Liudvikas BAKAS
[1]
1888 metais sausio 1d. Kalnujuose gim? b?simasis kompozitorius ir dirigentas Juozas Tallat-Kelpša. Juozukas Tallat-Kelpš? šeimoje buvo pats vyriausias. Eidamas ketvirtuosius metus, jis kartu su t?vais išsikelia ? Vadžgir?. Pradžios moksl? jam suteik? t?vas, iš jo pramoko groti klarnetu. Jau septyneri? met? muzikavo kartu su t?vu, prad?jo ska
[2]mbinti fortepijonu. Iš Vadžgirio Juozas su t?vais persikelia ? Žemaitijos gilum? ir ?stoja ? Palangos gimnazij?.
1884m. Rokiškyje viena grafien? (pavard? nežinoma) ?steig? vargoninink? mokykl?. Joje savo laiku mok?si M.Petrauskas, J.Gruodis, J. Tallat-Kelpša. V?liau Juozas vyksta ? Petrapilio konservatorij?, kuri? baigia aukso medaliu. 1904m. prie lietuvi? šelpimosi draugijos buvo suburtas choras, kuriam vadovavo M.Petrauskas, o nuo 1906 met? – J.Tallat-Kelpša. Septyniolikmetis Juozas parašo muzik? liaudies dramatizuotai pasakai „Egl? žal?i? karalien?“, kuri1 atliko Vilniaus „Kankli?“ draugija. Jaunasis Tallat-Kelpša v?l išvyksta ? Petrapil? t?sti tolimesni? moksl? konservatorijoje pas profesorius Liadov?, Vitol? ir Šteinberg?. ?ia jis siekia kompozicijos tobulum?. 1916m. baigia mokslus ir po dviej? met? gr?žta ? Vilni?. Organizuoja chor?, moko muzikos gimnazijoje. Vilni? už?mus lenkams, persikelia ? Kaun?, mokytojauja muzikos mokykloje. 1920m. Muzik? sekcija prie Lietuvos Meno k?r?j? draugijos išk?l? operos organizavimo sumanym?, o b?relis muzik? – K.Petrauskas, J. Tallat-Kelpša, J. Žilevi?ius, A.Ka?anauskas ir teisininkas St. Šilingas – š? sumanym? ?vykd?. J. Tallat-Kelpša 1920-12-31 diriguoja joje pirmajam spektakliui - Verdžio operai „Traviata“ ir tolimesn? laik? dirba dirigentu. Jis, kartu su M.Bukša, B.Dvarionu, J.Ka?insku bei V.Marijošiumi, tampa ryškiausiu šalies dirigentu. Daug rašo, komponuoja. Jo dainos, kaip mišriam chorui „Trys dienos“, solo dainos „Ne margi sakal?liai“, „Mano sieloj šiandien švent?“, „Žaliojoj lankel?j“ tampa labai populiarios Lietuvoje. J. Tallat-Kelpša išleidžia 16 liaudies dain? rinkin? „Lakštut?“, rašo fortepijonin? muzik?. Karo metu kompozitorius atleidžiamas iš Operos teatro. Pokaryje jis parašo dainas „Daina apie sesyt?“, „Už aukšt? kalneli?“, sukuria simfoniniam orkestrui uverti?r? liaudies temomis, kvartet? pu?iamiesiems instrumentams.
1949m. vasario 5 dien? Juozas Tallat-Kelpša mir?. Kanujuose, Tallat-Kelpš? sodybviet?je, yra paminklinis akmuo. Miestelio senosiose kapin?se yra Antano Tallat -Kelpšos kapas (1852 – 1936). J? pažymi masyvus 3m aukš?io, dviej? moduli? su pjedestalu neoromantinio stiliaus akmeninis paminklas.