2019 gegužės
25
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Iš laiškų apie pasaulio lietuvius

    Siųsti Versija spausdinimui

    Klausimas: kas tas Aleksandras Bendoraitis?
    – Aš esu 80 proc. gydytojas, 10 proc. kunigas ir 10 proc. kontrabandininkas, – taip atsakė pats A.Bendoraitis savo svečiui Michaeliui Baumanui, trumpabangininkui, labdaros į Braziliją, Boliviją ir Lietuvą 1993 m. organizatoriui. Savo laiške muziejininkams M.Baumanas rašo, kad šis teiginys jį sužavėjo. Jie susipažino 1979 m. radijo bangomis kaip radijo mėgėjai. M.Baumanas išgirdo A.Bendoraičio pagalbos kreipimąsi dėl vaistų. Jis kreipėsi į savo šeimos gydytoją ir suorganizavęs labdaros siuntas išsiuntė vaistus į ligoninę „Bom Pastor“ („Gerasis pastorius“) Guajara Mirimo mieste Brazilijoje. Radijo ryšys tapo nuolatinis, užsimezgė draugiški pokalbiai, A.Bendoraitis pasakojo apie savo darbą džiunglių ligoninėje Amazonijoje ir iš Vokietijos į Braziliją pradėtą skraidinti medicininę pagalbą. Ar įsivaizduojate ligoninę džiunglėse? 1980 m. ten mirė žmogės, nes nebuvo galimybės perpilti kraujo, nebūdavo elektros. A.Bendoraitis svajojo apie kraujo banko įsteigimą Amazonijoje. Tai sužinojęs M.Baumanas pasišovė padėti ir suorganizavo Wernau miesto jaunimą paaukoti džiunglėse įkurtai ligoninei: jie pervedė 7 000 DM (Vokietijos markių) kraujo bankui ir sterilizavimo įrangai. O įmonės, kurioje M.Baumanas dirbo elektriku, darbuotojai surinko 34 000 DM elektros generatoriui nupirkti ir pastatyti.
    1981 m. M.Baumanas aplankė A.Bendoraitį ir 4 savaites gyveno jo namuose. Jam teko dalyvauti vakariniuose pasitarimuose pavėsinėje, dengtoje palmių lapais, kur susipažino su misionieriaus aplinkos žmonėmis. Čia rinkdavosi gydytojai, politikai, kariškiai, ateidavo vyskupas ir jaunimo delegacijos. M.Baumanas lankėsi  A.Bendoraičio pastatytoje plytinėje, įkurtame Edukacinio radijo centre, „Gerojo pastoriaus“ ligoninėje ir kt. Jį stebino tėvo A.Bendoraičio ryšiai su žmonėmis iš viso pasaulio. Dalis jų buvo radijo mėgėjai, kiti bendravo laiškais. Visi buvo sužavėti didelių Bendoraičio darbų ir užmojų. Amazonės upėmis nuolat plaukė labdaros paketai su vaistais, medicinine įranga ir priemonėmis į A.Bendoraičio pastangomis pastatytą ligoninę, plaukiojančias poliklinikas ir socialiai remtinų vaikų centrą.
    M.Baumano laiškai labai įdomūs ir informatyvūs. Jie visapusiškai praplėtė mūsų turimas žinias apie misionieriaus medicininę veiklą. A.Bendoraičio dvasinė veikla taip pat labai vertinama. Žinomi jo žodžiai „pirmiau reikėjo išgydyti kūnus, o tada imtis sielos“, „alkanam, tuščiu skrandžiu žmogui rūpi maistas ir galimybė išgyventi, o ne maldaknygės“ kėlė diskusijas. Tačiau tai buvo natūralūs pastebėjimai džiunglėse, toli nuo Vatikano ir teorinių žinių. Ir vis tik tėvas Aleksandras sugebėjo suderinti gydytojo ir kunigo misijas, ne veltui jis buvo vadinamas padre medico (tėvu mediku). Labai protingas, sąžiningas, darbštus, toli į ateitį matantis A.Bendoraitis be išskaičiavimo mylėjo žmones, rūpinosi jais. Ne veltui jo herbe parašyta: „Caritas et Amor“ („Globa ir meilė“).
    Šiais Pasaulio lietuviams skirtais metais, minėdami misionieriaus, kunigo, gydytojo, visuomenininko A.F.Bendoraičio 100 gimimo metines, Tarptautinės muziejų dienos proga kviečiame visus kartu pabūti ir praleisti vakarą Raseinių krašto muziejuje.
    Raseinių krašto muziejaus darbuotojų vardu
    muziejininkė Lina Kantautienė

    Komentarų nėra