Ugn? TIMONYT? [1]
Po publikacijos „Dan? kiaul?s tebesidairo ? Nemakš?ius“ sulauk?me net kelto savo skaitytoj? paakinim? pla?iau parašyti ne tik apie dan? kiauli? invazij? ? m?s? šal?, bet ir apie Lietuvos kiaulininkyst?s išlikim?, nes m?s?, m?s?dži?, krašte praktiškai nebeliko lietuviškos kiaulienos.
Auginti nebeapsimoka
Pasak ?kinink?s Petronel?s Ulinskien?s, vargu, ar iš vis kada beišvysime tikros, lietuviškai pen?tos kiaul?s m?syt?s. Niekas net kaim? g?dumose nebeverda kiaul?ms joval? ir nebekaso joms papilv?s, kad jos augt? ramesn?s. Net savo stalui kiaul? augin? kaimie?iai šeria j? kombinuotaisiais pašarais, perka ?vairi? pried?, papild?. O kadangi šiuo metu pašarai pabrango iki beprotišk? aukštum?, tai kiauli? auginti n? nebeapsimoka. Jei dar praeit? pavasar? mieži? ton? buv? galima nusipirkti už 280 lit?, tai ruden? tiek kvie?i?, tiek mieži? tona kainavo daugmaž vienodai – 600-650 lit? ir net daugiau. Kylant gr?d? kainoms, it str?l? ? virš? šoko ir pašar? kainos: nuo 570-580 lit? už ton? iki 700-900 lit?. Šiuo metu pašar? kainos jau perkop? t?kstant?. Ir tai, pasak Girkalnio kiauli? komplekso direktor?s Birut?s Rapkevi?ien?s, yra „vaj?zau…“ Guodžia nebent tai, kad bent kiauli? supirkimo kainos pamaž?l atsigauna, jau mokama už gyvo svorio kilogram? 4,60- 4,70 Lt, kai tuo tarpu dar visai neseniai buvo mokama visu litu mažiau – 3,50-3,70 Lt. B. Rapkevi?ien? sako, jog pastaraisiais metais gerokai padaug?jo ir kiauli? augintoj?. Ji tokias išvadas daro tod?l, jog labai padaug?jo norin?i?j? ?sigyti paršeli? auginimui. Jei kuris tik turi s?lygas nusišerti savo riestauodeg?, t? ir daro. Finansiškai gal ir ne itin daug naudos, kai šitokios pašar? kainos, bet nuo žmoni? stalo kai kas atlieka, niekais nenueina, o ir m?sos kokyb? visai kita, ne fabrikin?. Kartu B.Rapkevi?ien? pasidžiaugia, žmon?s patenkinti j? parduodam? paršeli? kokybe, nors jie gyventojams pardavin?ja tik tai, kas netinka veislinei rinkai, išbrokuotuosius.
Iškreipta konkurencija
B. Rapkevi?ien? sakosi esanti nusiteikusi optimistiškai ir netgi viliasi, jog po keleto met? j? verslas gal?s visai neblogai atsigauti. Tiesa, to kaina skaudoka, nes š? sunkmet? ne visi išgyvens, o kai sunkmetis pasitrauks, v?l atsiras paršeli? poreikis. Toki? ženkl? jau ir šiandien esama, štai sudarytos sutartys su Krasnodaro kraštu, jau nor? pirkti j? paršelius pareišk? baltarusiai, toki? ketinim? turi ukrainie?iai, o ir patys lietuviai j? veislini? paršeli? pageidauja. Ta?iau vis tik m?s? šalies kiauli? augintojams tenka atlaikyti iškreipt?
konkurencij?. Iš Lietuvos tiesiog išstumiami smulkieji kiauli? augintojai (tokiais nelaikykime t?, kurie užsiaugina tik savo stalui), juos užgožia gigantiški pramonin?s kiaulininkyst?s fabrikai, kuriuos valdo danai, o jiems uoliai talkina m?s? šalies biurokratai, saviškiams ?kininkams kaišiojantys pagalius ? verslo ratus. B?tent biurokratinius suvaržymus m?s? šalies kiauli? augintojai nurodo kaip vien? pagrindini? kiaulininkyst?s pl?tros problem?. Jei palyginti su kitomis ES valstyb?mis, Lietuvoje ši sritis yra labai smarkiai suvaržyta. Statistika rodo, jog nuo 1990 m. Lietuvoje išauginam? kiauli? sumaž?jo aštuonis kartus, o tai jau panašu ? merd?jimo stadij?.
[2]Pilietiška visuomen?
Apmaudu, jog su kiaulininkyst?s monstrais kaunasi tik pilietiškai nusitek? žmon?s, ne tik nesulaukdami paramos iš valdininkijos, bet ir matantys akivaizd? jos kenkim?. „Sakau atvirai: nemanau, kad Lietuvoje yra Lietuvos valdžia. Manau, kad yra kit? valstybi? interesams atstovaujanti valdžia, o m?s? šal? valdo tipiški kolaborantai, kurie kartu su kolonistais kovoja prieš savo tautos žmones. Pagrindinis dan? konsultantas yra „misteris Ignalina“, buv?s premjeras Aleksandras Abišala. Mano galva, ta „Saerimner“ firma n?ra kažkokio ?kinink?lio iš Danijos. Manau, kad ta firma yra kvalifikuotai organizuota, turinti valstybin? param? bendrov?. Jei Danijos ambasadorius dr?sta važin?ti po savivaldybes, gindamas dan? ?kinink? interesus, spausdamas m?s? savivaldybi? merus, tai kokia m?s? valstyb?s politika?“- nevyniodamas ? vat? „kala“ Lietuvos žali?j? jud?jimo pirmininkas Rimantas Braziulis.
Beje, reikia pripažinti, jog ir kit? šali? valdininkai n?ra aniuol?liai: antai ir Didžiojoje Britanijoje jau senokai aktyviai veikia visuomenin?s organizacijos, protestuojan?ios prieš gyvuli? ?ki? žlugdym? ir pramonini? ferm? savival?. Kai kurios šalys sugeba priversti savo europarlamentarus atstovauti savos šalies interesams. Pvz., anglai yra ?sitikin?, jog neapribojus pigios kiaulienos importo ? j? šal?, žlugs šimtai tradicini? Anglijos ?ki?. Deja, tas pats laukia ir Lietuvos kiauli? augintoj?, jei ir toliau bus nuolaidžiaujama svetimšaliams, jei ? Lietuv? ir toliau pl?s nors ir pigesn?, bet nesveika m?sa. Lietuvos žalieji jau seniai r?kia, jog danišk? kiaulienos fabrik? m?sa bent tur?t? kitok? ženklinim?, jog bent ant pakuot?s b?t? matyti, k? žmogus iš ties? perka, deja… O gal kas jau mat?te tok? ženklinim?? Bent aš dar nema?iau. O dar „geriau“ kai užrašo „Užauginta Lietuvoje“. Lyg ir nemeluoja toks užrašas, bet tai yra fabriko kankin?s m?syt?.
Danija dvokia
Tie m?s? tautie?iai, kurie gyvena bei dirba Danijoje, kurie po t? šal? keliavo pavasar?, kuomet laistomos srutos, tie patvirtins, kad tada net pats Kopenhagos centras srutomis dvokia. Šiai šaliai ES turi daugiausiai pretenzij? d?l šalies upi? ir net Baltijos j?ros teršimo nitratais. Jie savo šal? jau tiek užterš?, jog pl?stis daugiau nebegali, tod?l ir ieško toki? kvaili? kaip mes, kurie priimt? j? versl?. Šioje vietoje reik?t? priminti europarlamentar?s iš Danijos Margaret Auken viešnag? m?s? Seime, kai ji šaukte šauk?, jog ne?sileistume j? kiaulinink? ? Lietuv?, nes jie, pasak M. Auken, padarys ir m?s? šal? žalia dykuma, koki? padar? Danij?. „Nebus jums jokios naudos. Jie investuos, perinvestuos, sugeb?s tuos pinigus išvežti, nes jiems reikalinga tik teritorija, kur gal?t? smardinti ir išpilti srutas. Daugiau jiems nieko ?ia nereikia“, – kalb?jo europarlamentar? primindama, jog žem?, kur yra kiauli? kompleksas, tampa bevert?.
Kas užsako muzik??
R. Braziulis nuolat „kala“, jog negalima pasitik?ti ir mokslinink? išvadomis apie neva nekenksming? kiauli? fabrik? kaimynyst?, nes poveikio aplinkai vertinim? finansuoja patys kiaulininkai, t.y. j? pinigai, j? ir muzika. B?t? visai kitokia situacija, jei atlyginim? už poveikio aplinkai vertinim? mok?t? ? special? fond?, iš kurio mokslininkams b?t? sumokama
nepriklausomai, ar tos išvados yra teigiamos, ar neigiamos. Deja, suinteresuotieji kiaulininkyst?s pl?tra patys susiranda mokslininkus, patys užsako vertinimus ir patys nurodo, kas turi b?ti parašyta tose išvadose.
Taigi, vienintel? viltis beliko patys gyventojai, kurie arba geb?s atsilaikyti svetimšali? srut? potvyniui, ar nuplauks pasroviui su gardžia lietuviškos kiaul?s m?syte. B. Rapkevi?ien? neslepia, jog naujo dan? komplekso at?jimas ? Nemakš?ius neigiamai paveikt? ir j? kompleks?.