Į vaizdus sudėta istorija

Siųsti Versija spausdinimui

Liaudies išmintis byloja, kad geriau vieną kartą pamatyti nei 100 kartų išgirsti. Nuo audringų Dainuojančios revoliucijos 1988–1991 metų prabėgo trys dešimtmečiai, jau užaugo žmonių karta, kuri apie tuos įvykius žino tik iš vadovėlių, tėvų ar senelių pasakojimų. Tačiau ir trečiojo tūkstantmečio vaikams, ir tų įvykių liudininkams įdomu pamatyti keleto dešimtmečių senumo istorijos liudijimus, išlikusius fotografijose.
Šiemet liepos 4 d., pasitinkant Valstybės dieną, Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje atidaryta fotografų Virgilijaus Usinavičiaus ir Zenono Nekrošiaus (gaila, šis autorius į parodos atidarymą atvykti negalėjo) fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 metais“. Fotografų darbus pristatęs Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis pažymėjo, kad tai prasminga ir ilgalaikė paroda. Ji parengta prieš penkerius metus, minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-metį, ir sulaukė didžiulio susidomėjimo – pirmą dieną ją aplankė 1 000–1 100 žmonių. Šiemet po Lietuvą nuolatos keliaujančiai parodai Raseiniai jau ketvirta stotelė, o prieš tai ji eksponuota Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Anot J.Staselio, nuotraukose fotografas mato daugiau nei vėliau į jas žiūrintis, tačiau įvykio vietoje nebuvęs žmogus: fotografas buvo ten, jis matė saulę, jautė vėją. Gal todėl ir šią fotografijų parodą lankę žmonės dažnai nuotraukose ieškojo savęs, vaikams ar anūkams rodė vietas, kur patys buvo tomis istorinėmis akimirkomis. Tokių parodų lankytojai susitinka ne tik su vizualiuoju menu, bet ir patiria nuotraukose išsaugotas emocijas. Metraštininkai istoriją sudeda į žodžius, o fotografai – į vaizdus.
Pristatomose nuotraukose fotografai stengėsi užfiksuoti ne tik ir ne tiek veikiančiuosius asmenis ar Sąjūdžio veikėjus, bet ir įvykių dalyvius – paprastus žmones, jų veidus, emocijas. Fotografas V.Usinavičius pasidalijo prisiminimais apie kai kurių nuotraukų atsiradimo istoriją, taip pat papasakojo, kaip atsirado chrestomatine tapusi Baltijos kelio fotografija, savo laiku puošusi žurnalo „Švyturys“ viršelį. Renginio nuotaiką praskaidrino gitaros akordų palydėtos Andriejaus Radčenko atliekamos dainos.
Už įsimintiną susitikimą ir įspūdingą parodą dėkojame jos organizatoriams VšĮ „Lietuvos spaudos fotografų klubui“ ir asociacijai „Dpoezija“. Už pagalbą rengiant parodą ypatinga padėka šios asociacijos atstovui Arminui Elijošiui.
Jonas Brigys,
Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios
bibliotekos bibliotekininkas

Komentarų nėra