Nijol? PETROŠI?T?
[1]
M?s? valstyb?s galvos kartais net su sveiku protu susipyksta beieškodamos taupymo b?d?. O tuo pat metu beprasmiškai išm?to dešimtis t?kstan?i?, iš kuri? susideda milijonai, gražiai tai pavadindami parama nuskriaustiems žmon?ms. Gyvas tokio ne?kiškumo pavyzdys šiandien vaikšto po Raseinius, kai vaikinas, k? tik gav?s beveik 10 t?kst. lit? ?sik?rimui, šiandien nebeturi nei b?sto, nei pinig?. Jis neber?pi ir taip j? dosniai par?musiai valstybei, nes ji su juo ?statymiškai jau atsiskait?.
?statymai ?pareigoja
Buvusiam Gabši? vaik? nam? „Likimas“ globotiniui Karoliui S. rugs?jo antroje pus?je su?jo aštuoniolika. Tos dienos kaip saul?s užtekant lauk? tiek glob?jai, tiek valdiškos institucijos, tiek pats Karolis, nes jis žinojo, jog tuomet taps labai turtingas, nes jam, t?v? globos netekusiam vaikui, valstyb? skirs 75 BSI (bazin? socialin? išmoka), kuri sudarys beveik 10 t?kst. lit?. Pilnametyst?s sulaukusiems iki 2009-?j? sausio 1 d., tokia išmoka buvo tik 50 BSI, o štai Karoliui pasisek?.
Sulauk?s „laimingosios“ dienos, Karolis negaišuodamas apsilank? rajono Socialini? reikal? ir sveikatos apsaugos skyriuje, kur griežtai pareikalavo jam priklausan?ios ?sik?rimo pašalpos. Iš šiame skyriuje dirban?ios Reginos Martišien?s išgird?s, jog gryn?j? negaus, Karolis išp?t? šalinti pinig? išgryninimo kli??i?. Pasak R.Martišien?s, vienkartini? ?sik?rimo išmok? neleidžiama išmok?ti grynaisiais, nebent b?t? likusi nepanaudota mažesn? nei viena BSI dalis. ?statymas nurodo, jog išmoka gali b?ti panaudota tik b?stui pirkti, jo paskolai dengti ar b?sto nuomai bei mokes?iams už j?, o taip pat baldams, nam? apyvokos reikm?ms – tam, kas išties b?tina savarankiško gyvenimo pradžiai. „Paprastai mums atneša pirkini? s?skaitas, o mes pervedame pinigus. Nemok?ti mes negalime, nes tai mus ?pareigoja ?statymai“, – sak? R.Martišien?.
Pirko bajoriškai
Karolis brangioje parduotuv?je pirko bajoriškai: brang? šaldytuv?, plazmin? televizori?, skalbykl?, netgi ?montuojam? virykl?, nors nežinojo, ? k? j? montuos, ir netur?jo jokio supratimo, kod?l j? iš viso reik?t? kur nors montuoti. Atsived? jis ? Socialini? reikal? ir sveikatos apsaugos skyri? ir žmog?, iš kurio jis neva nuomosis but?.
Deja, šiandien Karolis nebeturi nieko: k? prag?r?, k? gudresni už j? išviliojo. Jis šiandien v?l – kaip šalna patvoryje… Jau prieš Naujuosius jis braiž?si apie savivaldyb?s mero duris, sak?si gyven?s laiptin?se.
Skyriaus ved?ja Angel? Palekien? sako, jog toki? karoliuk? tenka sutikti nuolat. Tik vieni j? kartais leidžiasi perkalbami, pavyksta juos ?tikinti, jog j? ?sigeist? brangi? daikt? šiuo metu dar nereikia, o kiti n? ? kalbas nesileidžia. „Jie žino ?statymus ir tai, kas jiems priklauso, o jei bandom sulaikyti, tuoj mus skundžia. Esame daugkart skambin? ? ministerij?, klaus?, kaip elgtis, jei matome, jog pinigai nueis perniek, bet atsakymas visuomet b?na vienas – laikytis ?statym?. Patarim? žmogui gali duoti tiek, kiek jis priima“, – kalb?jo A.Palekien?. Tuo tarpu Karolis j? skyriuje, sako, duris koja atidarin?ja.
[2]Neprognozuojamas
Per Karol? itin akivaizdžiai atsiskleidžia ir kitos m?s? socialin?s sistemos piktžaizd?s, kai valstyb? m?s? pinigus nepamatuotai švaisto v?jais, labai dažnai šykšti b?dama ten, kur labiausiai paramos reik?t?.
Karolis vaik? globos namuose „Likimas“ buvo apgyvendintas anks?iau nei išmoko vaikš?ioti. Jo motina retai teišeina iš kal?jim?, o apie t?v? ni?nieko nežinoma. Kaip šiandien prisimena j? augin? Sereikos, Karolis nuo mažum?s buvo labai sunkus vaikas. Jis net per savo krikštynas, b?damas vos poros mmetuk?, geb?jo sugurinti nos? j? ant rank? laikiusiam krikštat?viui. Tuomet visi tik nusisteb?jo didele vaiko j?ga. Kai berniukas prad?jo lankyti pirm?j? klas?, savo elgesiu jis prad?jo šiurpinti ir mokytojus. „Berniukas nesupranta, kad pamokoje reikia skaityti, rašyti ar skai?iuoti. Jis vaikšto po klas?, ima kit? vaik? daiktus, stumdo knygas, muša vaikus per galv?, keikiasi, laužo savo rašymo priemones. (…)Nusimauna kelnes ir kada panor?j?s išeina iš klas?s.(…) Per darbeli?, pasaulio pažinimo pamokas dažnai karpome žirklut?mis. Tada negaliu atsitraukti nuo jo, nes nežinau, kokia mintis ateis ? jo galv?. Klas?s t?vai susir?pin?, nes berniuko nenusp?jamas elgesys kelia pavoj? j? vaikams“, – dar 2000-aisiais raš? charakteristikoje mokytoja E. Mažeikien?. Karoliui augant, augo ir jo agresija. Raseini? specialiosios mokyklos direktor? Angel? Linartien? berniuko charakteristikoje nurodo, jog „jis nejau?ia atsakomyb?s už savo veiksmus, ne?žvelgia blogo elgesio pasekmi?. Nevaldo savo emocij?. Gav?s pastab?, ? j? arba nereaguoja, arba atsikalbin?ja, neretai pagrasina susidorosi?s. T?v? atžvilgiu ne kart? yra sak?s, jog nor?t? juos suspardyti, subadyti peiliu ar kitaip sužaloti.“? Gabšius ne kart? pagalbon l?k? policija, kuriai pasiduoti Karolis nebuvo link?s. Ir medikai, kai Karolis atsidurdavo j? globoje, jo ne?veikdavo, jis net ligonin?je sugeb?davo pasigerti ir nusifilmuoti demonstruodamas lytinius organus.
Šiurpino kaim?
Galop 2009-?j? sausio 14 d. Raseini? rajono apylink?s teismo sprendimu Karoliui buvo paskirta „vidutin?s prieži?ros priemon? – atidavimas ? stacionaraus pob?džio Kauno apskrities vaik? socializacijos ugdymo centr? iki jam sueis 18 met?. Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir ?siteis?ja nuo pri?mimo dienos.“ Vaik? nameli? gyventojai lengviau atsikv?p?. Tik neilgam. Karolis kur buv?s, kur nebuv?s – vis Gabšiuose. V?l žiro lang? stiklai, ?m? dingti kaime dvira?iai ir kiti vertingi daiktai, ? visas šalis lakst? ?sisiaut?jusio paauglio tramdyti atvykusi? pareig?n? sagos. Kaimas gyveno it ant parako statin?s: t?vai bijojo iš aki? išleisti vaikus, nerimavo ir d?l savo turto saugumo.
Socializacijos centras neatsako
Kauno apskrities vaik? socializacijos ugdymo centro direktorius Adolfas Skališius tuokart teisinosi netur?s galimybi? sulaikyti iš jo ?staigos pab?gan?io paauglio. „Pas mus – ne kal?jimas. M?s? net tvoros až?rin?s, kad b?t? gražesn?s. Tokios jos b?gan?i?j? nesustabdo.
Iš kal?jimo ir tai žmon?s pab?ga. O pas mus – tik bendrojo lavinimo mokykla.“ Paklaustas, kod?l jo ?staiga iškart nepraneša policijai apie dingus? globotin?, direktorius kuo ramiausiai atsak?: „Policija paieškos be trij? dien? vis tiek neskelbia. O po keleto dien? jis ir pats parsiranda.“
Raseini? VTAT vadov? Regina Klevinskien?, „besirisdama“ su Karoliu, pri?jo išvados, jog neaišku, kam iš vis yra reikalingos tokios ?staigos kaip socializacijos centrai? „Socializacijos centrai už niek? neatsako. Jie neneša jokios materialin?s atsakomyb?s d?l savo globotini? elgesio. Jei vaikas, b?damas net teismo sprendimu socializacijos centre, padarys kok? nors nusikaltim?, kažkas patirs materialini? nuostoli?, už tai atsakys juridiniai vaiko glob?jai, nors jie tuo metu bus už šimt? kilometr?. Nuvyksta m?s? aukl?tojos aplankyti savo vaik? ir juos randa girtus. Centro darbuotojai tame nemato nieko blogo arba teisinasi nieko negal? padaryti. Šiuo poži?riu Vaiko minimalios ir vidutin?s prieži?ros ?statymas yra labai blogas, j? reikia nedelsiant stabdyti. Labai blogai, kad mes šiandien neturime, kur toki? vaik? kaip
Karolis apgyvendinti. N?ra n? vienos tokios ?staigos šalyje, kur b?t? galima priglausti psichin? negali? turint? agresyv? vaik?.“
Pra?jo kone du metai po R.Klevinskien?s garsiai išsakyt? žodži?, bet niekas tuo klausimu nepasikeit?. Niekas neatsak? ir n? nesivargino atsakyti ? klausim?, kam tuomet reikalinga šitaip brangiai mokes?i? mok?tojams kainuojanti ?staiga, kuri už niek? neatsako?
„Valstyb? vis dar nesprendžia vaik? su specialiaisiais poreikiais klausimo, nors psichin? vaik? b?kl? kasmet blog?ja“, – sako R.Klevinskien?. Ir šias eilutes rašant Raseini? policininkai buvo pagav? tris b?glius iš Kauno socializacijos centro, du iš j? – raseiniškiai.
Niekam neber?pi
O paskui tokie vaikai suauga. Iš valdišk? globos nam? jie eina ? gyvenim? ir jo pradžiai gauna apie 10 t?kst. lit?. Bet ar kas nors band? suskai?iuoti, kiek j? išties tokia parama pasinaudojo? Dažniausiai socialin?s paramos skyriai jau išmok?dami ?sik?rimo pašalpas žino, jog tie pinigai bus pragerti, juos išvilios gudresni ir visuomet rasis, kas daiktus pakei?ia ? pinigus. Žino, bet moka. R.Klevinskien?s nuomone, gal kur kas naudingiau b?t? savivaldyb?je ?steigti nakvyn?s ar laikinos prieglaudos namus, o socialin? parama netur?t? apsiriboti tik pašalp? paskirstymu pagal ?statymo raid?: „Taip, Karolis jau yra pilnametis ir su jam skirtais pinigais gali elgtis kaip tinkamas. Ta?iau ?statyme tur?t? b?ti pagalvota ir apie tokius žmones, kurie nesugeba savarankiškai tvarkyti pinig?. O dar blogiau, jog ?statymiškai net n?ra kastokiems žmon?ms padeda. Pagal jo protinius geb?jimus jam nepriklauso nei pensionatas, nei socialin? prieži?ra.“