Jadvyga EVARTIEN?
[1]
Garsinkim Lietuv? darbais, ne žodžiais,
Myl?kim J?, vienintel?, tyra širdim.
Tik Ji, kaip Motina, priglaudžia ir paguodžia,
? j? visad gal?sim atsiremt kr?tine, petim.
Vaikai brangios T?vyn?s Lietuvos,
Nesvarbu, kur šiandien esate ar b?sit,
Su trispalve sugrubusiuos ar vaikiškuos delnuos,
Apjuoskim rankom susikib? žem? m?s?.
Garsiai užtraukime Jai skirt? giesm?,
Senoli? žeme, Lietuva.
? Tave rudi, raudoni batai kojas šluost?,
Bet pasik?lei- išdidi, neparklupdyta ir nepavergta.
Te skrieja ji gražiais Bavarijos laukais,
Tegul žuv?dros neša Londonan per vandenyn?.
Lai girdi j? Ispanijos aukšti ir žydintys kalnai.
Te gieda j? lietuviai visame žemyne!