[1]Šie metai Lietuvoje paskelbti vietovardži? metais. Tai ver?ia suklusti ne tik kalbininkus bei kult?ros darbuotojus, bet ir visus šioje šalyje gimusiuosius. Juk kiekvieno lietuvio ar Lietuvos valstyb?s pilie?io gimtin? turi vard?. Kartu sparti gyvenimo raida ?neša korektyv? ? šit? iš pirmo žvilgsnio atrodan?i? stabili? tikrov?s srit?: vieta egzistuoja, bet jos vardo nelieka! Vardas išbraukiamas iš oficiali? registr?. Mat toje vietoje neliko nuolatini? gyventoj?. Šis gyvenimo tvarkos trikdymas dabar skaudžiai kerta Lietuvos kaimus. Kaip byloja statistika, nuo 1959 met? iki šiol m?s? krašte išnyko 6 t?kstan?iai kaim?. Taigi sujudimas d?l viet? vard? likimo neabejotinai pagr?stas. Viet? vardai ir tose vietose gyven? žmon?s, taip pat j? darbai, patirtis, išgyvenimai ir ?vykiai yra neatskiriama m?s? krašto istorijos ir kult?ros dalis. Negalima leisti, kad visa tai be ženklo pranykt?.
Veikiausiai tokios ar panašios mintys knibžd?jo s?mon?je ar pas?mon?je t? asmen?, kurie ši? met? spalio 29 dien? buvo susirink? Girkalnio bibliotekoje. ?ia kalb?ta apie bibliotekos mikrorajone esan?i? kaim? istorij? ir dabartin? pad?t?. Pagrind? turiningam pokalbiui sudar? min?tos kult?ros ?staigos, kaip Raseini? Marcelijaus Martinai?io viešosios bibliotekos filialo, ved?jos Virginijos Šileikien?s surinkta medžiaga apie vietinius kaimus. Savo pranešim? ved?ja iliustravo nuotraukomis, išryškinan?iomis t? kaim? gamtines ypatybes, juose gimusi? žymi? žmoni? darbus, taip pat išlikusius senus trobesius. Renginyje dalyvav? skaitytojai, dabartiniai ir buv? vietos gyventojai, tarp j? min?t? eilu?i? autorius, pranešim? papild? detal?mis, savo prisiminimais.
Laimei, dauguma apie Girkaln? išsid?s?iusi? kaim? dar gyvuoja, tik kai kuriuose labai sumaž?jo gyventoj?. Antai prie pat miestelio priglud?s Medekš? kaimas yra mano t?višk?. Pokario metais jis tur?jo 32 gyventojus, dabar yra 4. Kaim? vardai paprastai yra kil? iš asmenvardži? (pvz., Medekšai) ar ?vairi? gamtos pavidal? pavadinim? (pvz., Akmeniškiai, Traku?iai).
Medekš? kaimo vardas atsirado ?ia, Paliesio dvare, gyvenusios rašytojos Stanislavos Medekšait?s-Paškevi?ien?s (1846–1933) iniciatyva. S.Paškevi?ien?s id?j? pervadinti kaim? neabejotinai l?m? motyvas ?amžinti savo gimin?s vard?. Jos prot?viai buvo bajorai, kuri? gimin?s pradžia, kaip teigia naujausi istorik? tyrimai, nusidriekia iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštyst?s Gediminai?i? valdymo laik?. Savo istorin?je apysakoje „Gintautas, paskutinis kriv?“ (1912) S.Paškevi?ien? min?t? vietov? vadina Kurpišk?mis. Pokario metais šiuo vardu vietos gyventojai vadino tik nedidel? mišk? ir prie jo ?sik?rus? buvusio Paliesio dvaro palivark?. Tuo metu ?ia, Medekš? kaime, gyveno rašytojos dukt? Juzefa Paškevi?i?t?-?ervinskien?. Ji buvo m?s? artimiausia kaimyn? ir dažnai pas mus lankydavosi. Iš jos aš ir išgirdavau, kad kaimo vardas Medekšai atsirado jos mamos, Paliesio dvaro savinink?s, pastangomis. Sovietmetis ši? aplink? neatpaž?stamai pakeit?, sudark?. Neliko nei pastat?, nei miško, nei nemažo sodo. S.Paškevi?ien? ir jos brolis Antanas Medekša buvo Lietuvos patriotai, lietuvi? tautinio susipratimo žadintojai. A.Medekša dalyvavo 1863 m. sukilime. Buvo persekiojamas, pasitrauk?s ? užsien?. Paraš? knyg?. Anksti mir?. J.?ervinskien? mir? 1960 m. Blinstrubiški? seneli? prieglaudoje. Palaidota Girkalnio kapin?se.
Turininga popiet? Girkalnio bibliotekoje primin? daugel? prab?gusio laiko ir vietos gyvenimo ypatybi?. Kartu paskatino pokalbio dalyvius susim?styti, skaidresn?mis akimis giliau žvelgti ? aplink?, j? pažinti, saugoti ir gerbti jos tapatum?.
Prof. ?eslovas Kalenda