Girkalnio bibliotekos akiratyje kaimai
ie metai Lietuvoje paskelbti vietovardi? metais. Tai ver?ia suklusti ne tik kalbininkus bei kult?ros darbuotojus, bet ir visus ioje alyje gimusiuosius. Juk kiekvieno lietuvio ar Lietuvos valstyb?s pilie?io gimtin? turi vard?. Kartu sparti gyvenimo raida ?nea korektyv? ? it? i pirmo vilgsnio atrodan?i? stabili? tikrov?s srit?: vieta egzistuoja, bet jos vardo nelieka! Vardas ibraukiamas i oficiali? registr?. Mat toje vietoje neliko nuolatini? gyventoj?. is gyvenimo tvarkos trikdymas dabar skaudiai kerta Lietuvos kaimus. Kaip byloja statistika, nuo 1959 met? iki iol m?s? krate inyko 6 t?kstan?iai kaim?. Taigi sujudimas d?l viet? vard? likimo neabejotinai pagr?stas. Viet? vardai ir tose vietose gyven? mon?s, taip pat j? darbai, patirtis, igyvenimai ir ?vykiai yra neatskiriama m?s? krato istorijos ir kult?ros dalis. Negalima leisti, kad visa tai be enklo pranykt?.
Veikiausiai tokios ar panaios mintys knibd?jo s?mon?je ar pas?mon?je t? asmen?, kurie i? met? spalio 29 dien? buvo susirink? Girkalnio bibliotekoje. ?ia kalb?ta apie bibliotekos mikrorajone esan?i? kaim? istorij? ir dabartin? pad?t?. Pagrind? turiningam pokalbiui sudar? min?tos kult?ros ?staigos, kaip Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos filialo, ved?jos Virginijos ileikien?s surinkta mediaga apie vietinius kaimus. Savo praneim? ved?ja iliustravo nuotraukomis, irykinan?iomis t? kaim? gamtines ypatybes, juose gimusi? ymi? moni? darbus, taip pat ilikusius senus trobesius. Renginyje dalyvav? skaitytojai, dabartiniai ir buv? vietos gyventojai, tarp j? min?t? eilu?i? autorius, praneim? papild? detal?mis, savo prisiminimais.
Laimei, dauguma apie Girkaln? isid?s?iusi? kaim? dar gyvuoja, tik kai kuriuose labai suma?jo gyventoj?. Antai prie pat miestelio priglud?s Medek? kaimas yra mano t?vik?. Pokario metais jis tur?jo 32 gyventojus, dabar yra 4. Kaim? vardai paprastai yra kil? i asmenvardi? (pvz., Medekai) ar ?vairi? gamtos pavidal? pavadinim? (pvz., Akmenikiai, Traku?iai).
Medek? kaimo vardas atsirado ?ia, Paliesio dvare, gyvenusios raytojos Stanislavos Medekait?s-Pakevi?ien?s (18461933) iniciatyva. S.Pakevi?ien?s id?j? pervadinti kaim? neabejotinai l?m? motyvas ?aminti savo gimin?s vard?. Jos prot?viai buvo bajorai, kuri? gimin?s pradia, kaip teigia naujausi istorik? tyrimai, nusidriekia iki Lietuvos Didiosios Kunigaiktyst?s Gediminai?i? valdymo laik?. Savo istorin?je apysakoje Gintautas, paskutinis kriv? (1912) S.Pakevi?ien? min?t? vietov? vadina Kurpik?mis. Pokario metais iuo vardu vietos gyventojai vadino tik nedidel? mik? ir prie jo ?sik?rus? buvusio Paliesio dvaro palivark?. Tuo metu ?ia, Medek? kaime, gyveno raytojos dukt? Juzefa Pakevi?i?t?-?ervinskien?. Ji buvo m?s? artimiausia kaimyn? ir danai pas mus lankydavosi. I jos a ir igirdavau, kad kaimo vardas Medekai atsirado jos mamos, Paliesio dvaro savinink?s, pastangomis. Sovietmetis i? aplink? neatpa?stamai pakeit?, sudark?. Neliko nei pastat?, nei miko, nei nemao sodo. S.Pakevi?ien? ir jos brolis Antanas Medeka buvo Lietuvos patriotai, lietuvi? tautinio susipratimo adintojai. A.Medeka dalyvavo 1863 m. sukilime. Buvo persekiojamas, pasitrauk?s ? usien?. Para? knyg?. Anksti mir?. J.?ervinskien? mir? 1960 m. Blinstrubiki? seneli? prieglaudoje. Palaidota Girkalnio kapin?se.
Turininga popiet? Girkalnio bibliotekoje primin? daugel? prab?gusio laiko ir vietos gyvenimo ypatybi?. Kartu paskatino pokalbio dalyvius susim?styti, skaidresn?mis akimis giliau velgti ? aplink?, j? painti, saugoti ir gerbti jos tapatum?.
Prof. ?eslovas Kalenda
