Viktoras VITKUS
[1] Gim? 1962m. Irkutsko srityje (Rusija), Nižne Ilimsko rajone, Šestakovo kaime. 1985 metais baig? Vilniaus pedagoginio instituto istorijos fakultet? ir tais pa?iais metais atvyko ? Raseinius. Prad?jo dirbti Bal?i? aštuonmet?s mokyklos direktoriumi.
Viktoras Vitkus kalbina mokytoj? Jon? Januš?.
Daug Raseini? rajono mokytoj? Jus žino kaip gab? administratori?. Kas past?m?jo palikti š? darb??
Darbin?s karjeros pradžia, mano akimis ži?rint, susiklost? ne visai logiškai. Išvažiuodamas iš Vilniaus nor?jau dirbti pagal specialyb? – d?styti istorij?. Tikrai ne savo noru tapau administratoriumi, Bal?i? aštuonmet?s mokyklos direktoriumi. Man tai atrod? nei priimtina, nei patrauklu. Visada pas?mon?je buvo noras gr?žti prie to, kam aš penkerius metus ruošiausi ir visada to siekiau. Bet susiklost? tokios aplinkyb?s. Be to buvo noras išvengti tarnybos tarybin?je kariuomen?je, o kaimo mokykloje tai buvo galima padaryti. Kai atsirado galimyb? prad?ti dirbti pagal specialyb?, aš stengiausi ja pasinaudoti.
Gr?ž?s ? mokytojo darb?, tapote žinomas savo srities specialistas visoje Lietuvoje. Ar n?ra gr?sm?s Raseiniams J?s? netekti. Ar neketinate išvykti dirbti svetur?
Tikrai toki? ketinim? neturiu.
Esate prisid?j?s prie knygos apie Raseini? švietimo istorij? sudarymo. Gal yra kokie planai šia linkme?
Nejau?iu aš didelio ind?lio šios knygos sudaryme, pagrindinis darbas ten buvo atliktas tuometinio švietimo skyriaus ved?jo J.Tamošai?io, kaip organizatoriaus, o turinio išpildymas daugiausiai priklaus? nuo J.Brigio ir A.Pociaus. Tai j? ten didžiausias ind?lis. Aš buvau redkolegijos narys ir parašiau t? dal?, kuri buvo susijusi su Šaltinio vidurine mokykla, ta?iau tai ne mano vieno darbas. Toki? min?i?, kad tur?ti parankin? didaktin? priemon?, skirt? savo kraštui, yra. Bet tam, aišku, reikia laiko, pasiryžimo.
Vienas „nepatogus“ klausimas. Žinau, kad gana ilg? laik? buvote neutralus politikai. Gal jau dabar J?s? nuostata pasikeit?? Ar negavote partij? kvietim? dalyvauti j? veikloje? .
Kvietim? yra buv?, ir pakankamai daug, ir labai iš skirting? partij?. Kadangi atsisakin?jau, tai dabar j? gerokai sumaž?jo, be to man pa?iam subrendusi nuostata, kad politin? veikla yra nelabai priimtina.
Dalyvaujate ?vairiuose seminaruose ir konferencijose, tame tarpe ir Raseini? rajone, istorijos tema. J?s? manymu, ar j? užtenka?
Kvalifikacijos k?limo klausimu ypatingo stygiaus iki šiol nejau?iau, kadangi buvau ?vairi? istorijos mokytoj? organizacij? ar specialiai sudaryt? konsultacini? grupi? nariu.
Teko dalyvauti ruošiant Baltijos šali? istorijos vadov?l?. Tai buvo 3 met? projektas, kurio metu teko ne tik rašyti, rengti medžiag? vadov?liui, bet, sakykim, buvo tam tikri išvažiuojamieji pos?džiai, kuri? metu buvo gaunama daug dalykin?s informacijos. Lyd?jo šio vadov?lio rengim? ir ekskursijos, vyko diskusijos su istorijos mokytojais. V?liau kelet? met? teko dalyvauti pedagoginio universiteto d?stytojo Viktoro Marengolco sudarytoje istorijos mokytoj? konsultant? grup?je. Tai irgi buvo labai plati veikla. Kiekvienais metais tekdavo išvažiuoti ? ?lgalaik? seminar? Vilniuje, o pavasar? išvykdavome ? kažkur? Lietuvos region?, kur susipažindavome su pa?iais ?domiausiais to regiono objektais, dalinom?s savo pedagogine patirtimi, diskutuodavome, susitikdavome su ?domiausiais žmon?mis. Kiekvienas grup?s narys buvo atsakingas už toki? seminar? organizavim?. Kol buvau tos grup?s narys, veiklos pakako. Dabar dalyvauju valstybini? egzamin? vertinimo komisijos darbe, kaip vyresnysis vertintojas. Pr?jusiais metais buvo gan?tinai daug seminar?, susijusi? su šia tematika. Kartais per metus tenka nuvykti ? dešimtis seminar?, tuomet pradedi galvoti, kad kažkur ken?ia ir pamokos. Dabar, kai atsirado vietiniai mokytoj? švietimo centrai, did?l? dalis seminar? tapo ar?iau mokytoj?. Ta?iau išvyka ? seminar? yra ir proga aplankyti Vilniaus kult?rinius objektus, muziejus. Man tai yra aktualu ir svarbu. Jegu kalb?ti apie ?ia, vietoje, vykstan?ius seminarus – j? buvo labai daug, kai vyko virsmas istorijos didaktikos, pereinant nuo tarybin?s istorijos prie dabartin?s istorijos, d?stymo, ?vedant pilietinio ugdymo kurs?. Dabar seminar? srautas sumaž?jo ir j? pasigendama.
Beveik kiekvienoje vietini? autori? parašytoje knygoje yra skirta nemažai vietos istorijai. Ar manote, kad tai visiems „?kandama“ ir prieinama duona?
Aš nesu tos nuomon?s šalininkas, kad visuomen?s gyvenimo sritis gali uzurpuoti tik specialistai. Manoma, kad net specialistas negali nieko gero pasakyti vienoje ar kitoje srityje. Geriausias pavyzdys – visiems raseiniškiams žinomas Jonas Brigys, kuris pagal išsilavinim? yra bibliotekininkas, bet aš dr?stu tvirtinti, kad Raseini? rajone n?ra geresnio istoriko. Nekalbu apie šito krašto istorij?, kuri? jis išmano geriausiai, bet netgi klausantis jo paskait? bet kuria vietos istorijos tema, samprotaujama remiantis bendru istorijos kontekstu, tuo, kas vyko Lietuvoje ar Europoje.
Matosi, kad taip išmanyti istorij?, kaip j? išmano visai kitus mokslus baig?s J.Brigys, gali pavyd?ti profesionalai istorikai.
Turime toki? pavyzdži?, ta?iau yra ir kit?. Atrodo, žmogus privalo labai gerai išmanyti istorij?, bent tos srities, kurioje jis dirba, bet to nedaro. Lietuvos dabartin?s kariuomen?s vadas generolas V.Tutkus min?jime, skirtame Lietuvos kariuomen?s 90-me?iui, vien? dien? Kaune, o paskui Vilniuje sak?, kad Lietuvos valstyb? mini savo t?kstantme?io jubiliej?. Gal tokiam pareig?nui reik?t? žinoti, kad valstyb? bent 250 met? jaunesn?. Net mokinukas gali atkreipti ? tokias klaidas d?mes?.
D?koju už pokalb?