2019 gruodžio
14
Šeštadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Įstatymai priveisė sofos ūkininkų

    Siųsti Versija spausdinimui

    Ugnė TIMONYTĖ

    Žemės ūkio ministerijos duomenimis, praeitais metais daugiau nei 21 tūkst. sofos ūkininkų, deklaravusių per 85 tūkst. ha pievų ir ganyklų, gavo tiesiogines išmokas
    vien už tai, kad vieną kartą nušienavo savo valdas. Kai kurie jų netgi to nepadarė, bet išmokas gavo, nes prasmuko tikrintojų nepastebėti. Mūsų rajono Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas sako, kad galima džiaugtis bent tuo, jog Raseinių krašte tokių ūkininkų nėra daug, o ir tų pačių kasmet mažėja.

    Dirbantiems apmaudu

    „Aš visada sakiau ir sakysiu, kad bet kokia su žemės ūkiu susijusi parama turi būti skiriama tik tiems, kurie tą žemę dirba, kurie kuria produktą, leidžia vaikus į mokslus, pagaliau, kuria visos Lietuvos ateitį“, – pokalbį sofos ūkininkų tema pradėjo vedėjas A. Žukauskas. Jis mano, kad neturėtų gauti vienodas išmokas tie, kurie rimtai ūkininkauja, ir tie, kurie tik kartą per metus žolę nupjauna arba ir to nepadaro. O tokių irgi netrūksta, nes ir šių eilučių autorei ne kartą teko vykti į konflikto židinį, kai
    tvarkingai ūkininkaujantys, nebeapsikentę piktžolių veisėjų, šaukėsi pagalbos. A. Žukauskas dar patikslina, kad piktžolių sėklomis teršiami kaimynų laukai anaiptol ne vienintelė apleistų žemių bėda: „Piktžolėmis bei krūmais apleistos žemės gadina drenažą, o tada vandenyje ima skęsti laukai ir vėl patiriami nuostoliai.“

    Viena Žaiginio krašte ūkininkaujanti mūsų skaitytoja neslėpė, kad dykai ES paramą gaunantieji kartais netgi pasišaipo iš darbščiųjų. „Kai gerai pagalvoji, gal mes tik
    pajuokos ir teverti? Europietiškai mąstant, dirbti nereikia, užtenka deklaruoti turimos žemės valdas ir kapsi dyki pinigėliai.“

    Vedėjas A. Žukauskas pripažįsta, kad įstatymai kartais būna ne pačių darbščiausiųjų pusėje. Tik pievas ir ganyklas laikyti bei už tai gauti išmokas leidžia įstatymai. Nors daugelis sutinka, kad nėra teisinga skirti išmokas tiems, kurie negamina produkcijos, o tik nušienauja pievas, bet tokia tvarka yra visoje ES. „Bet mes nuolat domimės, kaip ūkininkai laikosi savo deklaruotose žemėse geros agrarinės būklės reikalavimų, tikrai nepravažiuojame pro apleistą lauką, kad ir kokiais reikalais bevažiuotume, visuomet pasidomime, kas ir kodėl.“ Tačiau, atkreipia dėmesį vedėjas, yra ir vadinamųjų sofos ūkininkų, kurie savo turimų naudmenų nė nedeklaruoja, čia palikę savo valdas nežinia kur gyvena. Ne kartą ūkininkai yra siūlę tokiems taikyti bent jau didesnį žemės mokestį, tačiau tokie siūlymai iki šiol liko neišgirsti. Kad ir kaip bebūtų apmaudu, ir tikrintojai drausmina tik tuos sofos ūkininkus, kurie savo deklaruotose žemės ūkio valdose nesilaiko geros agrarinės būklės reikalavimų. Bet jei plotai nėra deklaruoti, tokių šeimininkų ieškoti paprastai nesivarginama.

    Kaip šuo ant šieno

    Tikriesiems ūkininkams apmaudu dar ir dėl to, kad sofos ūkininkai dažnai su žeme elgiasi kaip šuo ant šieno: nei patys ėda, nei kitiems duoda, t. y. jei jie savo žemes išnuomotų norintiems ją dirbti, būtų keleriopa nauda. Tačiau jie to kažkodėl nedaro. „Bet šioje vietoje aš situaciją vertinčiau ne vienareikšmiškai. Nepagarbiai su žeme elgiasi tik tie, kurie yra labai toli nuo jos ir tik tarsi per klaidą, susiklosčius aplinkybėms, tapo žemių savininkais. Tuo tarpu tikriems žemdirbiams nedirbti žemės, laikyti ją apleistą neleidžia sąžinė. Anądien pas mane buvo atėjusi garbaus amžiaus moteris, kuri sakėsi norinti parduoti savo turimą žemę. Prisipažino, kad gaila tai daryti, tuo labiau, kai kainos yra kritusios, bet jos dirbti nebepajėgianti, o apleistos laikyti širdis neleidžianti. Štai toks yra tikrasis Lietuvos žemdirbys“, – pasakojo A. Žukauskas.
    Nuolaidžiauti nereikėtų

    Ūkininkai pastebi, kad žemės nedirbantys savininkai piktnaudžiauja ir nuomodami naudmenas: nesudaro su ūkininkais raštiškų sutarčių, patys deklaruoja. Gerai, jei žemė yra didelio našumo, o jei prie nenašiųjų, kokios, tarkime, yra apie mūsų Šiluvą, tai tokiomis sąlygomis nuomoti žemės nė neapsimoka. Juk išmokos skirtos yra ne
    pelnui nešti, o tik padėti išgyventi. A. Žukauskas sako, kad rajono ūkininkai įvairaus plauko „gudručiams“ nuolaidžiauti neturėtų ir, matydami nesąžiningai besielgiančius su ES paramos išmokomis, neturėtų tylėti: „Ūkininkai patys turėtų saugotis „sofininkų“. Jei visi būtume pilietiškesni, išmokų gautume daugiau, nes jų nereikėtų dalintis su tais, kurie žemės nedirba.“

    Bando drausminti

    Siekiant sudrausminti žemės ūkio produkcijos negaminančius, bet išmokų siekiančius žemių savininkus, šiemet yra numatytos papildomos sąlygos – jie privalo laikyti
    gyvulius. Fiziniams asmenims, deklaravusiems pievas ir ganyklas, kompensacinės išmokos mokamostik tuomet, kai jie turi bent 0,2 sąlyginio gyvulio (SG) vienam hektarui ganyklų ir pievų. Kitaip sakant, jei deklaruoja 5 ha pievų ir ganyklų, turėtų laikyti vieną karvę, nes karvė yra vienas sąlyginis gyvulys. Tačiau vėl prašauta pro šalį, nes šitokia drausminanti priemonė taikoma tik tiems pareiškėjams, kurių naudmenos yra nepalankiose ar mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, o tiesioginės išmokos vis tiek mokamos visiems sofos ūkininkams ir tai sudaro 687 Lt už kiekvieną hektarą.

    Gretos mažėja

    A. Žukauskas sako, kad sofos ūkininkų akivaizdžiai mažėja: „Mūsų rajonas yra tinkamas ir gyvulininkystei, ir žemdirbystei. Šiemet ūkininkai deklaravo 95,5 tūkst.
    ha. Pernai buvo deklaruota 94,3 tūkst. ha. Nustatę apleistus deklaruotus žemės sklypus, žemės ūkio specialistai informuos Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Priklausomai nuo deklaruoto ploto pagal patvirtintą metodiką bus taikomos sankcijos. Jei daugiau nei 30 proc. deklaruoto ploto bus rasta apleisto, gali būti atimtos visos tiesioginės išmokos. Apsileidėlių koordinatės dabar nesunkiai nustatomos, tai padaroma netgi metro tikslumu. Užtenka paėjėti dešimt metrų į apleistą sklypą ir paspausti brangaus, bet patikimo aparato mygtuką.

    Viliamasi, kad daug kas gali pasikeisti po 2013-ųjų, kai bus suformuota nauja ES bendroji žemės ūkio politika. Einama ta kryptimi, kad tiesioginės išmokos vis tik būtų skiriamos tik tiems, kurie žemę iš tikrųjų dirba. Atsirado ir naujas terminas – „aktyvus ūkininkas“. Neduokdie, jei prie aktyviųjų bus priskirti ne tik dirbantys ir gaminantys produktą, bet ir gebantys prasmukti pro įstatymų landą.

    Komentarų nėra