Iššūkį metę 2020 metai. Koks turizmo sezonas buvo šiemet?

Siųsti Versija spausdinimui

2020 metai turizmo sektoriui atnešė didelių ir netikėtų iššūkių. Jau ankstesnės pasaulinės ekonomikos krizės įrodė, kad turizmo sektorius vienas atspariausių ir gebančių greitai prisitaikyti. Kaip su šiais iššūkiais susidorota, turbūt pamatysime ateityje, tačiau kai kurias išvadas galime daryti jau dabar, besibaigiant aktyviam turizmo sezonui. Taigi, ką šie metai atnešė Raseinių kraštui?
Prieš ir po karantino
Nors situacija nėra eilinė ir buvo ne itin palanki organizuoti renginius, tačiau jų šiemet Raseiniuose netrūko. Iki paskelbiant karantiną kovo mėnesį, Šiluvoje įvyko Lietuvos gidų asociacijos suvažiavimas, kuriame dalyvavo net 95 gidai iš visos šalies, čia jie klausėsi lektorių pranešimų, dalyvavo informaciniame ture po Raseinių kraštą. Kovo 11-osios proga Raseinių autobusų stotyje kartu su Raseinių krašto istorijos muziejumi buvo atidaryta fotografijų paroda „Stabtelėjimai. Nepriklausomybės kūrimas“, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Vėliau, birželį, surengtas tradicinis, nors ir kiek pavėluotas, turizmo sezono atidarymas su visų jau pamėgta ir laukiama „Ekskursijų savaite“. Nors ir kiek mažesnio formato, tačiau kvietėme į dvi pažintines ekskursijas po Raseinių miestą ir du pėsčiųjų žygius. Paskutinį rugpjūčio penktadienį į Raseinių bažnyčią kvietėme visus dalyvauti istorinėje popietėje „Raseiniai ir dominikonai“. Joje diskutuota, ar Raseiniams lemta turėti sutvarkytą ir visuomenei atvirą istorinį miesto centrą.
Džiaugiamės, kad ir Raseinių rajono kultūros centras organizavo daug puikių kultūrinių renginių, tokių kaip Šiluvos teatro bienalė „Kelias“, Eimunto Nekrošiaus „Bado meistras“, Ariogalos džiazo festivalis, Raseinių šiuolaikinės muzikos festivalis „Unseen Notes“. Taip pat Tarptautinis Tytuvėnų muzikos festivalis padovanojo nepamirštamų koncertų. Tikrai nesumeluosime teigdami, kad didžiausias ir gausiausiai lankytas renginys šiemet, kaip ir kasmet, buvo Didieji Šilinių atlaidai.
Dėl pandemijos dalis mūsų gyvenimų persikėlė į virtualią erdvę, todėl buvo pradėta maldos ir paramos akcija „Šviesos žemėlapis“. Akcija organizuota Kauno arkivyskupijos kartu su  Raseinių rajono savivaldybe, Šiluvos parapija, Lietuvos „Caritu“ ir VšĮ „Atrask Raseinius“. Na, o kurį laiką negalėdami susitikti akis į akį su keliautojais Raseinių miesto gatves papuošėme žymių krašto žmonių citatomis, taip pasakodami dar vieną mūsų krašto istorijos dalį. Norime pasidžiaugti, kad Raseinių ir Kėdainių rajonų savivaldybių projektas, skatinantis senjorus keliauti po kaimyninius rajonus, sulaukė dėmesio ir kėdainiškiai Raseiniuose apsilankė net penkis kartus.
Kas naujo Raseiniuose?
Raseinių kraštas šiam turizmo sezonui pasiūlė nemažai naujovių. Daugiausia susidomėjimo sulaukė Dubysos regioninio parko direkcijos įrengtas pažintinis takas „Maironio kelias padubysiu“. Mus pasiekė gerokai daugiau skambučių, žinučių ir elektroninių laiškų nei įprastai su keliautojų klausimais apie šį objektą, o ir patys neretam užsukusiam pas mus siūlėme pakeliauti šiuo 13 kilometrų maršrutu, jungiančiu Kaulakius ir Betygalą.
Raseinių rajone šiemet buvo įrengti du nauji pėsčiųjų-dviračių takai. Raseinius ir Kalnujus sujungus dviračių takui pastebėjome, kad vietiniai ir atvykstantys itin pamėgo juo keliauti. Išskirtinio dėmesio sulaukė Kalnujai. Šis miestelis buvo ne tik plačiai paminėtas „Nacionalinėje ekspedicijoje“, bet ir siekiant aktualizuoti kultūros paveldo objektus kartu su Kalnujų kaimo bendruomene ir seniūnija čia įrengtas 3D stendas, jame matomas atkurtas Šv. Viktoro bažnyčios vaizdas, o buvusiame Žieveliškės kaime, žydų žudynių vietoje, padedant Raseinių „Rotary“ klubui, sumontuota Dovydo žvaigždė. Joje simboliškai sukrauti akmenys iš senojo Raseinių turgaus grindinio. Itin ilgai laukta Šiluvą ir Tytuvėnus jungiančio dviračių tako. Dar birželį, piligrimystės mėnesį, juo aktyviai keliavo piligrimai ir pavieniai turistai. Kelyje gausu įvairių religinių objektų, o rugsėjį čia pastatytas Adolfo Teresiaus 5 metrų kryžius – „karavykas“.
Naujovių atsirado ir mieste. Raseiniškių pamėgtame „Rasupio“ parke įrengti nauji stendai, juose pateikti įdomiausi faktai apie Šaltinio kvartalo istoriją, Raseinių Magdės legendą, mūsų miesto simbolius ir kt. Dėka Raseinių rajono savivaldybės specialistų restauratorių komandos sulaukė ir miesto simbolis „Žemaitis“. Šiuo metu mes jau galime didžiuotis atsinaujinusiu ir vėl baltumu švytinčiu paminklu. Pagaliau įgyvendinome metus brandintą mintį – įrengti Raseiniuose Kukučio skverą, kurio pagrindinė mintis – įamžinti vienus garsiausių kraštiečių Marcelijų ir Algirdą Martinaičius. Skvere, esančiame tarp Turizmo informacijos centro ir senojo Raseinių banko, atidengta M.Martinaičio personažo skulptūra „Kukutis“, o ant pastato sienos išpieštas serbentas, simbolizuojantis išnykusį Paserbenčio kaimą, kur gimė ir augo broliai.
Pati didžiausia naujiena, aktuali ne tik Raseiniams, tačiau ir visai respublikai, – Lietuvos partizanų memorialas Kryžkalnyje. Čia prie neseniai pastatytos Kęstučio apygardos partizanams skirtos koplyčios atidengtas ir įspūdingo (25 m) aukščio kalavijas, įrengtas memorialas, sutvarkyta infrastruktūra. Šis nacionalinės reikšmės objektas gausiai lankomas jau nuo pirmųjų dienų. Kaip žinia, čia taip pat turėtų atsirasti ir lankytojų centras, dar labiau sustiprinsiąs šio objekto svarbą ir išbaigtumą.
Raseinių rajonas televizijos ekranuose ir socialiniuose tinkluose
Kartais neužtenka vien vertingų renginių ir darbų turizmo srityje. Tam, kad apie tai keliautojai plačiau sužinotų, verta pasitelkti žiniasklaidos priemones. Šiemet sulaukėme nemažo jų dėmesio. Paminėsime tik keletą, mūsų manymu, pačių įdomiausių. Dar pavasarį rajone apsilankė „Nacionalinė ekspedicija“, ji užsuko į Šiluvą, Aštuonračio muziejų, Kalnujus, Raseinių miestą, Ariogalos Dainų slėnį. Liepą nacionalinio transliuotojo ekranuose pasirodė laida apie Raseinius „Labas rytas, Lietuva!“ Apie mūsų kulinarinius išskirtinumus pasakojo TV3 televizijoje rodoma laida „Maisto kelias“. Laivės TV laida „Kiek kainuoja Lietuva?“ aiškinosi, kaip Raseiniuose keliauti taupiai ir prabangiai.
Svarbu paminėti, kad antrą sezoną vykstančio žaidimo „Surink Lietuvą“ entuziastų nesumažėjo. Visą vasarą keliautojai intensyviai ieškojo Raseinių rajono magnetuko, lankė jame pavaizduotus objektus. Šiemet taip pat startavo ir Kauno regiono žaidimas „Šlamučio kelionės“: keliautojai lankėsi visose Kauno regiono savivaldybėse ir ieškojo paslėpto Šlamučio. Netrukus paaiškės šio žaidimo nugalėtojai.
Keliautojų elgsena ir statistika
Pandemija pakeitė keliautojų įpročius. Paradoksas, statistikos duomenimis, fiziškai į Turizmo informacijos centrą užsuko perpus mažiau keliautojų, palyginus su 2019 m., tačiau įstaigos darbuotojai žymiai daugiau informacijos suteikė elektroninėmis priemonėmis. Turistai šiais metais tapo savarankiškesni ir vengdami (galimai) tiesioginio kontakto su žmonėmis rinkosi objektus, esančius gamtoje, atokiau nuo miesto. Nors statistikoje tai ir neatsispindi, tačiau ne vienas galėjo pastebėti didelį skaičių žygeivių, keliaujančių naujuoju Maironio taku. Saulėtą dieną būrius šeimų buvo galima sutikti vaikštinėjančius įspūdingai atsinaujinusiose Maironio tėviškėje ir gimtinėje.
Pastebėtina, kad šiemet per pusę sumažėjo ekskursijų Raseinių mieste ir rajone. Pandemijos akivaizdoje tai nieko keisto. Žmonės vengė būriuotis, vykti į masinius renginius, todėl tai atsispindėjo ekskursijų statistikoje. To nepasakytume apie mūsų rajono gyventojus, kuriems šiemet buvo paruoštos 5 vasaros sezono išvykos, tačiau dėl išaugusio poreikio teko kai kurias ekskursijas kartoti. Smagu, kad per visą sezoną organizuotos išvykos po Lietuvą sulaukė didelio susidomėjimo ir šia paslauga pasinaudojo per 300 keliauninkų.
Tikslias išvadas apie sezoną galėsime daryti sulaukę visos 2020 metų statistikos iš Lietuvos statistikos departamento, tuomet matysime, kiek mūsų rajone keliautojai nakvojo ir kitus duomenis. Iki metų pabaigos dar gali įvykti nemažai pasikeitimų. Šią akimirką dėl susiklosčiusios ir sunkiai nuspėjamos situacijos Raseinių rajonas yra beveik visiškai paralyžiuotas, tačiau tikimės, kad iki gruodžio situacija pagerės, be to, tikėtina, Lietuvos medikai pasinaudos medikų atostogomis, o dalis jų galbūt rinksis Raseinių rajoną. Taip pat visoje Lietuvoje bus įgyvendinama MITA priemonė „Turizmo inovacijos“. Vilčių teikia ir projektas skirti finansavimą mokytojų atostogoms. Iki 2020 metų pabaigos tai gali daryti įtaką rajono turizmo statistikai.
Paslaugų teikėjai prisitaikė ir laukė lankytojų. Raseinių krašto turizmo sektorius apie 2020 m. sezoną
Laimutė Pečkaitienė,
Dubysos regioninio parko
direkcijos vyriausioji specialistė.
Šiemet parke lankytojų buvo akivaizdžiai daugiau. Tą lėmė keletas dalykų: pritaikyti lankyti ir traukiantys pasižvalgyti Betygalos piliakalniai, įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, „Maironio kelias padubysiu“, geras oras ir, kaip keista bebūtų, karantinas. Žmonės daugiau buvo gamtoje, ieškojo atokių ir gražių vietovių. Džiugina kasmet gausėjantis žygeivių skaičius. Į žygius atvyksta turistų iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Tauragės apskričių.

Greta Stasiulevičienė,
kaimo turizmo sodybos
„Pakalnė“ šeimininkė.
Šią vasarą turizmas Lietuvoje klestėjo, sezonas vienareikšmiškai išskirtinis. Įprastai darbus pradedame jau balandžio, gegužės mėnesiais, deja, tik prasidėjus karantinui visi dideli įmonių renginiai buvo atšaukti. Nevyko nei įmonių, nei asmeninės šventės. Visi taikyti apribojimai mūsų veiklą visiškai sustabdė. Tačiau, tik pasibaigus karantinui, birželio mėnesį jau buvome rezervavę didžiąją dalį paslaugų visai vasarai. Rasti laisvų vietų kur poilsiauti Lietuvoje buvo sudėtinga, todėl klientai pasidarė mažiau išrankūs.
Populiariausia pramoga išliko plaukimas baidarėmis. Po karantino buvo didelis poreikis kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Antroje vietoje – visai šalia įsikūręs „Nuotykių kalnas“ – aktyvi pramoga ir vaikams, ir suaugusiesiems. Padidėjo tėvelių, atvykstančių su vaikais, srautas, jie ieškojo, kuo užimti savo vaikus. Pramoga pritraukė lankytojų ir iš tolimesnių rajonų. Po šio sezono supratome, kad turime pasiūlyti daugiau veiklų atvykstantiems į „Nuotykių kalną“.
Taip pat pastebėjome, kad didėjo skaičius svečių, kurie rinkosi vienos dienos pažintines keliones mūsų rajone. Tai buvo labai gera proga atvykusiems parodyti, koks iš tiesų mūsų rajonas, kad turime ką pasiūlyti. Tačiau tai parodė ir spragas, kur dar turime padirbėti, kokių paslaugų trūksta ir mūsų sodyboje, ir rajone. Neabejotinai šis sezonas suteikė labai daug peno naujoms idėjoms, ką dar galėtume pakeisti, pagerinti, ką naujo pasiūlyti.

Karolina Marija Grabinskienė, UAB „Vidukelė“ vadovė.
Šių metų didžiausias iššūkis „Viduklės koldūnams“ – nemažas žmonių srautas, palyginus su ankstesniais metais. Dėl susiklosčiusios situacijos pavasarį pradėjome dirbti mėnesiu vėliau nei įprastai. Džiaugėmės, kad koldūninėje įrengėme lauko terasą, todėl nebuvo aktualūs apribojimai, neleidžiantys maitinimo įstaigoms dirbti. Palyginus su 2019 m., šį sezoną žymiai daugiau lankėsi šeimų. Didžiausias klientų srautas buvo nuo liepos iki rugpjūčio antros pusės. Šiemet buvo aktyvesni ir magnetukų „Surink Lietuvą“ gerbėjai. Pastebėjome, kad šiais metais sulaukėme mažiau ekskursijų grupių.
VšĮ „Atrask Raseinius“ informacija

2 Komentarai

  1. Augusė

    2020 - 10 -28 09:37

    Ačiū už straipsnį, įdomus :)

  2. Natalija

    2020 - 11 -05 10:34

    Labai įdomu