Ipl?stas mero patar?jas jau?iasi kaip laisvamani? purtomas kryius

Versija spausdinimui

Ar?nas Dambrauskas

Tradicines katalikikas pai?ras aktyviai propaguojantis Raseini? rajono mero pad?j?jas Antanas Vizbaras sulauk? pasity?iojimo internete buvo paskleista keiksmaodiais pasodrinta dainel? Vizbarin?s. Pasipiktin?s A.Vizbaras ?ra? pademonstravo pra?jusiame tarybos pos?dyje, ta?iau vos tik nuaid?jus necenz?riniams odiams, meras ?sak? sustabdyti ?ra?. Politikas taip ir nesulauk? i koleg? jokios moralin?s paramos.

Tradicini? vertybi? propaguotojas

Tarybos narys A.Vizbaras mano, kad prie j? nukreiptas k?rinys sugalvotas ir ?raytas altinio vidurin?je mokykloje ir tikina numanantis ??laus ipuolio usakovus.

Maai kas abejoja, kad A.Vizbaras ipuolio sulauk? d?l to, kad yra kietos rankos, diegiant visuomenei tradicines katalikikas vertybes, alininkas, be to, aktyvus gana radikalaus patriotizmo propaguotojas.

Kai Alio, Raseiniai urnalistas, nor?damas pla?iau pasinek?ti apie politiko pai?ras, ??jo ? kabinet?, i karto buvo pasitiktas ne?prastu klausimu: ar j?s esate pilnas lietuvyb?s?

Pasinaudojau proga pasigirti, jog esu baig?s lietuvi? kalbos ir literat?ros studijas.

Gali b?ti, jog i aplinkyb? politik? nuteik? pakankamai nuoirdiam pokalbiui.

Raseiniuose viepatauja laisvamaniai?

A.Vizbaro, kaip mero pad?j?jo, veiklos sritis valstybini? ven?i?, atmintin? dat? pamin?jimas.

Raseiniuose danai galima igirsti nuomoni?, kad jo parengti scenarijai yra pilni pompastikos, persunkti ideologijos, perd?m valdiki, tod?l nepatraukl?s, o jaunimui netgi atgras?s.

Pats A.Vizbaras savo renginiais i esm?s yra patenkintas ir net link?s jais pasipuikuoti.

Mano surengtos Popieiaus legato sutikimo ikilm?s buvo ?vertintos net Lenkijoje. Apie tai merui Petrui Vebavi?iui pasak? Lenkijos bany?ios hierarchai. Jie pabr??, kad toki? ikilmi? n?ra mat? visame pasaulyje, – Alio, Raseiniai urnalistui pabr?? A.Vizbaras.

Ta?iau Raseiniuose jo renginiai ir iniciatyvos sulaukia labai prietaring? vertinim?, o interneto portale ,,You Tube pasirodiusi dainel? liudija, kad lenk? kunig? pagirtas mero pad?j?jas savo kieme turi t?ming? prie?.

O ooo Vizbarin?s. em? drebins Vizbarin?s. ? padang? kils daina, per pasaul? (keiksmaodis red. past.) skris inia tai ?ia (keiksmaodis red. pastaba) – ?ia Vizbarin?s! Klasikinio roko stiliumi atliktoje dainel?je minimi ir tremtiniai.

Ar verta kreipti d?mes? ? tokius radinius internetiniame balagane?

Regis, A.Vizbaras nusiteik?s vertinti rimtai: tai liudija jo sprendimas dainel? pademonstruoti Raseini? rajono tarybos pos?dyje.

Ties? sakant, ir pats A.Vizbaras ne visada pasiymi rafinuotu elgesiu. Kai kurie jo pasisakymai beveik atitinka ?prast? ,,You Tube format?.

Antai kalb?damas apie Kalno mokyklos pavadinim?, politikas svarst?: Ar ?ia didelis atradimas Kalno mokykla? O kod?l ne Pakaln?s, kod?l ne Priekalnio, ?kaln?s, Pien?s, Kvapnioji, Smirdiamoji?

Tokie mero patar?jo opusai nejuokais papiktino ir ?eid? mokykos bendruomen?.

Apie ipuol? prane? kolega

Ta?iau ir pats A.Vizbaras dabar ?sieid?s. Bando isiaikinti, kas yra to internetinio ipuolio usakovai.

Politikas persp?ja – Raseiniuose siaut?ja laisvamaniai. Tai sukelia papro?i? sumait? ir gimdo tokias ??lias, moralin? nuopol? atspindin?ias daineles, kaip Vizbarin?s.

urnalisto nuomone, jei Raseiniuose b?t? nuspr?sta prigriebti vadinamuosius laisvamanius ir tvirta ranka ?kr?sti jiems Dievo baim?s, A.Vizbaras uoliai imt?si tokio kilnaus reikalo: su ?kv?pimu, taip sakant, pastatyt? visus kryiaus poza ir parodyt?, bra?, i kur pamaldumas dygsta.

okti leidia demokratija

A.Vizbaras ?sitikin?s, kad Raseiniuose niekinamos religin?s vent?s, nors dauguma miesto ir rajon? gyventoj? save laiko katalikais.

Pagal apklausos duomenis, kurie buvo skelbti 2001 metais, net 98 procentai Raseini? gyventoj? yra katalikai. Ta?iau valstyb? atskirta nuo Bany?ios. Jei 98 procentai mokes?i? mok?toj? yra katalikai, tai kas yra tie du procentai? Kas vadovauja valstybei? – retorikai klaus? rajono tarybos narys.

A.Vizbaras kritikuoja naujas tradicijas ir pabr?ia: nors nuo vasario septynioliktos dienos prasideda gav?nia, ta?iau mieste vyksta katalikyb?s tradicijoms prietaraujantys pramoginio pob?dio renginiai. Blogiausia, kad jie vyksta net ir valstybin?se ?staigose.

Kult?ros centre gav?nios laikotarpiu pilna visokiausi? pramog?. Gal jos skirtos laisvamaniams? Juk toki? yra. Aikiai pasisakau negalima kal?din?s eglut?s ?iebti lapkri?io pabaigoje arba gruodio pradioje, nes tai yra advento laikotarpis. Eglut? ?iebti galima tik K??i? vakar?, po Berneli? mii?. Sant?riai, katalikikai reikia elgtis ir per gav?nios laikotarp?, – d?st? A.Vizbaras.

Jo nuomone, skelbimuose, kuriuose praneama apie gav?nios laikotarpiu planuojamus renginius, turi b?ti pabr?ta, jog tie renginiai yra skirti tik laisvamaniams.

Tegul mon?s ino, kad jie laisvamaniai. Jie turi teis? okti, demokratija tai leidia. Bet jei suino?iau, kad mano pa?stamas krik?ionis eina ? laisvamani? renginius, tada a jo klaus?iau, kuris mano pa?stamas yra tikras. Ar krik?ionis, ar tas, kuris pramogauja laisvamani? b?ryje, – sak? A.Vizbaras.

imtdieniai virto kvailyb?s muge

Tarybos nario A.Vizbaro ?sitikinimu, gav?nios laikotarpyje turin?i? vyrauti rimt? ypa? darko imtadieniai. Apskritai kalbant, imtadieniai isigim?.

Tarpukario laikotarpiu imtadienis buvo susij?s su prasmingais dalykais: imtas grai? darb?, imtas grai? min?i?. O dabar tai tik diskotekos ir pasivain?jimas su balionais. Ir tai beveik sutampa su Pelen? diena! Kit? dien? mes jau – ue iue e e – eTai kas mes tokie esame? K? reikia pasivain?ti su balionais ir papypsinimas? Ar per dvylika met? mokykla tiek teimok?? – nesl?p? apmaudo politikas.

Sureagavo ? gandus

i? met? pradioje pasklido gandas, kad A.Vizbaras udraud? gav?nios metu rengti abiturient? imtadienius.

Tokie gandai pasiek? rajono atstovaujam?j? ir vykdom?j? valdias. Vizbaras niekad?jas udraudia imtadienius. Gandas at?jo iki rajono mero, vicemer?s. Apie vasario 17 dien? buvo iplatintas pareikimas, kad Raseini? rajono vadovai leidia organizuoti imtadienio renginius. Bet a juk t? rengini? net nebuvau udraud?s. ?ia buvo gandai. Paskui pas mane at?jo kolega ir sako: ar inai, Antanai, kad apie tave yra daina. Klausiu – kokia daina? Gugle iekojau pagal tos dainos pavadinim? Vizbarin?s. Bet neradau. Galvojau gandas. Bet girdiu, kad visi apie t? dain? neka, ir savivaldyb?s vietimo skyriuje tarpusavyje nyp?ia. Pasirodo, ta daina i tikr?j? altinio vidurin?je buvo sukurta, – pasakojo panekovas.

Ta?iau A.Vizbaras nenusimena, nes yra ?sitikin?s, kad jis turi daug palaikan?i?j?.

Tie, kas k?r? Vizbarines, yra suklaidinti. Jie iaukl?ti visai kitaip, tod?l prieinasi katalikikoms tradicijoms, – reziumavo politikas.

Keistas draudimas

Raseini? rajono savivaldyb?s ukulisiuose aptarin?jama A.Vizbaro iniciatyva udrausti valstybini? ven?i? proga teikti apdovanojimus isiskyrusiems asmenims. Kalbama, kad mero pad?j?jas jau buvo pareng?s tok? draudim? motyvuojant? rat?.

Ar i ties?? – nesl?pdamas nustebimo paklausiau politiko.

?ia ne mintys, bet yra parayta. Kas pagal Konstitucij? yra maos valstyb?s valstybingumo pagrindas? eima. Tvirta tradicin? eima. Ne sugyventiniai. Apdovanojim? teikimo anketoje parayta, kad pagerbtas mogus turi b?ti sakantis ties?, tesintis duot? od?, nepriekaitingos reputacijos, tvirtos tradicin?s eimos atstovas. Anketa yra patvirtinta. Jei jis yra isiskyr?s, sulau?s prie altoriaus duot? priesaik?? Tai jo problema. A ne teis?jas. A tik primenu, kas yra parayta anketoje, kuri galioja jau ne vienerius metus, – kalb?jo politikas.

Pasak A.Vizbaro, isiskyrusi?j? jis nesmerkia, ta?iau juos ujau?ia kaip sergan?iuosius ir priduria, kad nuo lig? niekas, net ir pats A.Vizbaras, n?ra apsaugotas.

Politikas persisteng?

Gyvenimo reikinius per katalikyb?s ir patriotizmo prizm? danai vertinantis vyras netinkamus papro?ius ?velgia net ir, regis, tokiuose nereikminguose dalykuose, kaip kasdienis pasisveikinimas.

Jo nuomone, pasisveikinimas laba diena yra netinkamas, o ger? dien? labai sveikintinas ir puosel?tinas.

Pats politikas pabr?tinai naudoja tik ger? dien?. ?siteikti norintys su mero pad?j?ju sveikinasi, sakydami ger? dien?, o oponentai laba diena.

Kod?l politikas taip sureikmino tok?, regis, paprast? posak??

Kai vent? dien?, sekmadien?, per pietus su eima aptarin?jome sveikinimosi prasm?, pokalb? nugirdo mano mama. Ji sako: vaikai, j?s neinote visos sveikinimosi istorijos. Iki okupacijos Lietuvoje geros valios mon?s sveikinosi ger? ryt?, ger? dien?, geros nakties. Paklausiau mamos, i kur atsirado tas labas. Ji paaikino, kad labas buvo naudojamas tik ueigose. O ueig? savininkai sakydavo: ui, tu tik ateik, nu, labas, tu tik ateik. Labas sakydavo tik netayti mon?s. Dauguma jau, matyt, umiro, kad tarybiniais laikais d?l pasisveikinimo buvo ileistas net ?sakas. Tod?l vaikai dareliuose ir pradin?se klas?se b?davo mokomi: labas rytas, mokiniai labas rytas, tamsta, – d?st? A.Vizbaras.

Pasak jo, jei prieikai nusiteik?s asmuo jam pasakyt? laba diena, jis atsakyt? ui, lab? dien?.

Ta?iau tokio pob?dio mero pad?j?jo svarstymus visikai supeikia lietuvi? kalbos specialistai, kurie sveikinim?si ger? dien? vadina peiktinu persistengimu.

Kalbotyrinink? tinklalapyje Gerbkime od? teigiama: Nepagr?stai keliamos abejon?s d?l odio labas lietuvikumo. Tai senas baltikas odis, bendras lietuviams ir latviams. Visi vartojame prieveiksm? labai, o juk tai yra b?dvardio labas vedinys. Peiktinas persistengimas sveikinimosi b?dvard? labas keisti ? geras geras rytas! Be joki? svyravym? sveikinkim?s kaip ?prasta: ,,labas rytas, laba diena, labas vakaras.

Ta?iau A.Vizbaras yra ?prat?s atkakliai laikytis savo nuostat?. Jis tikino, kad visokie ipuoliai ir dainel? Vizbarin?s tik dar labiau suadina pasiryim? eiti savo keliu ir patvirtina, kad pasirinkta kryptis teisinga.

Nekrato ir nem?to akmen? tik ? nudiuvusi? obel?, – ididiai pabr?? Raseini? rajono politikas.

Komentarų nėra