Gyvenimai ir likimai. Kaduin? eima

Versija spausdinimui

Itrauka i knygos Raseini? krato ydai. Gyvenimai ir likimai. Knygos, skirtos Holokausto auk? atminimui, pristatymas vyks Raseini? krato istorijos muziejuje sausio 24 d. 14 val.
1910 metais yd? tautyb?s verslininkas lioma Kaduinas atidar? Raseiniuose spaustuv?. Tai buvo antroji spaustuv? mieste ir jos lauk? didel?s konkurencijos metai. Tais pa?iais metais gim? jauniausias Kaduin? s?nus Gira (Georgas), kuriam Dievas buvo numat?s atsaking? ir piln? sunkum? gyvenim?. Kaduino spaustuvei uimti tvirtas pozicijas prireik? deimties met?. Nors pasitaikydavo nusiskundim? d?l kokyb?s, usakym? netr?ko. ?ia spausdinti ?vair?s blankai, laikra?iai Raseini? Magd?, Raseiniki? talka, rinkiminiai-agitaciniai plakatai ir atsiaukimai, vadov?liai, groin? literat?ra lietuvi?, rus?, vokie?i? ir hebrajikais ramenimis. Jaun?lis s?nus tuo tarpu augo vis? prii?rimas ir mylimas.
1938 m., mirus liomai Kaduinui, spaustuv? atiteko jo ?p?diniams ir oficialiai buvo pavadinta: . Kaduino ?p?dini? spaustuv?. Po met? spaustuv? perrayta Kaduino nalei Chanai, o 1940 m. rugpj?t?, nacionalizavus ?mon?, savininke nurodyta G.Olksnianskien? (Aleksnianskien?)-Kaduinait?. Jaunasis Gira, baig?s Raseini? yd? gimnazij?, studijavo elektros ininerij? Kauno universitete. Aminai alkanas studentas mielai lankydavo vyresn? seser? Soni?, kirsdavo kiauinien? ir pasakodavo universiteto naujienas sesei bei dukter??iai Revekai.
1941 m., prasid?jus karui, spaustuv?s ?rengimai buvo sukrauti ? sunkveimius ir iveti iaur?s ryt? kryptimi ? Soviet? S?jung?. Tris deimtme?ius Raseiniuose veikusi spaustuv? baig? savo darb?. Pra?jus m?nesiui Gira Kaduinas, sesuo Sonia Levien? su dukra Reveka ir kita sesuo Zlata Segalien? su vyru ir dukra Sara atsid?r? Kauno gete. Paty?ios, smurtas, badas, sunkus fizinis darbas, fizin?s ir psichin?s kan?ios, mirtis kaip kovoti su tokia neteisybe ir skausmu? Gira pasigamino miniati?rin? fotoaparat?, visur, kur tik buvo ?manoma, neiojosi j? ir per palto ar varko sagos kilp? fotografavo geto mones ir naci? piktadarybes.
Kaduinas yra sak?s: A neturiu ginklo… Mano kertas bus mano nuotraukos. Pasi?stas ? ligonin? remontuoti rentgeno aparat? gaudavo fiksao fotojuostoms rykinti. Negatyvus pasl?pti pad?jo geto policininkas, yd? pogrindio kovotojas Juda eftelis Zupovi?ius (1944 m. nukankintas IX forte).
1944 m. kovo m?nes?, pasl?p?s paskutinius kadrus apie ?vykius IX forte, Kaduinas pab?go i geto. Po karo jis pasitrauk? ? Vokietij?, v?liau ivyko ? JAV, mir? 1997 m. Holivude. Kaduinas yra vienas i dviej? Holokausto fotograf?, kurio nuotraukos iliko ir yra svarb?s naci? nusikaltim? ?rodymai. Nuotraukos saugomos ir eksponuojamos Yad Vaemo (Izraelyje) ir Holokausto (JAV) muziejuose.
Kaduin? eimos nuotrauk? isaugojo Sara Segalyt?, dvylikamet? mergait? pab?gusi? i geto slapst? Ruzgio Vinco eima.
Lina Kantautien?, muziejinink?

Komentarų nėra