K? byloja Girkalnio sukaktis?
iais metais Girkalnis mini 600-?sias metines. ia proga miestelyje surengta grai vent?. Ta?iau jubiliejus tai ne vien di?gavimas, kaip sako pradin? io lotyn? kalbos odio prasm?, bet ir atsakomyb? u praeities kult?rin? paveld?, jo painim?, saugojim? ir turtinim?.
Girkalnio sukaktis sutampa su 600 met? emai?i? vyskupyst?s ?k?rimo jubiliejumi. Istorikas Tomas Baranauskas primena: emai?i? vyskupyst?s ?k?rimas buvo ne tik religinio gyvenimo ?vykis, bet ir Vytauto diplomatin?s kovos d?l tarptautinio emaitijos pripainimo Lietuvos valstybei dalis. Tam ariai prieinosi kryiuo?iai. Tad Vytautas 1416 m. organizavo emai?i? delegacijos atvykim? ? Konstanc?, kur patys emai?iai deklaravo esantys krik?ionys ir perskait? isam? skund? apie kryiuo?i? piktadarybes. Sprendim? d?l emai?i? vyskupyst?s ?k?rimo banytinis susirinkimas delegavo Lvovo vyskupui Jonui ir Vilniaus vyskupui Petrui. ie 1417 m. vasar? atvyko ? emaitij? ir ?k?r? vyskupo katedr? Medinink? em?je (Voruta, 2017 03 25).
Tokios tada buvo aplinkyb?s, jos l?m? Girkalnio vietov?s patekim? ? istorijos analus. Mat kunigaiktis Vytautas ura? pirmajam emai?i? vyskupui Motiejui kelet? vals?i?, tarp kuri? buvo ir Raseiniai. Min?tos vietov?s istorij? tiriantis Raseini? Marcelijaus Martinai?io vieosios bibliotekos vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys paymi, kad Vytauto fundaciniame rate minimi 10 baudiaunink? (su eimomis) buvo Girkalnio ir apylinki? gyventojai, nes kit? vald? Raseini? vals?iuje vyskupas netur?jo (Girkalnis vakar, iandien ir rytoj, 2011, p. 22). ie reikmingi sprendimai l?m?, kad Girkalnyje (tik, inoma, ne tuoj pat) buvo pastatyti dvaro pastatai ir bany?ia. Pana?s statyb? procesai vyko ir v?lesniais imtme?iais. iuo atvilgiu ypa? aktyvus buvo vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis, kurio iniciatyva XVIII a. buvo pastatyti nauji dvaro pastatai Girkalnyje (XVIII a. studijos, 2014, p. 250).
Prie min?to dvaro ir bany?ios iaugo ir Girkalnio miestelis. Jo ?k?rimas formaliai prasid?jo 1621 m. lapkri?io 6 d. ir ubaigtas 1623 m., antr?j? advento sekmadien?, kai Girkalnio bany?iai buvo suteiktos parapin?s bany?ios teis?s. Tiek steigiant vyskupyst?, tiek miestel?, valdininkai buvo veikiami vokie?i? ordino atnetos kult?ros. i aplinkyb? atsispind?jo ir oficialiuose steigiam? objekt? pavadinimuose. Nors vyskupyst?s centras buvo ?kurtas Varni? kaime, bet ilgai jis buvo vadinamas em?s (gyvenamosios srities) vardu Medininkais. Ilgainiui pastarasis pavadinimas buvo istumtas Varni? vardo. Panaiai buvo ir su Girkalniu. Miestelio steigimo akte revizorius savo pono vyskupo Stanislovo Kikos garbei miesteliui suteik? Stansbergo (Stanislovo kalno) vard?. Ta?iau vyskupas, matyt, tur?jo daugiau proto ir v?liau pats atauk? svetimod?, palikdamas galioti vietos gyventoj? pam?gt? lietuvik? vietovard?.
Graus ir brangus man is vardas: Girkalnis giri? kalnas. Tai vietos reljefo pasufleruotas odis, kitaip tariant, pa?ios em?s k?no kalba. Garb? prot?viams, kurie gerb? savo gimt?j? em? ir isaugojo ? vard?, ?veikus? laik? ir ilikus? gyv? gyventoj? s?mon?je. Girkalnis buvo emai?i? vyskup? valda iki 1841 met?, v?liau tapo vals?iaus centru, o sovietme?iu apylink?s centru, atk?rus nepriklausomyb? seni?nijos centru.
A gimiau ir uaugau prie pat io miestelio. B?damas trej? met?, ?sikib?s ? mamos rank?, dariau pirmuosius ingsnelius io miestelio gatv?mis. Ma?iau daug krautuvi?, dauguma j? priklaus? ydams. Netrukus m?s? vienkiem?, prigludus? prie pat Girkalnio parapijos kapini?, upl?do vokie?i? kareiviai. Skerd? vietini? gyventoj? gyvulius, ?ved? labai grietas rekvizicijas. Ma?iau, kaip sunkveimiais ve? audyti ydus. Gr?tant frontui, prie Raseini? vyko dideli m?iai. Ne kart? teko evakuotis ? tolimesnius, mik? apsuptus kaimus. Sugr?? radome tik pajuodusius nuo suodi? pamatus tiek savo, tiek miestelio. Karui pasibaigus kitas okupantas gabeno kaimynus ? Sibir?. O miestelyje, prie sudegusios bany?ios ventoriaus, danai matydavome nukaut? partizan? k?nus.
Visi ie ir kiti vaizdai dar gyvi plazda mano atmintyje. Kaip ir v?lesni?j? met?, kai jau mok?m?s, skait?me knygas, sportavome, dirbome. Girkalnis man buvo artimiausias kult?ros centras. Anot mano jaunyst?s draugo i kaimynini? Kaln?j? Marcelijaus Martinai?io, mes gyvenome…, o ne vien liejome aaras ar keik?me valdi?. Visada buvome ir likome itikimi savo gimtajai emei, jos gamtai ir mon?ms.
Savo garbing? jubiliej? Girkalnis graiai atvent?. Vietos institucijos, k? gal?jo, t? padar?. Ta?iau a pasigedau m?s? valstyb?s kult?ros ?staig? d?mesio. Labai gaila, kad n?ra valstybin?s programos, skirtos ir ma? miesteli? kult?rini? poreiki? pl?trai. Girkalnis neturi jokio paminklo, iskyrus kap? kryius ir kelis akmenis, tiek algirio m?io, tiek miestelio 600 met? proga. O juk ?ia gyveno ir kapin?se palaidoti XIX a. antroje pus?je ir XX a. pirmoje pus?je ym?s lietuvi? tautinio, kult?rinio ir ?kinio gyvenimo veik?jai. Tai istorini? ir buitini? dram? lietuvi? kalba pradininkas bei apysak? autorius Aleksandras Fromas-Guutis (18221900); taip pat raytoja, publicist?, vert?ja, lietuvik? laikra?i? bendradarb?, visuomen?s veik?ja Stanislava Medekait?-Pakevi?ien? (18461933). Nors ji buvo iaukl?ta lenk? kult?ros, bet kaimyn? A.Fromo-Guu?io ir Me?islovo Davainio-Silvestravi?iaus (18491919) paveikta apsisprend? b?ti lietuve. Palaik? ryius su Jonu Basanavi?iumi, Jonu Ma?iuliu Maironiu. U savo aktyvi? veikl? buvo apdovanota Gedimino ordinu.
Raytojos brolis Antanas Medeka (18441912), pasak istorik?s Tamaros Bairaauskait?s, buvo modern?jan?ios visuomen?s intelektualas, paveiktas pozityvizmo filosofijos (Archivum Lithuanicum 18. 2016, p. 303336). Jis gim? Paliesio dvare prie Girkalnio (v?liau iame dvare gyveno sesuo Stanislava). Jaunuolis studijavo Maskvos universitete, dalyvavo 1863 m. sukilime ir para? apie tai straipsni? bei prisiminim?. Emigrav?s ? usien? gyveno Niujorke, Paryiuje, Londone, Varuvoje. Gr??s ? Lietuv? su eima ?kininkavo Surmantuose, Mank?n? vals?iuje, netoli Girkalnio. Ra? ekonominiais ir socialiniais em?s ?kio pobaudiavin?s raidos klausimais. Be to, para? apysak? Raudonkr?tinis, kurioje pavaizdavo sud?tingus dvarinink? ir valstie?i? santykius, pl?ik? gaujos vad?, pana? ? Tad? Blind?. A.Medeka sulauk?s 67 met? mir? Vilniuje.
Pokario metais painojau S.Pakevi?ien?s dukr? Juzef? ?ervinskien?, gyvenusi? i motinos paveld?tame palivarke, prigludusiame prie Kurpik?s mikelio, buvusi? m?s? kaimyn?. I jos igirdau, kad m?s? kaimo pavadinimas Medekai kil?s i jos senelio pavard?s, o pastaroji, pasak T.Bairaauskait?s, isirutuliojusi i lenkikos formos medeszkai, reikian?ios medaus iekotojus. Mat seniau Lietuvos mikuose (drev?se) gyveno bit?s, j? medaus iekotojai buvo vadinami min?tu odiu.
J.?ervinskien? gyveno viena. Vasar? i Vilniaus pas j? atvykdavo brolien? Marija Pakevi?ien?. Mano t?veliai, kiti kaimynai dvarpon?s dukrai pad?davo. iem?, anksti ryt?, a b?gdavau pas j? ukurti krosnies, kad pailus kambariui gal?t? keltis i lovos. Kai b?davo dideli al?iai, t?velis ponios lov? pervedavo pas save arba pas jos pa?stamus miestelyje. Tik gilioje senatv?je ji buvo priversta persikelti ? Blinstrubiki? seneli? prieglaud?. Ten a pas j? nuvaiuodavau dvira?iu, nuvedavau obuoli? i jos sodo toki? niekur kitur nebuvo. Mir? ji 1960 m. sausio m?nes?. A buvau gr??s atostog? po pirmosios egzamin? sesijos ir dalyvavau laidotuv?se. Palaidojome Girkalnio kapin?se. Lankydavau ir jos brolien? Marij?, gyvenusi? Vilniuje, v?ryne. Ji jau nevaik?iojo. Mir? 1964 m. pavasar?. Taip, galima sakyti, li?dnai baig?si Medek? gimin?s istorija. Kit? giminai?i? likimai man neinomi.
Kai 1955 m. buvo ileista A.Fromo-Guu?io rat? rinktin?, J.?ervinskien?, pama?iusi mane skaitant i? knyg?, pasak?, kad jos autorius, ?sikink?s ? veimait? balt? arkl?, danai i Gongailiki? atvaiuodavo ? Paliesio dvar? pas savo bi?iul?. Prie i? viesuoli? dar prisid?davo ir kalnujikis k?r?jas Me?islovas Dovaina-Silvestravi?ius (18491919). Tai ?sp?dingas siuetas. Jis gali b?ti k?rinio prototipas: A.Fromas-Guutis vadel?damas s?di ities?s rankas… i vizija-svajon? ateityje galb?t taps ?k?nyta Girkalnyje ? panaaus pob?dio paminkl?, o is, adindamas tautin? savimon?, neleis nugrimzti ? umart? vietov?s kult?rinei praei?iai. Juk b?na em?je stebukl?. tai pra?jusi? vasar? Teli? rajono ?kininkas Vytautas Kondratas atrijos kalno pap?d?je, savo em?je ir savo l?omis, pastat? skulptoriaus Antano Kmieliausko i granito ikalt? Vytauto Didiojo skulpt?r?, skirt? emaitijos krikto 600 met? sukak?iai pamin?ti. Sektinas pavyzdys!
?eslovas Kalenda,
Vilniaus universiteto profesorius
