Gyventojai persp?jami susir?pinti nuotekomis

Albinas STAKAUSKAS

Pastaruoju metu tiek Aplinkos apsaugos agent?ra, tiek UAB �Raseini? vandenys� sulaukia nema�ai skund? d?l gyventoj? netinkamai tvarkom? nuotek?. �mon?s piktinasi,� kad kaimynai neretai �pakv?pina� �alia j? sklyp? esan?ias teritorijas, tiesiog i�leid�ia nuotekas
ant grunto ir nesilaiko elementarios tvarkos. Taip u�ter�iami �uliniai ir kiti objektai. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Raseini? r. agent?ros ved?jas Gediminas Tama�auskis �Alio, Raseinius� informavo, kad tie gyventojai, kurie n?ra prisijung? nuotek? prie centrini? tinkl?, o toki? kol kas m?s? rajone � dauguma, atsako u� visas aplinkos netausojimo pasekmes. Ter�?jai nebus toleruojami:� minimali pinigin? bauda tokiems asmenims – 200 lit?, ta?iau gali tekti ir grie�tesn? atsakomyb?. �tai neseniai Ariogaloje nustatytas tiesiog ekologinis kriminalas. Pasirodo, nuo sen? laik? netoli Dubysos esan?ioje teritorijoje veikia niekam nepriklausan?ios nuotek? sistemos. Jomis teka pavir�inis ir drena�o vanduo, sumai�ytas su buitin?mis gyventoj? nuotekomis. Visos nuotekos nei�valytos patenka ? up?. Taigi n?ra ko steb?tis Dubysos u�ter�tumu. Pareig?nai kvie?ia gyventojus b?ti pilieti�kais ir s?moningais � prane�ti apie pana�ius atvejus. Juo labiau, kad daugelis naudojasi �achtiniais �uliniais, kurie u�ter�iami pavir�iniu vandeniu. Norintys i�sitirti laboratorijoje savo vanden?, gali kreiptis ? UAB �Raseini? vandenys� � ?mon? atlieka �i? paslaug?.����

Aplinkos apsaugos agent?ros darbuotojams �? ruden? teko bausti ir Vidukl?s miestelio gyventojus. Gyventoj? nuotek? rezervuarai visi�kai neatitiko reikalavim?, tod?l baudos paskirtos visam kvartalui. Pareig?nai akcentuoja, kad nuotek? talpos turi b?ti sandarios ir j? turin? reikia i�ve�ti. Pasak G. Tama�auskio, j? darbuotojai neretai pra�o parodyti nuotek? i�ve�imo?ekius, tod?l bent per paskutinius metus i�duotus ?ekius reik?t? saugoti.

�Raseini? vanden?� direktorius Raimedas Vir�ilas patikino, kad j? ?mon? gyventoj? nuotekas ve�a bet kokiais kiekiais � pradedant 1 m3. �Klient? skai?ius auga. Ta?iau pagal gyventoj? skai?i? mes tur?tume i�ve�ti kone de�imt? kart? daugiau nuotek?. �i? paslaug? pas mus galima u�sisakyti tiesiog paskambinus telefonu. Kain? komisija nuo lapkri?io 1 d. �iek tiek pak?l? kainas, bet labai ne�ymiai. Ta?iau mes taip pat stengiam?s pad?ti rajono gyventojams. Pavyzd�iui, anks?iau ve�ant tiek 1 m3, tiek 2 m3 nuotek?, gyventojas mok?davo kaip u� 5 m3. Dabar paskai?iuojama tiksliai. Beje, �eimininkui nereik?t? laukti iki paskutin?s dienos, kol talpa prisipildys�, – ai�kino ?mon?s vadovas.
�� Pasak Aplinkos apsaugos agent?ros darbuotoj?, palaipsniui populiar?ja ir individual?s valymo ?renginiai. �inoma, tai labai priklauso nuo to, kur �mogus gyvena, koks yra gruntas ir pana�iai. Buitini? nuotek? valymo ?renginiuose i�valytas vanduo gali b?ti infiltruojamas ? grunt? (per infiltracijos �ulinius, filtracijos laukus), nuvedamas ? pakel?s, melioracijos griovius, i�leid�iamas ? atvirus vandens telkinius arba tinka antriniam panaudojimui.����

R. Vir�ilas teigia, kad perspektyvoje numatoma gerokai i�pl?sti nuotek? tinklus. �Did�iausi? d?mes? �iuo metu skiriame Raseiniams, Ariogalai, Viduklei � ten, kur daugiausiai gyventoj?. Gruod�io m?nes? dalis vykdom? europini? projekt? bus u�baigti. Kitais metais
rengsime naujus tinkl? pl?tros projektus ir su �iais darbais gerokai pasist?m?sime�, – tvirtino �Raseini? vanden?� vadovas.