?domi? moni? galerija GRAVYDAS JEGNORAS

Versija spausdinimui

Viktoras VITKUS

Gravyd? Jegnor? raseinikiai pa?sta ne tik kaip Meno mokyklos mokytoj?, bet ir kaip Rasein? rajono kult?ros centro miraus choro atrija vadov?. Viktoras Vitkus kalbina j? apie nuveiktus k?rybinius darbus.
Gravydai, tradicinis klausimas kur ir kada gimei, koki? mokykl? lankei?
Gimiau 1963 m. rugs?jo 16 d. eduvoje. Atuonias klases baigiau eduvos vidurin?je mokykloje ir ?stojau ? iauli? auktesni?j? muzikos mokykl?.
Kaip sek?si tolimesni mokslai?
J? baig?s ir ?gij?s choro dirigento specialyb?, 1983 m. ?stojau ? Vilniaus valstybin?s konservatorios Klaip?dos fakultetus, kur mokiausi muzikos mokytojo specialyb?s. Dabar i mokymo ?staiga vadinasi Klaip?dos universitetu. Po vieneri? studij? met? tur?jau ,,stoti ? batus, t.y. tarnauti soviet? armijoje buvome pirmieji studentai, kurie buvo aukiami ? armij?.
Ar gr??s i armijos ikart kibai ? mokslus?
Taip. 1985 m. prad?jau mokytis antrame kurse. Po dviej? met? pertraukos, netur?jus nieko bendro su muzika, kibti ? mokslus nebuvo lengva. Bet n?ra to blogo, kas neieit? ? gera tur?jau daug draug?, bendramoksli?, puiki? d?stytoj?. Konservatorij? baigiau 1989m.

Koki? ?tak? tavo k?rybin?je ir pedagogin?je biografijoje tur?jo d?stytojai?
Tuo atvilgiu man sek?si. Tur?jau labai kompetentingus ir reiklius d?stytojus: Daiv? Kanien?, Jon? Domark?, R?t? Vildi?nien?. Nor??iau pamin?ti dirigavimo d?stytoj? docent? Remigij? Songail?, fortepijono d?stytoj? V. Vaiton? ir daugel? kit?.
Tai kada susirgai muzika?
Dar vaikyst?je teko susapnuoti sapn?, kad vaiuojant su t??iu didele maina, a grojau akordeonu. inoma, kaip visi vaikai, nor?jau b?ti ir kosmonautu, ir karikiu. Besimokant eduvoje, atuntoje klas?je, muzikos mokytojas mane ?tikino, kad reikia dom?tis muzika.
Taip keliai nuved? ? iaulius. Ten gavau daug technini? dirigavimo ?g?di?, o Klaip?doje tikrai tur?jau labai rimtus d?stytojus. Muzikos mokytis n?ra lengva. tai pas R. Songail? buvome ei pirmakursiai,ta?iau studijas baigiau tik a vienas. D?stytojas buvo charizmatika asmenyb?, su charakteriu, gal tod?l toms penkioms merginoms, kurios mok?si kartu su manimi, ir nepavyko prisitaikyti. Tiesa, ir a pirmame kurse buvau patek?s ,,? duob?, bet v?liau viskas susitvark?. Ir dabar bendraujame su reikliuoju R.Songaila.
Kada prasid?jo chorin? veikla?
Daugiau dom?tis choru prad?jau studijuodamas pirmame kurse Klaip?doje. Teko net diriguoti neakivaizdinink? chorui, kur pradioje ne viskas klost?si s?kmingai. B?damas antrame kurse, ?sidarbinau vokalin?s grup?s vadovu Disvy?io dain? ir oki? ansamblyje. Pavyko ? kolektyv? pritraukti savo pa?stam? student?. Atvykus1986 metais ? Raseinius, labai daug laiko atidaviau mokslui ir pedagoginei veiklai. 1986 metais susipainau su Antanu Vizbaru, kuris kaip chorvedys man buvo viesus mogus. Jo k?rybiniai pol?kiai ir didel? patirtis man, jaunajam specialistui, padar? didel? ?sp?d?. Jis pakviet? dainuoti Ariogalos vyr? melioratori? chore altinis, kuriam vadovavo. V?liau choras iiro, ta?iau is dainavimo chore laikotarpis man buvo ?domus.
Kada prad?jai vadovauti chorui?
1986 met? ruden? prad?jau vadovauti Muzikos mokyklos pionieri? chorui, o 1987 metais jau vaiavome ? moksleivi? dain? vent?. Dirbti su vaik? choru buvo didel? mokykla.
Po viesios atminties Juozo Matkaus i?jimo Anapilin gavau pasi?lym? perimti jo vyr? ansambl? prie Dubysos kapelos. Netrukus tapau ir siuvimo fabriko atrija choro vadovu. ? darb? su miriu choru ,,atrija ?sijungiau labai greit, nes jau buvo sumanyta velykini? giesmi? programa. 1991 m. Raseini? bany?ioje turb?t buvome pirmieji choristai pasaulie?iai, vieai giedoj? tok? repertuar?. Nors su vaik? muzikos mokyklos choru buvome paruo? kal?dini? giesmi? repertuar? ir 1989 m. gruodio 26 d. giedojome Raseini? bany?ioje.
Kiek pamenu, ankstesniais lai-kais vienas tavo pom?gi? buvo kelion?s?
Sakyti, kad a pami?s d?l kelioni?, negal??iau. Dabar danai norai keliauti atsiremia ? finansines galimybes. Esu geriausias keliautojas ? kaim?, mik? grybauti ir uogauti.
Kart? bendraudamas su dailininku Broniumi Bernotai?iu igirdau odius, kad menininkas netur?t? eiti ? politik?, jo priederm? yra kitokia. K? pats manai apie tai?
Man politika yra antraeilis dalykas. Politikoje nesi tikras, kad vienas kak? rimtai gali nuveikti. Jeigu mano nuomon? kult?ros klausimais b?t? kam nors ?domi, a gal??iau konsultuoti.
Gr?kime prie mielesni? dalyk?. Ne pirmi metai Raseiniuose vyksta tarptautiniai chor? festivaliai, skirti Maironiui atminti.
- Kieno tai id?ja?
Nuo 1997 met? organizuodavome tarptautin? chor? festival? Pavasariui sugr?us. Choras ,,atrija turi draug? Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, su kuriais ir reng?me tas ventes. Ta?iau 2003 metais gim? projektas ,,Dainuojam Maironiui. Kadangi Maironis yra gim?s
ruden?, tai ir renginys vyko ruden?.Suk?riau nuostatus, kuriuose ?rayta, kad kiekvienas festivalyje dalyvaujantis choras turi paruoti po vien? Maironio tekstu sukurt? dain?. vent?s baigiamuoju akordu visuomet skamba jungtin? J. Naujalio daina ,,U Raseini?. Be to,
po ventinio koncerto su visais chorais vykstame ? poeto gimtin? Pasandrav? ir ten, medi? apsuptyje, dar padainuojame keturias Maironio tekstais paraytas dainas: Lietuva brangi, Kur b?ga eup?, Jaunimo giesm? ir Kur lyg?s laukai.
Kas yra io festivalio dalyviai?
Kaip min?jau, seni choro draugai latviai, estai, Punsko lietuviai ir kiti Lietuvos chorai. Nuo 2004 met? renginiai iki 2007 met? vykdavo kasmet. Organizuojant tarptautin? festival?, norisi pakviesti vis kitus kolektyvus. 2007 metais ? rengin? kviet?me akademin? jaunim?, iemet planuojame kviesti moksleivij?. Kyla min?i? apie kitus projektus, bet neaiki finansin? situacija ver?ia abejoti, ar pavyks surengti tarptautin? vent?.
Gravydai, stipryb?s tau ir geros k?rybin?s kloties.

Komentarų nėra