Gyvenimas, pav?stas ne?galiesiems

Versija spausdinimui

Nijol? KAVALIAUSKIEN?

…manau, kad rankos man daugiau
papasakot?, kas dedasi m?nulyje,
negu j?s? akys ir j?s? teleskopai.

(Denisas Didro Laikas apie
akluosius regintiems pamokyti)

Atsimenu 1998 met? ruden?.Tuomet vykusioje psichologin?je diskusijoje ? meil? Veronika ?irvinskien? prisistat? taip: Man aminai kako tr?ksta. Skubu, nesp?ju. Dirbu m?giam? darb? tiflopedagoge. Jaunyst?je tur?jau svajon? tapti mokytoja, artiste ar gydytoja. Svajon?, galima sakyti, isipild?. Baigiau iauli? pedagogin? institut?, defektologijos specialyb?. Jaunyst?je sportavau, dalyvavau ?vairiose varybose. Man ner?p?jo tai, kad a mergait?, o kiti – berniukai. Buvau berniukiko sud?jimo: aukta, liesa. Mane vadindavo degtuku, pagaliuku. Daug vain?jau po usienio alis. Vis? laik? buvau ir esu tarp moni?. Turiu eim?. Vyras menininkas; uauginome s?n? ir dukr?. Vienas vaikas panaus ? t?v?, kitas – ? mane. Esu em?s mogus. Nu?jus ? parodas, vyras mane moko, kaip reikia i?r?ti ? paveiksl? ir j? suprasti. A nematau to, k? reik?t? matyti. Mane domina daugiau emikas pasaulis. Esu tipikas Jautis em?s darb? mogus. Nemoku kurti, nedeklamuoju. Manau, kad neturiu tam pol?kio. Bet esu optimist?. Kada b?na blogai, tikiu, kad bus geriau. Galvoju, jog kitiems mon?ms b?na dar blogiau. Kai nepakeliamai sunku stengiuosi kak? galvoti, dirbti. A vis? laik? gyvenu tarp dideli? kit? moni? b?d?. Mano darbas toks turiu juos nuraminti, paguosti. Savos b?dos atrodo visai maos, lyginant su ne?galaus mogaus b?domis. Negalia blogiausias dalykas. Manau, kad geriausia Dievo dovana yra sveiki vaikai. Esu laiminga, kad galiu pad?ti vaikams, turintiems reg?jimo negali?. Gal taip yra tod?l, kad pati blogai matau. Yra buvusi tokia komika situacija: mano darb? tikrino direktoriaus pavaduotojas, bet a jau?iausi laisvai, be ?tampos, nesinervinau. A pavaduotojo nema?iau, maniau, kad tik vaikai s?di.
Su Veronika ?irvinskiene kalbam?s Raseini? rajono ne?gali?j? dienos uimtumo centre, direktor?s kabinete. Jau trejus metus ji vadovauja iai ?staigai. Tiflopedagoge idirbo net keturiasdeimt met?.
Tiflopedagogus reikia ?rayti ? Raudon?j? knyg?. J? labai maai. Dirba tik vyresn?s kartos mon?s, sako direktor?.Veronika ?irvinskien? gim? 1949 metais gegu?s pirm? dien? Plau?iki? kaime, Pakruojo rajone. Po met? t?vai persik?l? ? Radvilik?. Ten Veronika baig? 10 klasi?, v?liau mokslus t?s? Kaune. Nuo 1973 met? V. ?irvinskien? gyvena Raseiniuose, kartu gyvena ir Veronikos mama, kuriai jau 97 eri. S?nus Dovydas gyvena Vilniuje, dukra Renata su eima gyvena ir dirba Raseiniuose.

Veronikos ir Prano vestuv?s ?vyko 1972 metais gegu?s 1 dien?, per jos gimtadien?. Veronikai tuomet buvo 23 metai. Susipainome per draugo vestuves. Jis buvo mano pabrolys. Susirain?jome laikais. Laikai buvo be galo jausmingi, su eil?ra?iais. Itek?ti nor?jau per gimtadien? taip suplanavau. Anks?iau nebuvau pavydi, dabar, ? senatv?, atsirado pavydo kirminas. Bet daug k? gal??iau atleisti. Per m?s? vestuves snigo, tod?l ir gyvenime buvo ir alto, ir karto. T? pat? mog? galima myl?ti skirtingai. Vien? kart? vienaip, kit? kart? kitaip.
Tam pa?iam mogui galimi skirtingi jausmai, mano panekov?.Veronika ?irvinskien? visuomet pasitempusi, graiai atrodanti, veikli moteris. Many?iau, turinti pol?k?. Ne?gali?j? dienos uimtumo centre vyksta puik?s literat?riniai, muzikiniai renginiai, organizuojamos ?vairios parodos. Direktor? visur susp?ja, dalyvauja, viskuo domisi. Ji vis? laik? su mon?mis, j? skausmais, igyvenimais, nelaim?mis. is mano darbas tai naujas gyvenimo ibandymas. Tiflopedagog?s gauti ?g?diai labai praver?ia. Norint gerai dirbti, reikia tam atsiduoti, ypsosi Veronika. Ji man rodo Brailio rat?. Yra ilik?s padavimas, kad akli filosofo Konfucijaus (551 479 m. prie m. e.) mokiniai mok?jo pirtais skaityti hieroglifus, ikaltus ant ventykl? sien? ir kolon?. Pirtai jutimo organas, kuris neregin?iajam gali kompensuoti reg?jim?. 1784 m. Pranc?zijoje neregius prad?jo mokyti Valentinas Ajujis. Paryiaus akl?j? institute konkuravo keletas akl?j? rato sistem?. ioje mokymo ?staigoje gabaus jaunuolio Luji Brailio galvoje brendo nauja ir labai paprasta ei? tak? rato sistema, kuri po daugelio bandymo met? vis? pasaulio akl?j? buvo pripainta geriausia. L. Brailis buvo neregys, vaikyst?je apako d?l nelaimingo atsitikimo. Jis suk?r? rat?, kuris v?liau buvo pavadintas jo vardu. Brailio ratas akliesiems suteik? galimyb? skaityti periodinius spaudos leidinius, tobul?ti, siekti mokslo auktum?.
V. ?irvinskien?s iniomis, Lietuvoje 1880 1927 metais buvo beveik 30 akl?j?, mok?jusi? Brailio ratu skaityti ir rayti lietuvi?, vokie?i?, rus?, lenk? ir latvi? kalbomis. 1927 met? gruodio 12 d., Lietuvos vietimo ministerijai patvirtinus Akl?j? centro s?jungos valdybos ir Kauno akl?j? instituto parengt? neregin?i? vietimo metodik?, Brailio ratas buvo prad?tas vartoti pla?iai.
Akl?j? mokymas Raseini? krate tampriai susij?s su Veronika ?irvinskiene, turin?ia tiflopedagog?s diplom?. Nuo 1970 m. ji prad?jo dirbti suaugusi? akl?j? mokytoja. Radvilikio rajone mok? Brailio rato, korekcijos, nuo 1973 met? i? dalyk? mok? ir m?s? rajone, nuo 1991 met? Akl?j? ir silpnaregi? socialinio ugdymo mokyklos iauli? skyriuje dirbo tiflopedagoge konsultante Kelm?s, Raseini? ir Taurag?s rajonuose, 1997 m. ?gijo tiflopedagog?s metodinink?s kvalifikacin? kategorij?. Iki to laiko, kol V. ?irvinskien? atvyko dirbti ? Raseinius, akl?j? vietimo darbo ?ia niekas nebuvo dirb?s. Ji prad?jo nuo suaugusi? mokymo, vaikai mokytis tur?davo vykti ? Kauno akl?j? internat?. Moters darbas skyr?si nuo tiflopedagog? darbo internatuose. V. ?irvinskien? diaugiasi, kad pirmieji jos mokiniai K. Kasparas, V. Drigotas ?gijo vidurin? isilavinim?. V. Drigotas vidurin? mokykl? baig? su pagyrimu.
Atgavus nepriklausomyb?, prasid?jo reformos ir vietimo sistemoje. Daugiau d?mesio skirta vaikams, j? integravimui ? visuomen?.Centro direktor? duoda man ? rankas balt? lazdel?, liepia usimerkti ir bandyti eiti. Baltosios lazdel?s paskirtis yra keleriopa. Ji padeda aklajam orientuotis j? supan?ioje aplinkoje, aptikti kli?t?, nustatyti daikt? pob?d?, atstum? ir isid?stym? erdv?je. Kartu ji tarnauja kaip skiriamasis enklas, signalizuojantis eismo dalyviams, kad prie juos aklasis. Lazdeli? yra ?vairi?, pagal mogaus ?g?, madaug 60 70 cm ilgio. Aklasis turi jausti iki 10 metr? nuotol? nuo sav?s. Akl?j? geb?jimas laisvai jud?ti didiausias ir labiausiai j? gyvenime pastebimas privalumas. Nemok?jimas laisvai jud?ti priver?ia akl?j? (silpnareg?) b?ti priklausomu nuo kit?, d?l to jis jau?iasi nepilnaver?iu.
N. K. – Aklam, silpnaregiui vaikui geriau mokytis internate ar bendrojo lavinimo mokykloje?
V. ?irvinskien?: – Sunku atsakyti. Rinkdamiesi mokykl?, t?vai turi inoti integruoto ir specialaus mokymo teigiamas ir neigiamas puses. Vaikui mokantis bendrojo lavinimo mokykloje, nenutr?ksta ryys su eima, t?vai ino jo problemas. Vaikas bendrauja su sveikais draugais ir regin?i?j? visuomene. Tokie vaikai geriau paruoiami tolimesniam savarankikam gyvenimui. Mokydamiesi specialiojoje mokykloje jie gauna visk? mokosi maose klas?se, kur geresnis apvietimas, labiau pritaikytos mokymo priemon?s, yra nuolatin? gydytojo priei?ra. Bet jie vis vien gr?ta ? gyvenimo m?smal?. Sunkiai prisitaiko, skiriasi savo elgsena, neranda draug?, daugiau reikalauja i sveik?j?. Labai danai specialiojoje mokykloje ?gytomis iniomis sunku pasinaudoti savo namuose. Mokykloje vaikas imoksta b?ti savarankikas, o gr??s namo po juos vaik?ioti nesugeba. Taip atsitinka tod?l, kad vaikas nepa?sta savo nam? aplinkos, netgi t?vai kartais neleidia savarankikai vaik?ioti, nes bijo, kad vaikas susialos.
Mano nuomone, specialiosios mokyklos yra b?tinos, nes ne visi vaikai sugeba prisitaikyti regin?i?j? mokykloje. Mokymosi b?d? labai apdairiai turi parinkti t?vai irnuo pat maens ruoti vaik?, sudaryti jam visas s?lygas. Priimtinos abi mokymosi formos, bet bendrojo lavinimo mokykloje vaikui b?tinai reikalingas tiflopedagogas. Be jo pagalbos vaikas negal?s mokytis. Gaila, kad kuo toliau, tuo maiau tiflopedagogui skiriama valand?. Norint vaik? gerai paruoti gyvenimui, reikia jam skirti daug laiko.Visose demokratikose alyse ne?galieji gyvena tok? pat gyvenim?, kaip ir visi kiti pilie?iai, o visuomen? jiems padeda. Lietuvoje irgi taip bus, nes norime ar nenorime, turime ito imokti. Tik klausimas, ar m?s? valdios mon?s to nori?
N.K. Kur Lietuvoje yra speciali?j? mokykl??
V.?irvinskien?: – Kaune galima mokytis iki 10 klas?s, Vilniuje galima baigti 12 klasi?.
N. K. – Kokios charakterio savyb?s reikalingos tiflopedagogui?
V.?irvinskien?: – Vis? pirma reikia kantryb?s. Laukti rezultato reikia labai ilgai daug kart? t? pat?
kartoti, analizuoti. Nereikia planuoti, nes paprastai mokymas nevyksta pagal turim? plan?. Kiekvienas vaikas diktuoja individual? darb?, kuris priklauso ir nuo eimos nari?, mokytoj?. Reikia daug medicinini? ir psichologini? ini?. B?tina bendrauti tiek su vaiku, tiek su t?vais. Reikia b?ti empatiku, t. y. ?sijausti ? vaiko negali?, jo igyvenimus. B?tinas pasitik?jimas, nes be jo nepasieksime norimo rezultato. Taip pat negalima apie eimos problemas pasakoti kitiems. Udarei duris ir tyla… Atsiduodi darbui, negaili nei laiko, nei j?g?.
N. K. – Kiek savo darbo praktikoje tur?jote visikai akl? vaik??V.?irvinskien?: – Keturis. Tauragikis Gintautas vienintelis Lietuvoje aklasis, kartu su regin?iais vaikais lank?s vidurin? mokykl?. Baig? studijas, dirba programuotoju. Berniukas nuo gimimo buvo aklas, skyr? tik vies? ir tams?.
Aklam ar silpnai matan?iam vaikui labai svarbu tiksliai paaikinti, kaip atrodo daiktas. Gintas stat? i kalad?li? nam?. Jis inojo, kur d?ti langus, duris, ta?iau nesuprato, kad statin? reikia ubaigti stogu.N. K. – Kaip aklieji suvokia spalvas?

V.?irvinskien?: – Gintautui aikinau, kad alia spalva tai pavasaris, atyla oras, ?iulba paukteliai. Tokios spalvos yra ol?, g?li? lapai. Raudona tai labai viesu ir ilta, kai skais?iai vie?ia saul?, o irdyje b?na gera ir linksma. Juoda li?desys ir pyktis. Tada dangus b?na apsiniauk?s, pu?ia v?jas, lyja. A nepasakiau Gintui, kad juoda spalva yra ir ikilmi? spalva. Bet jis mane ,,pagavo , nes paklaus?: Tai kod?l jaunikis per vestuves vilki juodu, li?desio spalvos kostiumu? Netrukus berniukas pats ? ? klausim? ir atsak?:Suprantu, jam nuo iol reik?s varg? vargti.
N. K. – A usimerkusi bandau ap?iuopti Brailio rat?. Neu?iuopiu, nejau?iu rutuliuk?. .Gal akl?j? pirt? jautrumas yra kitoks?
V.?irvinskien?: – Ne. Akl?j? pirt? jautrumas toks pat kaip ir sveik?j?. Mokslikai n?ra ?rodyta, kad jie jautresni. I karto nepavyksta skaityti Brailio rato. Tai ilgas ir kruoptus darbas. Pirmiausia aklasis mokosi visk? ap?iuopti, pajusti. Aklajam tenka ?d?ti ymiai daugiau pastang? ir darbo, kad susiformuot? lyt?jimo ?g?diai. Yra tam tikri ?vadiniai rank? pratimai mokomasi nustatyti Brailio tak? viet?, ?iuopti spurgelius i si?l?, plastilino, v?liau ibadytus takus ?vairiuose popieriaus lapuose ir t.t. Dabar yra daug ?garsint? knyg?.
N. K. – Kaip aklajam pad?ti gatv?je?
V.?irvinskien?: – Pirmiausia reikia aklojo paklausti, ar jam reikalinga pagalba. Jei neregys i ties? nori pereiti gatv?, jam reikia pasi?lyti savo parank? ir gatv? pereiti kartu. Niekada nereikia dvejoti si?lant savo pagalb?, bet nereikia jos brukti ir prievarta. Negalima aklojo griebti u rankos ar parank?s ir stumti prie save. Taip lyd?ti nereg? sunku, o ir jis pats nesijaus saugiai. Jei neregys keliauja vienas, jis moka naudotis autobusu, troleibusu, traukiniu. Pakanka j? palyd?ti iki transporto priemon?s dur? ir parodyti ranken?, ud?jus ant jos neregio rank?. Kojas jis turi pats, taigi gali visai normaliai ?lipti ir nereikia jo kaip kokio maio ?kelti.
mon?s su reg?jimo negalia alia m?s?, jie nori b?ti pilnateisiais visuomen?s nariais. Nebijokime itiesti pagalbos rankos neregiui, pamatykime j?, praleiskime kelyje. Tegul jis tarp m?s? jau?iasi saugiai. Tegul kiekvienas vairuotojas ar p?stysis, ivyd?s kelyje mog? su balt?ja lazdele, nepraeina pro al?, nepravaiuoja abejingas, nes pad?ti silpnesniam u save kiekvieno kult?ringo mogaus pareiga.
N. K. – Kokie J?s? pom?giai be darbo, visuomenin?s veiklos?
V.?irvinskien?: – Patinka teatras, m?gstu skaityti, mezgu.
N. K. – A?i? u pokalbiui skirt? laik?. Linkiu Jums sveikatos, nebl?stan?ios energijos. Tegul centre niekuomet neug?sta vilties viesa.

Komentarų nėra