Graus iluvos talent?s jubiliejus
Pranas LAURINAVI?IUS
Kiekvienas mogus turi savo gvyenimo pamatus, ant kuri? stato savo gyvenim?, deda savo nugyventus metus. Taip jau b?na, kad gyvenimas ne visada duoda tai, ko nori. Bet b?na, kad gyvenimas duoda tai, ko tau reikia, kas b?tina, kas tinka. Nuo pat vaikyst?s mane be galo trauk? Dievo namai bany?ia. Pamenu, gimtin?je, nuo Tu?i? kaimo iki Viekni? miestelio, buvo apie 10 km. Kelias ?jo per mikus. ? Viekni? bany?i? pirm? kart? nu?jau su t?veliais, nuo tos dienos mane ap?m? toks jausmas, apvaizda, kad bany?ioje nor?jau b?ti ir b?ti. Paaugl? jau inojau, kad dien? laukia darbai, tod?l skub?davau su saul?tekiu ? rytmetines pamaldas, o jei pasisekdavo, eidavau ir ? vakarines, nors gr?ti tekdavo prietemoje ir per mik?, taip savo suart?jim? su bany?ia prisimena Zita Tikut?, gyvenanti iluvoje. Tai ta pati Zita, kuri iais metais Raseini? krato talent? konkurse tapo laureate. Visi, kas dalyvavo talent? ou, pamena spinduliuojan?ia ypsena 85 met? senol?, kuri nesuklysdama, neusikirsdama menikai pasak? ilg? neinomo autoriaus eil?rat? ir sulauk? audring? i?rov? aplodisment?, o komisija j? titulavo laureate. Jai pasiruoti pad?jo Raseini? kult?ros centro Katauski? filialo direktor? Birut? Greicien?. Su Birute lapkri?io paskutin?mis dienomis ir apsilank?me iluvoje pas senol? Zit?. Ji gyvena dvibu?iame senovinio tipo name, statytame dar gerokai prie kar?. Namas stovi tik per gatv? nuo bany?ios. Pro jos kambar?lio lang? matosi didinga iluvos bazilika. Nuo vaikyst?s trokau b?ti kuo ar?iau bany?ios ir tarnauti jai. Mano nor? Dievulis, matyt, igirdo ir skyr? tai, apie k? svajojau. 1956 metais likimas mane atved? ? iluv?, kur prad?jau tarnauti Dievo namams. Dirbau bany?ios prii?r?toja, valytoja, senovikai dar pro?ka vadindavo, tvarkydavau ne tik jos vid?, bet ir aplink?, kasdavau snieg?. Pamenu ne vienas v. Velykas, kai tekdavo atkasti procesijai nuo tak? snieg?. Dirbau prie kunigo Grauslio, ne vienerius metus dirbau ir prie amino atilsio t?veliuko Eduardo Simakos, teko skambinti varpais, pasakojo Zita. Pasidalino senol? prisiminimais ir apie savo eim?. Stebino jos puiki atmintis – apie gimtin? ji kalb?jo taip, tarsi i ten b?t? i?jusi prie kelet? dien?.
Gim? Zita Tu?i? kaime, Viekni? vals?iuje, Maeiki? rajone, Onos ir Bronislovo Tik? eimoje. Sutuoktiniai susilauk? 13 vaik?, ne visiems buvo lemta uaugti, kiti mir? k?dikyst?je. Uaugo devyni vaikai septyni broliai ir dvi ses?s. Zita sumin?jo vis? j? vardus. Gyvi lik? yra tik du broliai. Jonas gyvena Viekniuose, t?vik?je gyvena jo vaikai. Zita puikiai pamena, kiek t?vai tur?jo em?s, kokie buvo pastatai, prisimin? skaudi? eimos nelaim?, kai per gaisr? sudeg? j? namas ir svirnas. Laim?, kad jos t?velis prie tai buvo ivaiav?s ? Amerik?, kur udirbo iek tiek pinig?. Dal? j? jis paskolino kitam Amerikoje dirban?iam draugui, kuris itikus nelaimei skol? gr?ino. Taip t?vai atstat? nam? ir svirn?. eimoje buvau pagrandukas. Kai t?tis po keleri? met? gr?o i Amerikos, mano sesutei Bronelei buvo jau 18 met?. Man, kaip jauniausiai, teko paragauti ir iek tiek moksl?, lankiau Viekniuose mokykl? baigiau keturis skyrius. Labai m?gau ir tebem?gstu skaityti. Skaitydavau pasakas, eil?ra?ius, daug j? mok?jau mintinai, nors po truput? prad?jau umirti. Anks?iau tuos eil?ra?ius deklamuodavau kunigams prie piet? stalo, kai suvaiuodavo ? iluv? per atlaidus. Man b?davo nedr?su, o jie girdavo, plodavo, sakydavo, kad grau, kuklinosi Zita. Grau, Zitele, tikrai grau, nes ir Raseini? krato mon?s talent? renginyje tai pripaino.
Kelet? eil?ra?i? i atminties Zita ura? ? mokyklin? s?siuvinuk?. Tuos eil?ra?ius Birut? Greicien? surinko ir atspausdino kompiuteriu (gal ateity pristatys visuomenei). Senol? gyvybinga, judri, veid? nuolat puoia gera, spinduliuojanti ypsena, jokio odelio apie negalavimus, ligas, nesiskundia, nedejuoja. Nutrepsenusi ? virtuv?, gr?o karta arbata neina. Zita mano, kad gauna ger? pensij?. Patik?kit, suglumau, pirm? kart? igirdau gera pensija, nors ji viso labo – 620 lit?, o aplink tik ir girdisi pensijas sumaino, valstyb? nesir?pina pensininkais… Neinau, kokiais odiais reik?t? kreiptis ? tuos, kurie nuolat kaltina valstyb?, kad jais nesir?pina, jie net pasimalkauti tingi, geriau i kaimyno malkin?s pasivagia arba ?la kaip iogai, piktinosi moteris. Ilyd?dama Zita mums parod? savo malkin?, o ?ia malk? rietuv?s graiai sud?tos, sur?iuotos, sunku ir patik?ti, kad senol? beveik visk? paruo? pati, padedant draugui rankiniam pj?kliukui.
Kiekvieno mogaus viduje yra neribotos galimybi? erdv?s, mes visi j? turime, tik skirtingai prie t? versmi? prisilie?iame, skirtingai dedame savo metus ant gyvenimo pamat?. Zita Tikut? savo gyvenimo metus paskyr? tarnauti Dievui ir bany?iai, su tuo nesiskiria iki i? dien?. Ji priklauso v?. Mergel?s Marijos legionui, taip pat nuo praeit? met? ?steigtai iluvos v?. Mergel?s Marijos draugijai.iluva ? ruden? ? aminyb? ilyd?jo 101 met? viesuol? kunig? Eduard? Simak?. iluvikiai, ir ne tik jie, kunig? vadino antruoju iluvos stebuklu. i? met? gruodio 24 dien? Zitai Tikutei sukaks 85-eri. Jai taip pat norisi palink?ti sulaukti imtme?io. Tegul ji b?na iluvoje nors ir nedidelis, bet tre?ias stebuklas.
