Albinas STAKAUSKAS
[1]
Raseini? herbo simbolis – l?šis – po daugelio met? v?l sugr?žo ? m?s? krašt?! Miškininkai šiemet pirm? kart? jos p?dsakus užtiko Padubysio girininkijos Plaugini? miške. Vasario m?nes? sniege buvo pasteb?tos dviej? jaunikli? ir vienos suaugusios l?šies p?dos. Taigi, sp?jama, kad Padubysyje apsigyveno visa šeima.
L?šis – gražus ir stiprus gyv?nas. B?ta atvej?, kai jos mirtinai sudraskydavo piemen? šunis. Šiaip ji medžioja graužikus, stirnas, bet dažniausiai puola silpnesnius, paliegusius žv?relius. M?s? rajone paskutin? kart? ji buvo užfiksuota Žaiginio miškuose, kai 1976 metais stambi? l?š? nušov? medžiotojas Juozas Celiešius. Šis trof?jus – l?šies kaukol? – parodose buvo ?vertintas medaliu. Apie 1970 m. Lietuvoje dar gyveno 150–200 l?ši? ir kur? laik? jos medžiotos. 1979 m. medžiokl? uždrausta, o v?liau l?šis ?rašyta ? Raudon?j? knyg?. Šiuo metu šalyje priskai?iuojama tik keliasdešimt l?ši?.
Pasak Raseini? medžiotoj? ir žvej? draugijos medžiokl?s žinovo Algimanto Ulinsko, biologin? ?vairov? gamtoje b?tina, nes be pl?šr?n? gamta išsigimsta. L?šis turi pavaikyti kišk? ar stirn?, taip jie vystosi – vienas stengiasi auk? pagauti, o kitas – pab?gti nuo pl?šr?no ir išgyventi. Gamta sugeba pati save reguliuoti – jei padaug?ja pl?šr?n?, tada sumaž?ja j? medžiojam? gyv?n? ir atvirkš?iai. „O tai, kad žmogus vykdo intensyvi? žem?s ir mišk? ?kio veikl?, kitaip tariant, okupavo gyv?nijos teritorij? išstumdamas pl?šr?nus, irgi faktas.
[2]Dabar, pamat? l?š? ar vilk?, tiesiog aiktelime iš nuostabos ir šautuvo nepakeliame vien d?l to, kad juos pamat?me. Sužavi, pavyzdžiui, vilko grakštumas ir judesys, kai jis šuoliuoja per gilias pusnis. Tas judesys toks lengvas ir labai skiriasi nuo jo tolimojo giminai?io, žmogaus prijaukinto šuns, kuris jau po pirmo žv?ri? varymo iškiš?s liežuv? lekuoja“, – atviravo
A. Ulinskas.
Medžiokl?s žinovo žodžiais tariant, žmogus turi stengtis atstatyti gamtin? pusiausvyr?, kadangi d?l paties žmogaus veiklos ji ir buvo išderinta. „Nuostabu, kad pas mus atsirado l?šys. Jos gali ir turi ?ia b?ti, jei tik išgyvens šiuose mišk? masyvuose“, – sak? A. Ulinskas.
[3]
Padubysio girininkijos girininko pavaduotojas Darius Leveckis papasakojo ir parod?, kur mat? l?šies p?dsakus. Raguvose, netoli Dubysos, buvo pasteb?tos suaugusios l?šies p?dos. Kit? kart? Plaugini? miške mat?si dviej? metini? jaunikli? pramintas sniegas, o kiek tol?liau – ir sudraskytos stirnos liekanos. Pasak D. Leveckio, tai geras ženklas, nes galima daryti išvad?, kad jaunikliai jau suaugo ir medžioja. Vietiniai gyventojai pasakoja, kad yra mat? l?š? kartu su lap?mis medžiojan?i? peles.
Dabar jau n?ra abejoni?, kad reti miško gyventojai, tarp j? ir l?šys, atsirado d?l valstyb?s vykdomos mišk? politikos. Šios politikos esm? – penki procentai valstybini? mišk? yra nelie?iamos zonos ir paliekami nat?raliai gamtos savieigai, kitaip tariant, tai saugomos teritorijos. Šiuose plotuose nevykdoma jokia ?kin? veikla, tod?l ?ia žv?reliams ir patinka. Išties, apži?r?damas audr? aplaužytus medžius, kelm? išvartas, užpelk?jimus, pasijunti tarsi atsid?r?s Sibiro taigoje. Matydamas tok? mišk? imi suprasti, kod?l toki? viet? nem?gsta grybautojai ar medžiotojai, o kita vertus, gamta atsid?kojo – sugr?žino Raseiniams l?š?.