2019 lapkričio
20
Trečiadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Įspūdžiai iš egzotiškos kelionės

    Siųsti Versija spausdinimui

    4 mėnesiai. 6 šalys. Pietryčių Azija. 10 790 kilometrų sausuma ir vandeniu. Taip toli nuvedė apsisprendimas „aš nestudijuosiu“.
    Balandžio 11 d. Butkiškės biblio­teka suorganizavo susitikimą su iš egzotiškos kelionės parvykusiu butkiškiečiu Luku Noreika. Baigęs Ariogalos gimnaziją, padirbėjęs Europoje, Lukas nutarė ne stoti mokytis toliau, o pakeliauti.
    Kelionė kelionei nelygi. Dažniausiai esame įpratę nusipirkti kelialapį iš kelionių agentūros, kur viskas suplanuota. Skrendi ir ilsiesi ar dalyvauji pažintinėse kelionėse. Vaikinukas nutarė pasielgti kitaip – skristi į Tailandą nieko neplanavęs: „Nusileidau Bankoke be atgalinio bilieto. Velniai žino, kodėl ir kuriam laikui.“ Užsidėjęs šešių kilogramų kuprinę ant pečių su visu jam reikalingu inventoriumi, jis leidosi į nuotykius.
    Lukas sakė norėjęs patirti kuo daugiau įspūdžių, stengtis savęs nestabdyti ir niekuomet nesakyti sau „ne“. Jo manymu, Pietryčių Azijos gyventojai tave priima, jei tu esi pozityviai nusiteikęs, optimistiškas ir visuomet su šypsena. Net jei ir nemoki jų kalbos (vietiniai mažai kalba angliškai), visuomet reikia šypsotis, tai jiems bus geriausias bendravimo būdas, padėka už pavėžėjimus, nakvynę.
    „Koks jausmas yra atsikelti ryte nežinant, kur būsi po dviejų valandų, ką šiandien valgysi (ar iš viso valgysi)? Žiauriai geras, nepaisant to, kad išmokau profesionaliai skalbti kojines kriauklėje, neblogai sekėsi ir atsikėlus išgyventi. Kažkur toli nuo materialistinių Vakarų, kuklioje Piet­ryčių Azijoje, kur gyvena laimingiausi pasaulyje žmonės. Su 6 kg kuprine ant pečių, į kurią keturiems mėnesiams sutilpo namai, ant kurios prisegta mažytė Lietuvos vėliava, turėjusi padėti surasti lietuvius, vietiniams kėlusi spėliojimus, kad arba esu Bobo Marley gerbėjas, arba atvykau iš Mianmaro. Gyvenau kalnuose šiaurės Tailande su budistais vienuoliais meditacijos šventykloje, naktį miegojau ant kalno, Laosą apkeliavau autostopu ir kartą net 11 valandų sėdėdamas sunkvežimyje stebėjau, kaip pavojingiausio Laose kelio akmenys už pusmetrio nuo rato trupa du kilometrus žemyn skardžiu, Kambodžoje nuo policijos, kai vairavau be vairuotojo pažymėjimo, išsisukau su 5 dolerių kyšiu, Koh Rongo saloje naktį pasiklydau džiunglėse ir tik vėliau sužinojau, kad ten gyvena karališkoji kobra, Vietname pasivijau vagį, bėgantį su mano telefonu, Singapūre pirmą kartą išbandžiau „Couchsurfing“, Laose mano kambaryje 4:30 ryte vietiniai virė ryžius, Malaizijoje, Melakoje, švenčiau kinų Naujuosius metus, Kalėdų rytą Nam Song upe padangomis išplaukėme su 20 izraeliečių, nešvenčiančių Kalėdų, Vietname, Hanojuje, Naujųjų metų išvakarėse visi skaičiavome nuo 10 iki 1 ir niekas neiššovė nė vieno fejerverko, į Singapūrą keliavau su vyru iš Maču Pikču, kuris metė darbą ir keliauja į tą pusę, kur ryškiausiai naktį šviečia žvaigždės. Buvo ir kad ant manęs lojo kelios dešimtys šunų, kol aš tupėjau palmėje, bet nepraėjus nė pusvalandžiui visi išsigąsdavo ir išsilakstydavo, ir gyvatę kuprinėje turėjau, ir po kambarį žiurkė didesnė už katę lakstė“, – apie neįprastus potyrius pasakojo Lukas.
    Štai kokiomis mintimis su draugais Lukas pasidalijo savo feisbuko paskyroje: „Oho, norėčiau ir aš taip keliauti, bet neturiu tiek pinigų…“ O aš? Man 19. Nereikia matuoti galimybių skaičiais, reikia kūrybiškumo. Tai ir keliauk, nes tikrai gali. Turbūt net nepagalvojai, kad kartais mano dienos išlaidos neviršydavo net 5 eurų. Radau save? Taip. Aš čia, savo batuose. Visada stengiausi būti kažkieno kito. Laimingas kaip niekada ir rodantis špygą tiems, kurie sakė, kad nepavyks, ir laukiantis apkabinti visus, kurie palaikė. Bet dar ne viskas, laukia dar daug. Išsižiosit. Laisvės turime tiek, kiek pasiimame jos patys.“
    Lukas sakė, kad keliaudamas sutiko daug keistuolių, kurie klajoja ištisus metus užsidėję kuprinę ant pečių arba kaip vienas pakeleivis, kuris traukė ten, kur ryškiau šviečia žvaigždės.
    Parvežė Lukas ir lauktuvių, visus esančius susitikime pavaišino džiovintomis vabalų lervomis. Matydami Luko užsidegimą, pozityvumą, linkėjome jam dar daug įspūdingų kelionių, nepatirtų įspūdžių, o sugrįžus – įdomių pasakojimų. Iki susitikimų!
    Vilma Augustinavičienė,
    Butkiškės filialo bibliotekininkė

    Komentarų nėra