Igrynintos tradicijos puosel?toja

Versija spausdinimui

Ugn? TIMONYT?

Raseinik?s tautodailinink?s Gendr?tos Kauneckien?s rankdarbiai mug?se, vent?se ar parodose visuomet patraukia ak?. Pati meistr? mano, kad taip veikiausiai yra tod?l, jog ji yra tvirtai prisiriusi prie tautos meno akn?, nieko, n? maiausio dygsnio nerado iaip sau, d?l groio viskas privalo tur?ti gili? prasm?.

Be tradicijos ne tautodail?

G. Kauneckien? sako, kad ji kitaip n? negalinti: A noriu kurti taip, kad b?t? igryninta senovin? tradicija. Kita vertus, be tradicijos neb?t? ir pa?ios tautodail?s.
Gendr?ta sako, kad senuosiuose m?s? rankdarbi? ratuose slypi kone visa tautos istorija: Senieji lietuvi? rankdarbiai yra labai iraikingi, ikalb?s ir informatyv?s. Jie supaindina mus su liaudies pasaul?jauta, atskleidia mogaus ry? su aplinka. Kiekviename n?rinyje, mezginyje atskirose j? detal?se yra ukoduota magin? reikm?, kiekvienas enklas tur?jo nuo kako saugoti, kak? persp?ti, nulemti. Ir tik po to, greta magin?s apsaugin?s reikm?s, rankdarbiai tur?jo ir puoiam?j?, praktin? paskirt?. Pasak tautodailinink?s, jei mes atidiau pavelgtume ? senuosius rankdarbius, pamatytume, kiek juose daug gyvenimo spalv?, saviraikos, tradicijos. M?s? prot?viai mok?jo gyventi teisingai, savo imint? ir ? tautodail?s dirbinius sud?jo, o mums belieka tai perskaityti. Juk ir terminas ornamento ratas yra.

Rat? kalba

Gendr?ta aikina, kad m?s? prot?vius gilioje senov?je baugino ar av?jo keisti, nepaaikinami gamtos reikiniai, kuri? jie negal?jo ?minti, bet steng?si su jais susidraugauti, palenkti ? savo pus?. Senov?s lietuvio emdirbio rezultatas labai danai priklaus? nuo or?, dangumi vain?jan?io Perk?no ar debes? laiv?, tod?l moterys ? savo rankdarbius ir aud?, mezg? vaigdutes, saulutes… Gyvuli? augintojai rankdarbiais pagerbdavo ?vairius gyv?nus. Pauktis tai tarpininkas tarp mogaus ir em?s, kuris gali nuneti ? dausas moni? norus, svajones. Tuo tarpu altys tarpininkas tarp mogaus ir poemi? gyvenimo. Gili? prasm? turi rankdarbi? geometrin?s fig?ros: apskritimas visko pasikartojimas, zigzagas aminas jud?jimas visatoje, kryelis gyvenimo ir mirties simbolis. Kartu jis atspindi pagrindines pasaulio alis. Kryelis yra netgi ugnies enklas, nes jis atsirado i analogijos su dviem sukryiuotomis lazdel?mis, kurias trinant igaunama ugnis. Gendr?ta neslepia, kad ji iki iol tebesimoko rat? kalbos, gilinasi ? lietuvi? liaudies tautosak?, papro?ius, apeigas, tradicijas. Vienus ratus ji kuria pati, o kitus tiesiog atkuria. Labai daug ini? randu Pran?s Dundulien?s, Marijos Gimbutien?s knygose.

Vaikyst?s svajon?

G. Kauneckien? sako, kad to, k? ji dabar daro, ilg?josi nuo pat vaikyst?s, ta?iau gyvenimas jos atvilgiu tur?jo kitoki? plan? ir j? kitais savo takais vediojo. Jai, i prigimties menikos sielos moteriai, netgi teko dirbti vadovaujant? darb?, buvo Socialinius paslaug? skyriaus ved?ja. Gendr?ta mano, kad to nereik?jo jos gyvenime: Vadovu b?ti i prigimties menikos sielos mogui, iandien tikrai inau, nereikia, nes kiekvien? smulkmen? perleidi per ird? ir taip daug grei?iau save sudegini.
G. Kauneckien? ir valdininke b?dama dalyvavo ?vairiose tautodailinink? parodose, jai buvo suteiktas liaudies meno k?r?jos statusas, o iandien ji sakosi esanti laiminga, gal?dama vis? save atiduoti k?rybai. 30-ties met? darbo sta?, reikaling? pensijai, turiu, o dabar gyvenu savo malonumui, t. y. darau tai, prie ko vis? gyvenim? trauk? irdis.
Gendr?ta neino, i ko gavo dovan? potrauk? tautodailei. Be abejo, mama, mo?iut?, kaip ir visos kaimo moterys, ?vairi? rankdarbi? mok?jo, bet pradi? pradi? tautodailinink? sieja su dviem labai nagingomis Kaltin?n? moterik?mis, pas kurias ji iemom gyveno ant kambario, nes antraip ji neb?t? gal?jusi pasiekti mokyklos. Tai buvo dvi seserys, kurios rankdarbi? nepaleisdavo i rank? ir kurios, mano Gendr?ta, ir j? tuo virusu ukr?t?. Dar i vaikyst?s iliko Akmenos up?s pakrant?je mamos balinamos drobul?s. Mama tiesiog dievino austas drobules, o j? balinimas ir iandien man akyse stovi.

Kas ar?iausiai k?no

Liaudies patarl? sako, kad savi markiniai yra ar?iausiai k?no. G. Kauneckien? patvirtina, kad tai yra venta tiesa, nes ji jokiu r?bu apsirengusi taip gerai nesijau?ia, kaip savo pa?ios si?tais, siuvin?tais tautiniais r?bais. Turiu ir tradicin? tautin?, ir archeologin? kostium?. Archeologiniam r?bui pasi?ti net ?ranki? negalima naudoti, nes tuo metu j? nebuvo. Buvo tik kaulin? adata, virvel? ir pirtai. Tik tas, kuris tautin? r?b? yra vilk?j?s, gali pasakyti, kaip giliai buvo apgalvota kiekviena detal?, kiek jis turi reikaling? paslap?i?. Ir raudonlange skarele, kaip tikra emait?, a su malonumu galv? dengiu.
G. Kauneckien?, paklausta, kiek ji sureng? autorini? parod?, ypteli,kad jas suskai?iuoti labai nesunku, nes parodomis ?prasminami jos jubiliejiniai gimtadieniai: ? pirm?j? autorin? parod? pakvie?iau, kai man sukako 40 met?, ? antr?j? kai 45-eri. O nelabai ilgai trukus ir ? penkt?j? parod?, jei likimas kitoki? plan? neturi, pakviesiu.
Kaip min?ta, G. Kauneckien? aktyviai dalyvauja Raseini? tautodailinink? bendrijos Sodius veikloje. Neslepia, kad ir bendrijos pavadinim? ji sugalvojusi: Juk mes
kaimikosios kult?ros mon?s ir tai, kas iai dienai dar iliko, iliko kaimuose, po iaudiniu stogu. Tod?l ir maniau, kad pavadinimas Sodius yra tinkamiausias.
G. Kauneckien? yra dana vienia Raseini? krato muziejuje. Ji muziejui talkino spaudai rengiant knygel? N?riniai ir mezginiai Raseini? krato istorijos muziejuje. Beje, knygut?s reng?jai susid?r? su tam tikra spraga: muziejus netur?jo rieini?, nors jos ir buvo b?dingos Raseini? kratui. Bet ieit? i pad?ties v?lgi rado G. Kauneckien?, kuri, pasinaudodama knygose Vidukl?, Raseini? kratas, Riein?s esamomis fotografijomis bei apraymais numezg? dvi poras rieini?. Muziejaus ileistoje knygel?je yra nemaai muziejuje saugom? n?rini? fragment?, kuriuos atk?r? Gendr?ta.
G. Kauneckien?, paklausta, ar galima iandien pragyventi i rankdarbi?, ypteli: Pragyventi ne, bet gyventi tikr?ja to odio prasme taip. Tai yra ganyklos sielai.
Palink?kime, kad jos visuomet b?t? alios.

Komentarų nėra