Ar?nas Dambrauskas 
[1]
Tradicines katalikiškas paži?ras aktyviai propaguojantis Raseini? rajono mero pad?j?jas Antanas Vizbaras sulauk? pasity?iojimo – internete buvo paskleista keiksmažodžiais pasodrinta dainel? „Vizbarin?s“. Pasipiktin?s A.Vizbaras ?raš? pademonstravo pra?jusiame tarybos pos?dyje, ta?iau vos tik nuaid?jus necenz?riniams žodžiams, meras ?sak? sustabdyti ?raš?. Politikas taip ir nesulauk? iš koleg? jokios moralin?s paramos.
Tradicini? vertybi? propaguotojas
Tarybos narys A.Vizbaras mano, kad prieš j? nukreiptas k?rinys sugalvotas ir ?rašytas Šaltinio vidurin?je mokykloje ir tikina numanantis ?ž?laus išpuolio užsakovus.
Mažai kas abejoja, kad A.Vizbaras išpuolio sulauk? d?l to, kad yra „kietos rankos“, diegiant visuomenei tradicines katalikiškas vertybes, šalininkas, be to, aktyvus gana radikalaus patriotizmo propaguotojas.
Kai „Alio, Raseiniai“ žurnalistas, nor?damas pla?iau pasišnek?ti apie politiko paži?ras, ??jo ? kabinet?, iš karto buvo pasitiktas ne?prastu klausimu: ar j?s esate pilnas lietuvyb?s?
Pasinaudojau proga pasigirti, jog esu baig?s lietuvi? kalbos ir literat?ros studijas.
Gali b?ti, jog ši aplinkyb? politik? nuteik? pakankamai nuoširdžiam pokalbiui.
Raseiniuose viešpatauja laisvamaniai?
A.Vizbaro, kaip mero pad?j?jo, veiklos sritis – valstybini? šven?i?, atmintin? dat? pamin?jimas.
Raseiniuose dažnai galima išgirsti nuomoni?, kad jo parengti scenarijai yra pilni pompastikos, persunkti ideologijos, perd?m „valdiški“, tod?l nepatraukl?s, o jaunimui netgi atgras?s.
Pats A.Vizbaras savo renginiais iš esm?s yra patenkintas ir net link?s jais pasipuikuoti.
„Mano surengtos Popiežiaus legato sutikimo iškilm?s buvo ?vertintos net Lenkijoje. Apie tai merui Petrui Vežbavi?iui pasak? Lenkijos bažny?ios hierarchai. Jie pabr?ž?, kad toki? iškilmi? n?ra mat? visame pasaulyje“, – „Alio, Raseiniai“ žurnalistui pabr?ž? A.Vizbaras.
Ta?iau Raseiniuose jo renginiai ir iniciatyvos sulaukia labai prieštaring? vertinim?, o interneto portale ,,You Tube“ pasirodžiusi dainel? liudija, kad lenk? kunig? pagirtas mero pad?j?jas „savo kieme“ turi t?žming? prieš?.
„O ooo – Vizbarin?s. Žem? drebins Vizbarin?s. ? padang? kils daina, per pasaul? (keiksmažodis – red. past.) skris žinia – tai ?ia (keiksmažodis – red. pastaba) – ?ia Vizbarin?s!“ Klasikinio roko stiliumi atliktoje dainel?je minimi ir tremtiniai.
Ar verta kreipti d?mes? ? tokius radinius internetiniame balagane?
Regis, A.Vizbaras nusiteik?s vertinti rimtai: tai liudija jo sprendimas dainel? pademonstruoti Raseini? rajono tarybos pos?dyje.
Ties? sakant, ir pats A.Vizbaras ne visada pasižymi rafinuotu elgesiu. Kai kurie jo pasisakymai beveik atitinka ?prast? ,,You Tube“ format?.
Antai kalb?damas apie „Kalno“ mokyklos pavadinim?, politikas svarst?: „Ar ?ia didelis atradimas „Kalno“ mokykla? O kod?l ne „Pakaln?s“, kod?l ne „Prieškalnio“, „?kaln?s“, „Pien?s“, „Kvapnioji“, „Smirdžiamoji?“
Tokie mero patar?jo opusai nejuokais papiktino ir ?žeid? mokykos bendruomen?.
Apie išpuol? praneš? kolega
Ta?iau ir pats A.Vizbaras dabar ?sižeid?s. Bando išsiaiškinti, kas yra to internetinio išpuolio užsakovai.
Politikas persp?ja – Raseiniuose siaut?ja laisvamaniai. Tai sukelia papro?i? sumaišt? ir gimdo tokias ?ž?lias, moralin? nuopol? atspindin?ias daineles, kaip „Vizbarin?s“.
Žurnalisto nuomone, jei Raseiniuose b?t? nuspr?sta prigriebti vadinamuosius laisvamanius ir tvirta ranka ?kr?sti jiems Dievo baim?s, A.Vizbaras uoliai imt?si tokio kilnaus reikalo: su ?kv?pimu, taip sakant, pastatyt? visus kryžiaus poza ir parodyt?, bra?, iš kur pamaldumas dygsta.
Šokti leidžia demokratija
A.Vizbaras ?sitikin?s, kad Raseiniuose niekinamos religin?s švent?s, nors dauguma miesto ir rajon? gyventoj? save laiko katalikais.
„Pagal apklausos duomenis, kurie buvo skelbti 2001 metais, net 98 procentai Raseini? gyventoj? yra katalikai. Ta?iau valstyb? atskirta nuo Bažny?ios. Jei 98 procentai mokes?i? mok?toj? yra katalikai, tai kas yra tie du procentai? Kas vadovauja valstybei?“ – retoriškai klaus? rajono tarybos narys.
A.Vizbaras kritikuoja naujas tradicijas ir pabr?žia: nors nuo vasario septynioliktos dienos prasideda gav?nia, ta?iau mieste vyksta katalikyb?s tradicijoms prieštaraujantys pramoginio pob?džio renginiai. Blogiausia, kad jie vyksta net ir valstybin?se ?staigose.
„Kult?ros centre gav?nios laikotarpiu pilna visokiausi? pramog?. Gal jos skirtos laisvamaniams? Juk toki? yra. Aiškiai pasisakau – negalima kal?din?s eglut?s ?žiebti lapkri?io pabaigoje arba gruodžio pradžioje, nes tai yra advento laikotarpis. Eglut? ?žiebti galima tik K??i? vakar?, po Berneli? miši?. Sant?riai, katalikiškai reikia elgtis ir per gav?nios laikotarp?“, – d?st? A.Vizbaras.
Jo nuomone, skelbimuose, kuriuose pranešama apie gav?nios laikotarpiu planuojamus renginius, turi b?ti pabr?žta, jog tie renginiai yra skirti tik laisvamaniams.
„Tegul žmon?s žino, kad jie laisvamaniai. Jie turi teis? šokti, demokratija tai leidžia. Bet jei sužino?iau, kad mano paž?stamas krikš?ionis eina ? laisvamani? renginius, tada aš jo klaus?iau, kuris mano paž?stamas yra tikras. Ar krikš?ionis, ar tas, kuris pramogauja laisvamani? b?ryje“, – sak? A.Vizbaras.
Šimtdieniai virto kvailyb?s muge
Tarybos nario A.Vizbaro ?sitikinimu, gav?nios laikotarpyje turin?i? vyrauti rimt? ypa? darko šimtadieniai. Apskritai kalbant, šimtadieniai išsigim?.
„Tarpukario laikotarpiu šimtadienis buvo susij?s su prasmingais dalykais: šimtas graži? darb?, šimtas graži? min?i?. O dabar tai tik diskotekos ir pasivažin?jimas su balionais. Ir tai beveik sutampa su Pelen? diena! Kit? dien? mes jau – uše šiuše e – e – e…Tai kas mes tokie esame? K? reiškia pasivažin?ti su balionais ir papypsinimas? Ar per dvylika met? mokykla tiek teišmok??“ – nesl?p? apmaudo politikas.
Sureagavo ? gandus
Ši? met? pradžioje pasklido gandas, kad A.Vizbaras uždraud? gav?nios metu rengti abiturient? šimtadienius.
„Tokie gandai pasiek? rajono atstovaujam?j? ir vykdom?j? valdžias. Vizbaras niekad?jas – uždraudžia šimtadienius. Gandas at?jo iki rajono mero, vicemer?s. Apie vasario 17 dien? buvo išplatintas pareiškimas, kad Raseini? rajono vadovai leidžia organizuoti šimtadienio renginius. Bet aš juk t? rengini? net nebuvau uždraud?s. ?ia buvo gandai. Paskui pas mane at?jo kolega ir sako: ar žinai, Antanai, kad apie tave yra daina. Klausiu – kokia daina? Gugle ieškojau pagal tos dainos pavadinim? „Vizbarin?s“. Bet neradau. Galvojau – gandas. Bet girdžiu, kad visi apie t? dain? šneka, ir savivaldyb?s Švietimo skyriuje tarpusavyje šnypš?ia. Pasirodo, ta daina iš tikr?j? Šaltinio vidurin?je buvo sukurta“, – pasakojo pašnekovas.
Ta?iau A.Vizbaras nenusimena, nes yra ?sitikin?s, kad jis turi daug palaikan?i?j?.
„Tie, kas k?r? „Vizbarines“, yra suklaidinti. Jie išaukl?ti visai kitaip, tod?l priešinasi katalikiškoms tradicijoms“, – reziumavo politikas.
Keistas draudimas
Raseini? rajono savivaldyb?s užkulisiuose aptarin?jama A.Vizbaro iniciatyva uždrausti valstybini? šven?i? proga teikti apdovanojimus išsiskyrusiems asmenims. Kalbama, kad mero pad?j?jas jau buvo pareng?s tok? draudim? motyvuojant? rašt?.
„Ar iš ties??“ – nesl?pdamas nustebimo paklausiau politiko.
„?ia ne mintys, bet yra parašyta. Kas pagal Konstitucij? yra mažos valstyb?s valstybingumo pagrindas? Šeima. Tvirta tradicin? šeima. Ne sugyventiniai. Apdovanojim? teikimo anketoje parašyta, kad pagerbtas žmogus turi b?ti sakantis ties?, tesintis duot? žod?, nepriekaištingos reputacijos, tvirtos tradicin?s šeimos atstovas. Anketa yra patvirtinta. Jei jis yra išsiskyr?s, sulauž?s prie altoriaus duot? priesaik?? Tai jo problema. Aš ne teis?jas. Aš tik primenu, kas yra parašyta anketoje, kuri galioja jau ne vienerius metus“, – kalb?jo politikas.
Pasak A.Vizbaro, išsiskyrusi?j? jis nesmerkia, ta?iau juos užjau?ia kaip sergan?iuosius ir priduria, kad nuo lig? niekas, net ir pats A.Vizbaras, n?ra apsaugotas.
Politikas persisteng?
Gyvenimo reiškinius per katalikyb?s ir patriotizmo prizm? dažnai vertinantis vyras netinkamus papro?ius ?žvelgia net ir, regis, tokiuose nereikšminguose dalykuose, kaip kasdienis pasisveikinimas.
Jo nuomone, pasisveikinimas „laba diena“ yra netinkamas, o „ger? dien?“ – labai sveikintinas ir puosel?tinas.
Pats politikas pabr?žtinai naudoja tik „ger? dien?“. ?siteikti norintys su mero pad?j?ju sveikinasi, sakydami „ger? dien?“, o oponentai – „laba diena“.
Kod?l politikas taip sureikšmino tok?, regis, paprast? posak??
„Kai švent? dien?, sekmadien?, per pietus su šeima aptarin?jome sveikinimosi prasm?, pokalb? nugirdo mano mama. Ji sako: vaikai, j?s nežinote visos sveikinimosi istorijos. Iki okupacijos Lietuvoje geros valios žmon?s sveikinosi „ger? ryt?“, „ger? dien?“, „geros nakties“. Paklausiau mamos, iš kur atsirado tas „labas“. Ji paaiškino, kad „labas“ buvo naudojamas tik užeigose. O užeig? savininkai sakydavo: ui, tu tik ateik, nu, labas, tu tik ateik. „Labas“ sakydavo tik netašyti žmon?s. Dauguma jau, matyt, užmiršo, kad tarybiniais laikais d?l pasisveikinimo buvo išleistas net ?sakas. Tod?l vaikai darželiuose ir pradin?se klas?se b?davo mokomi: labas rytas, mokiniai – labas rytas, tamsta“, – d?st? A.Vizbaras.
Pasak jo, jei priešiškai nusiteik?s asmuo jam pasakyt? „laba diena“, jis atsakyt? – „ui, lab? dien?“.
Ta?iau tokio pob?džio mero pad?j?jo svarstymus visiškai supeikia lietuvi? kalbos specialistai, kurie sveikinim?si „ger? dien?“ vadina peiktinu persistengimu.
Kalbotyrinink? tinklalapyje „Gerbkime žod?“ teigiama: „Nepagr?stai keliamos abejon?s d?l žodžio „labas“ lietuviškumo. Tai senas baltiškas žodis, bendras lietuviams ir latviams. Visi vartojame prieveiksm? „labai“, o juk tai yra b?dvardžio “labas” vedinys. Peiktinas persistengimas sveikinimosi b?dvard? „labas“ keisti ? „geras“ – geras rytas! Be joki? svyravym? sveikinkim?s kaip ?prasta: ,,labas rytas“, „laba diena“, „labas vakaras“.
Ta?iau A.Vizbaras yra ?prat?s atkakliai laikytis savo nuostat?. Jis tikino, kad visokie išpuoliai ir dainel? „Vizbarin?s“ tik dar labiau sužadina pasiryžim? eiti savo keliu ir patvirtina, kad pasirinkta kryptis – teisinga.
„Nekrato ir nem?to akmen? tik ? nudžiuvusi? obel?“, – išdidžiai pabr?ž? Raseini? rajono politikas.