi draugijos buvo suburtas choras, kuriam vadovavo M.Petrauskas, o nuo 1906 metų – J.Tallat-Kelpša. Septyniolikmetis Juozas parašo muziką liaudies dramatizuotai pasakai „Eglė žalčių karalienė“, kuri1 atliko Vilniaus „Kanklių“ draugija. Jaunasis Tallat-Kelpša vėl išvyksta į Petrapilį tęsti tolimesnių mokslų konservatorijoje pas profesorius Liadovą, Vitolį ir Šteinbergą. Čia jis siekia kompozicijos tobulumų. 1916m.  baigia mokslus ir po dviejų metų grįžta į Vilnių. Organizuoja chorą, moko muzikos gimnazijoje. Vilnių užėmus lenkams, persikelia į Kauną, mokytojauja muzikos mokykloje. 1920m. Muzikų sekcija prie Lietuvos Meno kūrėjų draugijos iškėlė operos organizavimo sumanymą, o būrelis muzikų – K.Petrauskas, J. Tallat-Kelpša, J. Žilevičius, A.Kačanauskas ir teisininkas St. Šilingas – šį sumanymą įvykdė. J. Tallat-Kelpša 1920-12-31 diriguoja joje pirmajam spektakliui -  Verdžio operai  „Traviata“ ir tolimesnį laiką dirba dirigentu. Jis, kartu su M.Bukša, B.Dvarionu, J.Kačinsku bei V.Marijošiumi, tampa ryškiausiu šalies dirigentu. Daug rašo, komponuoja. Jo dainos, kaip mišriam chorui „Trys dienos“, solo dainos „Ne margi sakalėliai“, „Mano sieloj šiandien šventė“, „Žaliojoj lankelėj“ tampa labai populiarios Lietuvoje. J. Tallat-Kelpša išleidžia 16 liaudies dainų rinkinį „Lakštutė“, rašo fortepijoninę muziką. Karo metu kompozitorius atleidžiamas iš Operos teatro. Pokaryje jis parašo dainas „Daina apie sesytę“, „Už aukštų kalnelių“, sukuria simfoniniam orkestrui uvertiūrą liaudies temomis, kvartetą pučiamiesiems instrumentams.

1949m. vasario 5 dieną Juozas Tallat-Kelpša mirė. Kanujuose, Tallat-Kelpšų sodybvietėje, yra paminklinis akmuo. Miestelio senosiose kapinėse yra Antano Tallat -Kelpšos kapas (1852 – 1936). Jį pažymi masyvus 3m aukščio, dviejų modulių su pjedestalu neoromantinio stiliaus akmeninis paminklas.

Komentarų nėra