?klimp?s gimtosios kalbos dirvonuose

Versija spausdinimui

Ilona PETROEVI?IEN?

Vasario 21-?j? dien? Jungtin?s Tautos nuo 1999 met? yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. ia proga nutar?me pakalbinti Petr? Bau?, Lietuvi? kalos draugijos rajono skyriaus vadov?. i draugija tai visuomenin? organizacija, vienijanti mones, kurie r?pinasi lietuvi? kalbos b?kle, jos prestiu, ugdymu ir kalbiniu visuomen?s vietimu.

? talenting?, usispyrus? emait? pa?sta daugelis raseiniki?. Mano pirmoji paintis su Petru Bauiu nebuvo labai smagi: altinio mokyklos laikratukas, kur? tuo metu su mokiniais leidau, susilauk? rajono kalbininko d?mesio gavau velni? d?l odio cepelinai vartojimo. Tokia buvo neakivaizdin? paintis. V?liau Petr? Bau? painau kaip nenuilstant? lietuvi? kalbos puosel?toj?, Lietuvi? kalbos draugijos rajono skyriaus vadov?. Dabar kaip raytoj?, net 6 knyg? autori?. Tai toli grau ne visos pareigos ir nuopelnai. Petr? Bau? galime pristatyti kaip pedagog?, Lyduv?n? vidurin?s mokyklos direktori?, ilgamet? Raseini? rajono laikra?io Naujas rytas urnalist? ir redaktoriaus pavaduotoj?, rajono kalbos tvarkytoj?, Lietuvi? kalbos draugijos garb?s nar?, kurio nuotrauka puikuojasi alia toki? garbi? kalbinink? kaip Aldonas Pupkis, Kazimieras uperka, Jonas Klimavi?ius. Prabilti apie ? visuomeninink? paskatino kelios prieastys: viena j? vasar? nuo?s 80 met? jubiliejus, kita neseniai ileistas atsiminim? romanas Asmenybi? e?ly. Knygoje jis pristato ne tiek save, kiek sutiktus ?domius mones. Pats bauginuosi savo atvirumo, kurio nesugeb?jau ivengti nei raydamas apie darb?, santykius su kolegomis ir valdia, nei prisimindamas grynai buitikus dalykus, ie autoriaus odiai labiausiai atspindi atsiminim? pob?d?. Knyga paperka nuoirdumu, savikritikumu, turtinga kalba, ir, inoma, galimybe paskaityti apie pa?stamus mones ir nesenus Raseini? rajono
?vykius. Petr? Bau? nekinome ne tik apie k?ryb?…

Gim?te Kretingos rajone, Plok?i? kaime, vaikyst? prab?go iogeli? kaime… Kokie v?jai atp?t? ? Raseini? rajon??

Pabaig?s studijas universitete supratau, kad Vilniuje visi nesutilpsime. D?riau pirtu ? Tytuv?n? vidurin? mokykl? visai netoli, Raseiniuose, dirbo sesuo matematik? Birut?. Ta?iau paaik?jo, kad lituanisto Tytuv?nuose kaip ir netr?ko. Bet tr?ko Lyduv?n? vidurin?s mokyklos direktoriaus. Taip i man?s padar? direktori?.

Daugelis jus pa?sta kaip kalbos myl?toj?. Papasakokite apie Raseini? kalbos draugijos veikl?.

Kalbos draugijos skyri? yra toli grau ne visuose rajonuose. J? yra 16, o savivaldybi? 60. Pavyzdiui, n?ra kalbos draugijos Kaune. Veikl?s skyriai yra Panev?yje, Klaip?doje, iauliuose. Neseniai kalbos draugija ?sik?r? Kazl? R?doje.

iemet sukako 15 met?, kai vadovauju Raseini? kalbos draugijai. Ji reikalinga vien d?l to, kad nek?tume apie gimt?j? kalb?. Tiek dabar,tiek tarybiniais metais ji yra ignoruojama, susinama. Pavyzdiui, dabar visi renginiai vadinami projektais. Net papras?iausi okiai pavadinami skambiu projekto vardu. is odis anglikoje visuomen?je gal ir tinka, bet mes turime sav? odi?, toki? kaip sumanymas, tikslas, renginys… Net kaip tarptautinis odis jis vartojamas ne ta reikme. Arba kitas atvejis: vis? laik? tur?jome visuomenines organizacijas, taip buvo vadinama ir Kalbos draugija, o dabar ji tapo nevyriausybine organizacija. Tai ir yra kalbos susinimas.

Nor??iau pad?koti visiems draugijos nariams. Kadangi dauguma dirba mokyklose, keliamus udavinius ir ?gyvendina mokyklose. Labai gaila, kad pasitrauk? i draugijos veiklios altinio mokyklos lituanist?s. Jas a vadinau draugijos signatar?mis. M?s? skyrius yra juridinis asmuo, gal?tume pla?iai usimoti, bet a jau esu pavarg?s, ?klimp?s ? literat?r?. Reik?t? pirminink? keisti ? veiklesn?, jaun? mog?.

Koks j?s? kelias ? groin? literat?r?? Kod?l taip v?lai pasirod? j?s? pirmoji knyga?

? keli?, vaizdiai sakant, ?sukau i takelio. ? literat?rin? keli? ?sukau i paintinio takelio Kretingos vidurin?je mokykloje, kur raiau pirmuosius apsakymus, eil?ra?ius, kur por? met? vadovavau literat? b?reliui. V?liau tas takelis prapuol? universitete ir net deimtmet? direktoriaujant Lyduv?n? vidurin?je mokykloje. Jis v?l ?m? ryk?ti, kai ?sidarbinau Naujo ryto redakcijoje, kur k?rybinius bandymus tur?jau galimyb? tuoj pat ispausdinti. Per 25 darbo redakcijoje metus ispausdinau keliasdeimt apsakym?. Ta?iau tikrai literat?rinei k?rybai atsid?jau tik pasitrauk?s ? pensij?. Senas profesijos draugas marijampolietis Juozas Andriukevi?ius, keli? knygeli? autorius, primygtinai agitavo surinkti umirtus apsakymus, atrinkti naujus ir leisti rinktin? ? pasaul?… Taip 2003 metais, r?m?j? padedamas, ileidau pirm?j? knyg? Tik akimirkos ?stojau ? plat? k?rybos keli?.

Buvote susipain?s su k?rybos teorija. Kaip sek?si praktika?

Teorikai inojau, kaip kuriami anrai, kokie apsakymo, apysakos ar romano reikalavimai, ta?iau praktika reikalavo ne nuo romano prad?ti. Visus anrus ibandiau nuosekliai: kai jau tur?jau dvi apsakym? knygas, ryausi vien? apsakym? ipl?sti iki apysakos (Meil? kaip up?, 2006 m.), o kai is anras buvo apvaldytas, kilo romano id?ja (Tais nemeil?s metais, 2007 m., ir Kert? laikai, 2008 m.).

Kas j?s? k?rini? herojus?

Mano herojai kaip ir kit? raytoj?, kuri? k?rybos aruodas margas kaip genys gyvenimas. Manau, kad vienokius ar kitokius herojus gimdo nuosavyb?s formos. M?s? mon?s pergyveno kelias santvarkas ir nuosavyb?s formas: po privatin?s tarpukario ir karo metais at?jo visuomenin?s nuosavyb?s laikai. Nuo 1990 v?l privatin? nuosavyb?. Nuosavyb? apskritai visuomen? padalija ? turtinguosius, vidutiniokus ir skurdius. Tarp j? tas margas gyvenimas, pilnas teigiam? ir neigiam? heroj?. Kuris kur? ?veikia? Nenor?damas b?ti melagiu, galingesn? rodiau neigiam? heroj?. Toki? mano k?riniuose daugiau. C’est la vie toks gyvenimas.

Gal inote, kaip skaitomos j?s? knygos? Gal turite atsiliepim??

Manau, skaitomos… Atsiliepim? girdiu ger?. inoma, gerai atsiliepti nesunku. O blogos nuomon?s ? akis nesakomos. Recenzijos spaudoje tik geros.

Turiu skaitytoj?, kuris, kol neperskaito iki galo, tol nepadeda, nors ir rytas iauta. Matyt, skaitym? lengvina mano k?rini? siuetai, skaitytojas nevarginamas poetikais aplinkos apraymais, heroj? nuotaik? smulkmenikais vaizdavimais. Ta?iau a nepritariu skubotam skaitymui. Skaityti reikia pamau, pasigroint retesniu odiu, sakinio konstrukcija, dialogo ekspresija…

Man svarb?s ymi? moni?, intelektual? ?sp?diai. Dal? esu pacitav?s knygoje Asmenybi? e?ly skyrelyje Literatas. Tarp toki? poetas Albinas Slavickas, europarlamentaras Justas Vincas Paleckis, Lietuvos nacionalin?s Martyno Mavydo bibliotekos darbuotojas, humanitarini? moksl? daktaras, keli? knygeli? autorius Jonas Ma?iulis, kalbininkas doc. dr. Aldonas Pupkis ir kt. Pavyzdiui, J. Ma?iulio pirmieji ?sp?diai i atsiminim? romano:Skai?iau… ir ma?iau save. Tos pa?ios svajon?s, tos pa?ios pastangos visur dalyvauti, realizuoti savo esamas ar ?sivaizduojamas potencijas… Skaitydamas j?s? gyvenimo roman?, negal?jau atsisteb?ti atmintimi, d?mesiu net smulkmenoms, situacijoms. B?tent jos yra labai ikalbingos, padeda kurti jau prab?gusios epochos vazd?, atskleidia moni? likimus. O kalbininkas A. Pupkis taip pagyr?: Skai?iau i l?to, po kelis puslapius, tarsi usigardiavim? po darbo dienos, ir visada jau?iau didiul? malonum? ir su kiekvienu puslapiu did?jo pagarba autoriui.
Labai nustebino ir pamalonino vienas faktas: i Gairi? leidyklos, kurioje buvo leidiamos visos mano knygos, prane?, jog j? teirav?sis buv?s tarybini? laik? Auk?iausiojo teismo pirmininkas Jonas Misi?nas: Ar dar bus Petro Bauio knyg??

etoji j?s? knyga autobiografinis atsiminim? romanas Asmenybi? e?ly. Leisdamas toki? knyg?, k? galvojote apie skaitytoj?? Juk knygoje aprayta daug Raseiniuose gyvenan?i? moni?…

Galvojau, kad skaitytojas i? knyg? priims. Pirma, nesistengiau per daug d?mesio sau skirti. Svarbiausia buvo pavaizduoti laikotarpius: tarpukar?, vokietmet?, tarybinius laikus (tiksliau juos b?t? vadinti rus? laikais), pagaliau atgaut? Nepriklausomyb?. Antra, nekartodamas kit? memuarini? k?rini? schem?, knyg? praturtinau man svarbi? asmenybi? paveikslais: mokytoj?, raytoj?, meninink?, kunig?, mokslinink?, r?m?j?, giminai?i?, mokslo bei darbo koleg?…

Atsiminim? knygoje raote: Kai i?jau ? pensij?, atsid?jau literat?rinei k?rybai. D?l to b?na laikotarpi? umirtu televizori?, prad?t? skaityti knyg?… Elenut? priekaitauja, kad su manim bepasikalba prie valgi? stalo. Kaip ? j?s? k?ryb? i?ri mona Elena, vaikai?

Visi skaito, nepeikia.

Ileisti knyg? iais laikais yra brangu. Kaip randate r?m?j??

O, tai sud?tinga. Paskutin? knyga kainavo 12 t?kstan?i?: 2 t?kstan?ius pats prid?jau, 3 t?kstan?ius gavau i Savivaldyb?s, likusius pinigus prival?jau surinkti. Turiu daug pa?stam?, draug?. Net 27 aplankiau. Dosniausi r?m?jai surayti knygos pabaigoje. Jiems iki ios dienos jau?iuosi skolingas. Galiu tik pasakyti: taupiausi r?m?jai milijonieriai. O kur honoraras? Nuostoli? paprastai neturiu, bet ir pelnu pasidiaugti netenka. Pelno tur?jau tik i romano Kerto laikai, nes jo tiraas 4 t?kst. egzempliori?.

Ir banalus klausimas: kokie j?s? k?rybiniai planai?

Dar viena apsakym? knyga…

Komentarų nėra