2019 balandžio
23
Antradienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Išvyka į Kražius ir Švėkšną

    Siųsti Versija spausdinimui

    Prieš metus – pernai liepą – Viduklės bibliotekininkės Janinos Gečaitės suorganizuoti, mes, gausus skaitytojų būrys, lankėmės įžymiojo mūsų kraštiečio Simono Stanevičiaus sodyboje-muziejuje. Tąkart, klausydamiesi muziejininko Klemenso Krolio ir vidukliškės mokytojos Teresės Gvazdauskienės pasakojimų apie S.Stanevičių, sutarėme kitą vasarą aplankyti Švėkšną, kur poetas, sulaukęs vos 49-erių, mirė ir ten palaidotas. Ir štai, praėjus metams, skaitytoja Jūratė Paškevičienė priminė bibliotekininkei pernykštį susitarimą. Ne tik priminė, bet ir pati ėmė ieškoti, kas pavėžės. Už tai jai nuoširdžiai tariame ačiū!
    Liepos 18-osios rytą būrelis skaitytojų su bibliotekininke Janina leidomės į ilgą gražią ir turiningą kelionę, kuri, turiu pasakyti, visiems paliko didžiulį neišdildomą įspūdį. Aplankėme ne tik Švėkšną: kelionės pradžioje užsukome į Kražius, kurie, kaip ir Šiluva, šįmet yra paskelbti Mažąja Lietuvos kultūros sostine. Kodėl Kražiai? Ši gyvenvietė ne tik viena seniausių Lietuvoje, ji mena ir mūsų kraštietį S.Stanevičių, jis čia mokėsi. Buvusioje Kražių kolegijoje dabar įsikūręs M.K.Sarbievijaus kultūros centras, ten mus pasitiko darbuotojos, maloniai aprodė eksponatus, plačiai nušvietė Kražių istorinius įvykius. Užkopėme į legendomis apipintą Medžiokalnį, nuo jo atsiveria nuostabi miestelio panorama. Apžiūrėjome Kražių bažnyčią, pabendravome su ypač maloniu ir paprastu klebonu monsinjoru Gintu Sakavičiumi.
    Iš Kražių mūsų autobusiukas riedėjo į Švėkšną. Pirmiausia pasukome į kapines, kuriose palaidotas S.Stanevičius. Jo kapas nėra žinomas, tačiau kapinėse stovi simbolinė poeto skulptūra. Prie jos padėjome Viduklės krašto gėlių puokštę, uždegėme žvakutes.
    Pasigrožėjome didinga dvibokšte raudonų plytų aštuonių altorių Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, kurios bokštų aukštis net 65 metrai. Deja, į vidų nepatekome – buvo užrakinta. Pasukę į grafų Pliaterių parką, įkurtą dar XIX a., pamatėme ne tik šimtamečių medžių alėjas, bet ir Genovaitės vilą, saulės laikrodį, tvenkinius bei skulptūras – grožis buvo įspūdingas.
    Aplankėme už kelių kilometrų nuo Švėkšnos, Inkakliuose, šlaite įrengtą grotą, ten stovi Marijos statula, yra šaltinėlis, kurio vanduo, kalbama, stebuklingas.
    Dar vienas vidukliškių aplankytas objektas – XIX a. viduryje ant Švėkšnelės užtvankos pastatytas vandens malūnas, kuris priklausė Vilkėno dvarui, o dabar restauruotas, skoningai sutvarkytas, jame įrengtas restoranas ir viešbutis.
    Už turiningai praleistą laiką, nepamirštamus įspūdžius nuoširdžiai dėkojame Viduklės bibliotekininkei J.Gečaitei, visoms bendrakeleivėms ir vairuotojui Leonui.
    Angelė Šarkienė,
    Viduklės bibliotekos skaitytoja

    Komentarų nėra