Improvizacijos Norgėlų kaimo tema

Siųsti Versija spausdinimui

Kristina BENDŽIŪTĖ

Balandžio 28 dieną vykusiame Norgėlų kaimo bendruomenės susirinkime buvo aptarti ne tik vietiniams gyventojams aktualūs klausimai. Kalbėta apie Prabaudos tvenkinio valymo darbus bei perspektyvoje nematytą rekreacinės zonos plėtrą, nuotekų tinklų įrengimą Norgėlų gyvenvietėje ir su tuo susijusias aktualijas, daug bėdota dėl stringančio Norgėlų kaimo bendruomenės pastato rekonstrukcijos projekto. Į Norgėlų kaimo bendruomenės susirinkimą atvyko graži svarbių svečių kompanija (kiekvieną iš jų paminėsime savu laiku). Bendruomenei buvo pristatytos gražios vizijos, tačiau į pagrindinį klausimą – kada jos bus įgyvendintos – konkretaus atsakymo taip ir nesulaukta.

Norgėliškių galvos skausmas –nuotekų įrengimas

Susirinkimo pirmininku išrinktas Norgėlų bendruomenės narys Antanas Kilčauskas, dar žinomas kaip rajono Savivaldybės tarybos narys, Raseinių socialdemokratų lyderis  bei miškų urėdas, pradžioje pareiškė, kad norgėliškiai visai nepretenduoja nei į Prabaudos tvenkinio, nei į pušynėlio nuosavybę. Norgėlų teritorija prasideda šiapus tvenkinio, tačiau kaimo gyventojams ne tas pats, kaip tvarkomas poilsiui ir turizmui puikiai tinkantis gamtos kampelis. A. Kilčauskas akcentavo, kad norgėliškiams (o ir ne tik jiems!) labai svarbus nuotekų tinklų įrengimas gyvenvietėje, antraip tvenkinio vandens išvalymas ilgainiui gali prarasti prasmę, nes nėra jokių garantijų, kad vandenėlis nebus praskiedžiamas.
Nuotekų įrengimo klausimu buvo pakviestas pakalbėti į bendruomenės susirinkimą atvykęs UAB „Raseinių vandenys“ direktorius Gintautas Bernotas. Jis tvirtino, kad yra paruoštas projektas ir demonstruodamas brėžinį paaiškino, jog inžinerinių nuotekų tinklų gyvenvietėje bus paklota apie 2,5 km. Trasa bus tiesiama tvenkinio pakrante, Žemaičių, Prabaudos, Ąžuolų, Liepų, Akacijų, Gintaro gatvėmis. Kita trasa bus klojama palei daugiabučius, esančius kitapus Žemaičių plento.  Tinklai bus klojami uždaru būdu (negadinant asfalto dangos), iš gatvės bus atvesti nuotekų įvadai iki gyventojo sklypo, o per savo sklypą gyventoas pats turės nusitiesti vamzdį. Norgėlų gyventojai, kurie iki šiol neturėjo kanalizacijos, galės naudotis centralizuotu nuotekų surinkimu. Projekto „Inžinerinės vandentvarkos infrastruktūros įrengimas Andrušaičių, Norgėlų, Šarkių, Kasbaraičių kaimuose Raseinių r. savivaldybėje“ preliminari vertė – 7,7 milijono litų. Tikimasi, kadprojektui įgyvendinti bus skirtos ES lėšos. Pasak G. Bernoto, yra tikimybė finansavimą gauti dar šiemet, tai turėtų paaiškėti per porą mėnesių. Tačiau kada realiai pajudės darbai, sunku prognozuoti. Vilties teikia aplinkybė, kad Andrušaičiuose, greta „Litspino“ ir „Danspino“, planuojama statyti dar vieną gamyklą, kuriai bus reikalingos vandentvarkos paslaugos. Direktorius pažymėjo, kad itin svarbu surinkti reikiamą gyventojų skaičių, jų turėtų būti ne mažiau kaip 250. G. Bernotas informavo, kad artimu metu vandentiekio darbuotojai lankysis pas gyventojus ir sudarinės pageidaujančiųjų jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos sąrašus. Direktorius agitavo norgėliškius nepraleisti progos ir pasinaudoti šia galimybe.

Graži Pabaudos teritorijos vizija

Norgėliškius savo vizitu pagerbė ir Raseinių r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Kristina Krikštanaitė. Ji, taip pat pasitelkusi į pagalbą brėžinį, papasakojo apie Prabaudos rekreacinės teritorijos sutvarkymą. 2010 m. patvirtintame detaliajame plane buvo suformuoti šios teritorijos sklypai – piliakalnio, komercinės paskirties, miškų, numatytos aktyvaus ir pasyvaus poilsio, maudymosi zonos. Plane siūloma išplėsti paplūdimį, nuimti augalinį sluoksnį ir užpilti smėliu, galėtų būti įrengtos poilsiavietės, stovyklavietės, persirengimo kabinos, gali būti statomas visą teritoriją aptarnaujantis pastatas, sezono metu veiktų gelbėjimo stotis, medicinos punktas.
Siekiant tai įgyvendinti, yra parengtas ir išsiųstas į Ūkio ministeriją projektas. Pasak architektės, tai kompleksinis, maždaug 3,3 mln. Lt vertės projektas, kuriame numatyta sutvarkyti ne tik Prabaudos rekreacinę teritoriją, bet ir Raseinių miesto parką bei įrengti dviračių takus. Atsakymo dėl finansavimo tikimasi sulaukti gegužės 11 dieną. Tačiau kada Prabaudos teritorija pavirs nuostabiu atgaivos kampeliu – kol kas niekas negali atsakyti.

Žemsiurbės darbelius slepia gilus vandenėlis

Prabaudos tvenkinio vandenėlis bei greta esantis pušynas būtų daugelio raseiniškių traukos vieta, jei ne tam tikros aplinkybės. Legendinė žemsiurbė, praėjusį rudenį taip našiai siurbusi Prabaudos dumblą, dar prieš užšąlant tvenkiniui išdanginta balažin kur. Ko gero, į kitą balą. Šiuo metu tiek tvenkinys, tiek jį supanti teritorija subjaurota: vandenyje plūduriuoja šiukšlės, vienas tvenkinio šlaitas su visa augalija nusmukęs į vandenį, o pakrantės gruntas išvagotas sunkiasvorės technikos. Pakrančių krūmai negrabiai apgenėti, nupjauta dalis pakrantės medžių, tačiau kelmai tebestūkso ir ko gero stūksos dar dešimtmečius, kol supus. Darbininkai nesidrovėdami pakrantėse degina šakas, o smilkstančiose laužavietėse teko pastebėti netgi sudegintų padangų liekanų. (Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, nekontroliuojamas atliekų deginimas atvirame ore draudžiamas, o ypač – buitinių ar gamybinių atliekų – red. pastaba.) Akivaizdu, kad šią vasarą poilsiauti prie tvenkinio vargu ar galėsime.  Tačiau Kaimo reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Bartkus buvo optimistiškai nusiteikęs. Jis norgėliškiams papasakojo apie Prabaudos tvenkinio valymo darbus. Pasak A. Bartkaus, jau gerokai įpusėjusio projekto „Raseinių miesto Prabaudos tvenkinio išvalymas“ tikslas vienas – pagerinti vandens kokybę. Šiuo metu vyksta pakrančių tvarkymo, nuslinkusių šlaitų sutvirtinimo darbai. Tačiau į šį projektą neįtraukti nei paplūdimio, nei poilsiaviečių įrengimas. Taigi, vien žemsiurbės paslaugos, siekiant pagerinti vandens kokybę, bei pakrančių augalijos 5 m atstumu nugenėjimas kainavo daugiau kaip 600 tūkstančių litų. Visi darbai turėtų būti užbaigti spalio 25 dieną, tačiau pagrindinis tikslas jau pasiektas – iš tvenkinio dumblas išsiurbtas ir išvežtas. Kiek to dumblo buvo išsiurbta ir kiek tai pagerino vandens kokybę, plika akimi nematyti. Anot A. Bartkaus, firma, atliekanti techninę priežiūrą, turi savų priemonių vandens kokybei nustatyti. Vandens tyrimai bus atlikti tik priduodant darbus, o paskui – kasmet 5 metus iš eilės. Jei blogės vandens kokybė, bus ieškoma taršos šaltinių. Specialistas pritarė A. Kilčausko minčiai, kad galbūt pirma reikėjo įrengti nuotekas Norgėlų gyvenvietėje, o tik tada pradėti tvenkinio valymo darbus, tačiau darbų eiliškumą nulėmė siekis kuo greičiau pritraukti į rajoną europines lėšas.   A. Bartkus prasitarė, kad šiemet dar bus vykdomas  „Tvenkinio hidrotechninių statinių renovavimo“ projektas. Darbus atliks ta pati „Raseinių melioracija“ – bus sutvarkytas vandens nutekėjimo kanalas, įrengta sklendė, leidžianti reguliuoti vandens lygį, esant reikalui bus galima nuleisti tvenkinio vandenį. Šiam projektui įgyvendinti bus panaudotos jau ne ES, o rajono Savivaldybės lėšos – apie 160 tūkst. Lt.

Į Norgėlų kaimo bendruomenės susirinkimą buvo atvykęs ir Raseinių r. savivaldybės tarybos narys, UAB „Raseinių žuvininkystė“ generalinis direktorius Česlovas Kenstavičius. Jis teigė,  kad Prabaudos tvenkinio valymo darbus buvo galima atlikti perpus pigiau ir žymiai kokybiškiau bei priminė beveik prieš metus išsakytą mintį,kad jis tvenkinį būtų išvalęs už
200 tūkst. litų.  Bet dabar jau per vėlu apie tai kalbėti – darbai paslėpti, suku juos išgvildenti. Žinoma, žemsiurbė negalėjo taip išvalyti dumblo kaip ekskavatorius, nuleidę vandenį tikrai rastumėme dumblo likučių. „Kadangi darbas iki galo neatliktas, reikėtų padaryti išvadas. Tiek pinigų negalėjo būti išnaudota, – teigė Č. Kenstavičius. – Nors ir nėra to numatyta projekte, būtų galima  patvarkyti aplinką, įrengti paplūdimį ir pan.“ Tarybos narys pažymėjo, kad į europines lėšas nereikėtų žiūrėti lengvabūdiškai, nes ir Lietuvos mokesčių mokėtojai daugiau kaip milijardą litų per metus sumoka Europos Sąjungai. Todėl šiuos pinigus reikėtų panaudoti kiek galima efektyviau.

Rūpesčiai dėl bendruomenės namų

Norgėlų kaimo bendruomenės pirmininkė Gražina Čiarienė susirinkusiesiems priminė, kad bendruomenė įsikūrė prieš 8 metus, tai viena gausiausių narių skaičiumi kaimo bendruomenių mūsų rajone. Norgėluose yra apie 700 gyventojų, 480 iš jų priklauso bendruomenei. Norgėlų kaimo bendruomenė vienintelė rajone iki šiol neturi savo pastogės, todėl daug džiaugsmo suteikė žinia, kad bus atiduotas buvusios kaimo parduotuvės pastatas ir skirta 300 tūkst. Lt europinių lėšų jo rekonstrukcijai. Tačiau džiaugsmas netrukus peraugo į rūpesčių virtinę. Projektuotojai parengė pirminį pastato projektą, kurio sąmata – 1,4 mln. Lt – netilpo į jokius rėmus. Tada teko mažinti numatytąsias išlaidas, kol iš suprojektuotų bendruomenės namų beliko tik stačiakampio formos pastatas su viena sale, 2 tualetais, virtuvėle, ir visa tai įkainota 496 tūkst. litų. Už tokią sumą galbūt ir atsirastų firma, galinti atlikti darbus, tačiau iš ES bendruomenei teskirta tik 300 tūkst. Lt, todėl teks dar kartą mažinti sąmatą ir dar kažko atsisakyti. Tačiau ko atsisakyti – stogo ar sienų?
Pirmininkės nuomone, neteisinga buvo skirti vienodas sumas – po 300 tūkst. Lt – ir toms bendruomenėms, kurios jau turi puikiai įrengtus namus, ir toms, kurios iš viso neturi jokio stogo virš galvos. Skirstant pinigus nebuvo atsižvelgta ir į bendruomenių narių skaičių.  VVG „Raseinių krašto bendrija“ pirmininkas Vincas Blinstrubas teigė, kad tai pirmasis Norgėlų kaimo bendruomenės vykdomas stambus projektas. VVG strategijoje buvo numatyta skirti po 300 tūkst. Lt 11-ai iš 54-ių rajono kaimo bendruomenių, daugelis jų turi daugiau patirties ir šiuo metu jau įpusėjo darbus, sėkmingai įsisavina paskirtas lėšas.  Jo nuomone, dabartinių problemų priežastis – netinkamai paruoštas pirminis projekto variantas, tačiau norgėliškiai turėtų mažiau dejuoti ir daugiau dirbti visomis kryptimis, o VVG teiks konsultacijas ir pagalbą. Nelabai paguodė ir Raseinių kaimų bendruomenių sąjungos pirmininkė Loreta Sirvidienė. Ji išsa-miai nupasakojo kryžiaus kelius, kuriuos teks eiti siekiant projekto įgyvendinimo. Tačiau jau vien tai, kad norgėliškiai pateko tarp 11 rajono bendruomenių, kurioms skirta po 300 tūkst. Lt, irgi yra pasiekimas. O projektų įgyvendinimas niekad neinasi sklandžiai ir lengvai, šiuo atveju Norgėlai – ne išimtis. Tačiau L. Sirvidienė teigė, išeitis bet kokiu atveju bus rasta. Norgėlų kaimo bendruomenės susirinkimas baigėsi kiek džiugesne gaida – bendruomenės saviveiklininkų pirmuoju koncertu, kuris paliko malonų įspūdį ir sulaukė daug palankių atgarsių. Pirmininkė G. Čiarienė visos bendruomenės vardu dėkoja UAB „Ergo Lietuva“, Raseinių kredito unijai ir norgėliškiams Renatai ir Jonui Tamuliams už finansinę paramą įsigyjant saviveiklininkų koncertinius rūbus.
P. S. Naujausiais duomenimis, į paskelbtą konkursą Norgėlų bendruomenės namų rekonstrukcijos darbams atlikti atsiliepė dvi firmos. Viena jų pasisiūlė darbus atlikti už 650 tūkst. Lt, kita – 486 tūkst. Lt. Pasak VVG „Raseinių krašto bendrija“ pirmininko V. Blinstrubo, reikia ieškoti išeities – galima supaprastinti projektą, kai kuriuos darbus (griovimo, aplinkos sutvarkymo) patikėti bendruomenės nariams, eiti į derybas su firma, pasiūliusia mažesnę kainą. Galbūt teks skelbti naują konkursą. Žinoma, tai atima nemažai laiko, tačiau pagal sutartį bendruomenės namai turi būti baigti statyti iki šių metų gruodžio mėnesio.

1 Komentaras

  1. Aklas

    2011 - 05 -06 10:22

    Ir aklas mato kad žemsiurbė siurbė ne dumblą, bet europos pinigus. Tik plika akimi nesimato kur nusėdo dumblinas atkatas. Gal vertėtu pasidomėti.