Jie gyveno alia m?s?

Versija spausdinimui

Raseini? rajone yra graus Betygalos miestelis. Prie Dubysos. Senuose kaimuose, miesteliuose gyveno ydai. Lietuvoje ydai apsigyveno jau 14 amiuje, LDK laikotarpiu, o Raseini? rajone jie ?m? kurtis v?liau. Yra inoma, kad 17 a. pirmoje pus?je yd? veikla suaktyv?jo. 1639 m.
liepos 1 d. karalius ygimantas Vaza ileido privilegij?. Pagal j? ydai gal?jo tur?ti em?s, verstis prekyba. Panai? privilegij? ileido karalius Mykolas Kaributas Vinioveckis 1669 m. Pagal j? ydai gal?jo ipainti savo tik?jim?, tur?ti maldos namus, laidojimo vietas, verstis prekyba, amatais… Taip atsirado odos apdirb?jai, auksakaliai, drabui? ir kaili? siuv?jai… Kar?emose buvo gaminamas skanus alus, jose nakvodavo pravaiuojantys keleiviai. ydai skyr? didel? d?mes? vaik? mokslui, tad juos jau maus mok?. Atsirado garsi? fotograf?, vaistinink?, gydytoj?… ydai gyveno ir prie Dubysos, vald? vadinamuosius uv? takus. Jie organizuodavo ir sieli? plukdym?, vald? kai kuriuos vandens mal?nus, smukles… Yra duomen?, kad nedidel?s yd? kapin?s buvo prie K?ktravio deiniojo M?k?s intako Akmen?s (buvusi? Litvin?) kaime. is kaimas yra alia Maslauskiki?. Senesnieji mon?s pasakoja apie pasteb?tus tik kelis paminklinius akmenis su nesuprantamais enklais ant K?ktravio kranto. Ties Dubysa vyko arios kovos I ir II pasaulini? kar? metais, tad nieko i kapinai?i? ir nelik?.
Mediaga apie ydus yra parengta apklausiant mones, nes vyko moksleivi? vasaros stovykla ,,Betygalos ydai. Jos darbe man teko dalyvauti, dalyvavo ir Betygalos mokytojos Ramut? Jasulaitien?, Virginija Petroien?, bibliotekos ved?ja Emilija Skudrien?. Pagalbon at?jo ir Raseini? krato istorijos muziejaus muziejinink? Lina Kantautien?.
Tarpukariu Betygaloje gyveno apie 15 yd? eim?. Pora eim? gyveno a?ii? kaime, o kai kas apsigyveno Ugioniuose prie Padubysio kelio.
Prasid?jo II pasaulinis karas. Vokie?iai 1941 m. birelio 23 d. ?eng? ? Raseinius. Vokie?iai ?ved? savo tvark?, ileido naujus ?statymus. Holokausto banga nusirito per al?. Staiga pasikeit? ir yd? gyvenimas, nes buvo sunaikintas j? gyvenimas, kult?ra. Prasid?jo pogromai prie juos, masin?s udyn?s. Betygaloje tada buvo sudarytas baudiamasis b?rys ir jis ?m?si darbo.
Dalis yd? buvo suaudyti netoli Betygalos esan?ioje Pilkalnio kaimo Arkli? dauboje. Tai vaistininkai Koganai: Samuilas ir Fania. Jie auktus mokslus buvo baig? Londone, tad betygaliki? buvo labai gerbiami. Ten suaudyti ir Jarauskiai. Vienas i Jarauski? buvo tuo metu paskutiniu rabinu Betygalos sinagogoje. Jei vaiuosime emyn ? pakaln? nuo Vytauto Didiojo paminklo, tai kelio dein?je u madaug 50 m ant kalnelio stov?jo sinagoga. Ji buvo medin?, dviej? aukt?.
Suaudytas Zivas Leiba prekybininkas. Jis prekes pirkdavo i didi?j? miest?, pasiekdavo Karaliau?i?, Ryg?… Leibos brolis Srolis irgi prekiavo ?vairiomis prek?mis. Miestelyje jie tur?jo nema? gyvenam?j? nam?, didiul? kiem?. Kieme gal?jai matyti stogin? arkliams. Atvaiav? mon?s i kaim? ten pasistatydavo arklius, gal?jo uk?sti, pails?ti, nusipirkti norim? prek?. Leibas Srolis suaudytas Antupy?i? kaime.
Zivai?i? ir kit? yd? krauj? sug?r? a?ii? kaimo em?. Viena Zivait? buvo tik sueista, tad, ilindusi i duob?s, iekojo pagalbos. J? tada gelb?jo Vincentas ir Liudvikas Ma?ianskiai, kiti aplinkini? kaim? mon?s. Zivai tur?jo nedidel? krautuv?l? Betygaloje. Kep? macus, sausainius, bandeles, jas noriai pirkdavo miestel?nai. Zivaites pagal t?vo vard? vadindavo Teveliuk?mis. Danai jos pasakojo, kad j? pyrago gaminiai, bulkut?s skanesn?s u Pere?kien?s.
Pere?kien? tai Goldien? Hania Goldo Pereckio mona. Pravard? ji ?gijo nuo savo vyro vardo. Jie gyveno netoli Vytauto Didiojo paminklo, tur?jo maisto preki? krautuv?l?. Pardavin?jo skanias keptas ,,cukierkas, bandeles… Gal?jai jaukioje aplinkoje igerti alaus, arbatos, pails?ti, pernakvoti. Vietiniai i? ueig? vadindavo net restoranu. O moni? ?ia kartais s?d?davo nemaai. Ritosi juoko bangos. Sklido linksmi pasakojimai, anekdotai… Kartais pasigirsdavo ir daina.
Gyveno Goldai. Goldas Pereckis mir? prie kar?, Goldyt? Bilcha panaiu laiku ivyko i Lietuvos. Lik? eimos nariai buvo suaudyti. Nukent?jo pati Goldien? Hania, mokytojas Goldas Moe (Moia), Goldyt? Kunia, Goldyt? Raja, Goldyt? Rivka.
Betygaloje gyveno ir dirbo gydytojas Samuelis Zavelevi?ius. Jis tur?jo motocikl?, tad vaiuodavo pas ligonius ? atokiausias kaimo vietoves. Tarnavo 16-oje lietuvikoje divizijoje.
Gyveno Volfas ir Bacia Todraovi?iai, jie dirbo savo parduotuv?je. Suaudyta Rachos molien?s eima, Josifas Reznikas, Chaja Zonait?, Abramo Malamdavi?iaus ir Mal?s Malamdavi?ien?s eimos, Jofa Lichtarait?, Sroliuvien?. Pastaroji tuo metu nuomavo Poe?i? ir kitus sodus, be inios dingo Perecas Nachmanovi?ius. Blima Levien? (Lev) gim? ir augo Betygaloje, ta?iau likimas j? nublok? tolyn nuo gimt?j? nam?. Jos gyvenimo si?las nutr?ko Lenkijoje, Auvico koncentracijos stovykloje.
Jausdami pavoj?, dalis yd? isislapst?, dalis ivaiavo pas pa?stamus. Sl?p?si Mina Vinikait?, Chaima ir Nokimas Vinikai. Juos sl?p? Akstinai, Petras tuikys i Likt?n?, kiti j? kaimynai. I Raseini? atb?go Judelio aferio dukrel? Rokala. Jai tada buvo apie 1011 met?. Karo pradioje j? ir jos t?vus glaud? Raseiniuose gyvenan?ios Vrubliauskien? ir Ona Ge?ait?. Kai uvo Rokalos t?vai, j? glaud? Daujotai aiginyje, Vladas Dapkus su mona vilpiki? kaime, kuris buvo alia Betygalos ir Likt?n?. I ?ia Rokala pateko ? Paturkl? pas geradar?, labai ja besir?pinan?i? Giedr? Zakien?. Mergait? ilgai negal?jo gyventi vienoje vietoje, tad Giedr? surado kitus glob?jus. Rokala atsid?r? Betygaloje, o 1945 m. apsigyveno pas Demen?ius Paliepiuk? kaime. Tas kaimas apima dal? Dubysos sl?nio, yra netoli Maslauskiki?. Gyvendama pas Demen?ius, jaunuol? tapo j? dukra, o v?liau gavo ir pas?. Rokala tapo lietuve, jos pase buvo matyti uraytas naujas vardas Elena Marija. Itek?jo, tapo Minelgiene. Daug gyvenime patyrusi moteris pasakojo apie t?v? suaudym?, apie dingus? t?vo brol? gars?j? Raseini? auksakal? afer?.
Antupy?i? kaime, kuris yra alia Upyt?s upelio, netoli Poe?i?, Paturklio kaim?, stovi kryius yd? suaudymo vietoje. Antupy?iuose gyveno Marijona ir Dominykas Vi?iai. Jie igelb?jo Aron? Smolensk?. Aron? ir kitus ydus sl?p? ir kaimyn?s Elena Mediukien?, Jadvyga Ambrazi?nien?. 2011 m. Vi?iai buvo apdovanoti ?van?i?j? gelb?jimo kryiumi, o 2018 m. Pasaulio taut? teisuolio medaliu.
Neseniai ? Betygalos Pilkalnio kapines prie Marijonos ir Dominyko Vi?i? atnaujintos amino poilsio vietos susirinko mon?s, atvyk? net i JAV, kit? valstybi?. Teko garb? dalyvauti ir man iame renginyje, kalb?ti. Betygalos v. Mikalojaus bany?ios kunigas R.Ramaauskas paventino kap?. Ant kapo Birut? lapikien? trumpam pad?jo Pasaulio taut? teisuolio medal?, tai ?rodant? dokument?. Tai pad?ka auniems Antupy?i? kaimo gyventojams jos t?vo gelb?tojams.
Kalb?jo Chaimas Bergmanas. Kart? jis atvaiavo ? Betygal?, dom?josi yd? gelb?jimo istorijomis, Antupy?i? kaimu. Susirado kapin?se Vi?i? palaidojimo viet?. Vaiavo ? Ariogal?, Vilkij?, susirado A.Smolensko artimuosius. Jis pasakojo, kad prisid?jo prie Vi?i? pagerbimo, apie Taur? Budz? garbing? mog? Vilniuje, padarius? ant kapo enkl?, liudijant? apie Vi?i? gaut? Pasaulio taut? teisuolio medal?. Ant kapo pritvirtintas Budzio padarytas enklas. Jame urayti odiai: ,,Igelb?j?s vien? gyvyb? igelb?jai vis? pasaul?. A.Smolensko artimieji danai atvykdavo Betygalon, labai dom?josi savo t?vo igelb?jimo istorija.
Kalb?jo A.Smolensko vaikai: Birut? lapikien?, Nijol? Elena Mickuvien?, Algimantas Smolenskas, Art?ras Smolenskas. Jie diaug?si ia saul?ta diena, laisv? turin?ia alimi, galimybe keliauti. Tai jie atnaujino Marijonos ir Dominyko kap?, pad?jo g?li?, udeg? vakes savo t?vo gelb?tojams.
Diaukim?s ir mes, nes Betygalos krato istorijoje lieka vis maiau balt? d?mi?. Prisiminkime ir ydus, kurie gyveno alia m?s? t?v?, seneli? ir kuriems II pasaulinis karas atne? daug skausmo, netek?i?. inokime, kad ir Betygalos krate gyveno ir dar dabar gyvena yd? gelb?tojai, kad jie garbingai vadinami Pasaulio taut? teisuoliais.

Marijona Birut? Navakauskien?

Komentarų nėra