[1]Ne gerbk, bet bijok
Išradingi darbdaviai, negal?dami savo darbuotojams didinti atlyginim?, stengiasi bent jau padidinti emocin? ?tamp? ir stres?. Tod?l šiais laikais žmon?s dirbdami ne turt?ja, bet išprot?ja arba atsiduria ant išprot?jimo ribos. Kitaip tariant, patenka ? psichosocialin?s rizikos grup?: katastrofiškai ima sekti ne tik j? finansiniai, bet ir intelektiniai ištekliai.
Suprantama, jog iš toki? darbuotoj? labai nedaug naudos. Ryto met?, kai darbo našumas turi b?ti pats didžiausias, juos kamuoja rytin? anemija, vidurdien? – popietin? depresija, vakare – vakaro melancholija, o tamsiuoju paros metu – naktin? isterija. Visa tai susilieja ? didžiul? ir galing? stres?, kurio ?veikti ne?manoma.
Kai kurie darbdaviai to ir siekia, nes vadovaujasi gerai žinoma išmintimi – man?s gerbti nereikia, man?s reikia bijoti.
Kai darbas tampa nepakeliama našta, žmon?s pradeda ilg?tis pensijos ir stengiasi jai kuo geriau pasiruošti: sulinksta, pagelsta, per anksti susiraukšl?ja, tampa irzl?s ir viskuo nepatenkinti.
Ta?iau pensijos sulaukti ne taip jau paprasta. Kaip žinoma, jos gali tekti laukti ilgiau nei buvo ?prasta – iki 65 met?. To nori Vyriausyb? ir socialinio streso nukamuota ir išsekinta ,,Sodra“.
Dirbant ?prastomis s?lygomis (menkas atlyginimas, blogos s?lygos poilsiui ir pan.), sulaukti 65 met? gana sud?tinga. Kur kas lengviau pensijos sulaukti dirbant Vyriausyb?je ir vadovaujant? darb? valstybin?se institucijose. Tod?l pastarosiose ? pensij? reik?t? išleisti nuo 70 met?, o dirbant ?prastin?mis (tai yra labai blogomis) darbo s?lygomis, pensinis amžius tur?t? b?ti nuo 60 met?, tod?l bendras pensinio amžiaus vidurkis susidaryt? toks, kokio ir nori Vyriausyb? – nuo 65 met?.
Kad Lietuvoje spar?iai mažinamas ne stresas darbe, bet darbuotoj? atlyginimai, akivaizdžiai liudija ir Statistikos departamento pateikti duomenys.
Geriausia – monopolijoms
Pernai Lietuvoje atlyginim? maž?jimo išveng? tik trij? sektori? darbuotojai – informacini? technologij? (IT) ir ryši?, švietimo bei monopolini? duj?, elektros ir vandens tiekimo ?mon?se.
Visur kitur atlyginimai sumaž?jo 2-21 proc., rodo Statistikos departamento duomenys, palyginus paskutinius pra?jusi? met? ir 2008 m. ketvir?ius.
Pernai atlyginimai elektros, duj? ir vandens tiekimo imon?se nekito ir prieš mokes?ius vidutiniškai sudar? 2917 Lt, o švietime did?jo 7,8 proc. iki 2108 Lt, informacini? technologij? ir ryši? imon?se ?gtel?jo 1,5 proc. ir sudar? 2883 Lt prieš mokes?ius.
Iš pateikt? duomen? matyti, kad didžiausiais atlyginimais pastaraisiais metais gal?jo džiaugtis finans? ir draudimo, elektros, duj? ir vandens tiekimo, valdymo, gynybos, privalomojo sveikatos draudimo, informacijos ir ryši? bendrovi? darbuotojai. ?ia atlyginimai pernai svyravo nuo 2917 Lt iki 4052 Lt prieš mokes?ius.
Tuo tarpu mažiausius atlyginimus gavo viešbu?i? ir restoran?, vidaus prekybos darbuotojai – 1162-1783 Lt neatskai?ius mokes?i?.
Paskutin? pra?jusi? met? ketvirt? vidutinis atlyginimas prieš mokes?ius Lietuvoje buvo 2058 Lt, o 2008 m. paskutin? ketvirt? – 2152 Lt.
Pernai paskutin? ketvirt?, palyginti su ketvir?iu prieš metus, vidutinis darbo užmokestis prieš mokes?ius labiausiai krito statybose – 21 proc., kasyboje – 12,5 proc., nekilnojamojo turto operacij? ?mon?se – 9,8 proc., valdymo, gynybos, privalomojo sveikatos draudimo srityje – 9,6 proc.
Kaip naujausioje Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje rašo „DnB Nord“ banko analitikai, pernai vidutinis atlyginimas šalyje maž?jo pirm? kart? nuo 2000 m.
Konkurencija padeda
Vyresnioji šio banko analitik? Indr? Genyt? sak?, kad IT ?moni? darbuotojus nuo atlyginim? maž?jimo gelb?jo konkurencija d?l kvalifikuot? specialist?.
„Tarp IT srities ?moni? vyksta nemaža konkurencija d?l specialist?, ?mon?s nori sulaikyti išvykstan?ius ? užsien? siekdamos išvengti prot? nutek?jimo.
Specialist? teigimu, „Barclays“ at?jimas ? Lietuv? sujudino IT sektori?.
„Gird?jome nemažai vietini? ?moni? nusiskundim?, kad iš j? geresniu darbo užmokes?iu nuviliojami darbuotojai. Manau, kad tai buvo viena iš pagrindini? atlyginim? varom?j? j?g?“, – svarst? specialist?.
Tuo tarpu kiti sektoriai, kuriuose atlyginimai per pra?jusius metus nekito, nekonkuruoja ir juose atlyginimus lemia valstyb?s ?staig? sprendimai.
„Aš manau, kad d?l elektros, duj? ir vandens tiekimo dideli? komentar? nereikia. Tai tokios sritys, kurios n?ra organizuotos konkurencijos pagrindu ir ten šiek tiek kitaip viskas sprendžiama. Kadangi tai yra monopolin?s ?mon?s, jos turi tvarkytis priklausomai nuo savo darbo rezultat?. Jeigu jos turi
galimyb? tvarkytis efektyviai nemažindamos atlyginim?, jos taip ir daro. Aš manau, kad ši taisykl? galioja ne tik Lietuvoje, bet apskritai visur“, – apie monopolini? ?moni? atlyginimus kalb?jo analitik?.
Analitik?s teigimu, nieko nuostabaus, kad labiausiai smuko statyb? sektoriaus atlyginimai, nes es? jis patyr? beveik vis? rodikli? didžiausius kritimus: tiek statybos darb?, tiek sukurtos prid?tin?s vert?s, tiek darbuotoj? skai?iaus.
Mažina tik bendr? sum?
Valstybin?s kain? ir energetikos kontrol?s komisijos (VKEKK) pirminink? Diana Korsakait? sak?, kad jos vadovaujama komisija monopolin?ms ?mon?ms darbo užmokes?io fond? nustato tada, kai tvirtinamos j? bazin?s kainos, galiojan?ios 3-5 metus.
„Tod?l ?mon?s, kurios pernai kain? nesitvirtino, liko su prieš kelerius metus užfiksuotu darbo užmokes?io fondu. Kain? perskai?iavimo reguliarum? nustato ?statymai. Komisija nustato darbo užmokes?io fondo dyd?, bet ne atskir? darbuotoj? darbo užmok?st?, tod?l ?mon?ms sumažinus darbuotoj? skai?i?, atsiranda galimyb? likusiems mok?ti didesn? atlyginim?“, – sak? ji.
Atlyginimai monopolin?se ?mon?se, anot specialist?s, nustatomi atsižvelgiant ? Finans? ministerijos prognozes.
„Visoms imon?ms šiais metais nustatant kainas yra perži?rimas darbo užmokestis. Jis sumažinamas atsižvelgiant ? min?tus kriterijus“, – sak? D. Korsakait?.
Pavyzdžiu ji pateik? sprendim?, kai bendrovei „Dz?kijos vandenys“ darbo užmokes?io fondas buvo sumažintas 252 tukst. Lt lyginant su pra?jusiais metais.
Kit?met – irgi smukimas
Šiemet „DnB Nord“ banko analitikai prognozuoja 2 proc. vidutinio atlyginimo maž?jim?.
„Mes manome, kad darbo rinkos problemos šiais metais išliks pakankamai ?temptos, tai rodo ir nemaž?jantis bedarbi? skai?ius, ir emigracijos mastai, tod?l sunku ?sivaizduoti situacijos pager?jim?. Kalbant apie atskirus sektorius, situacija vis dar bus sud?tinga ? vidaus rink? orientuotuose sektoriuose: statyboje, vidaus prekyboje. Ta?iau vil?i? suteikia ger?jantys rezultatai apdirbamojoje pramon?je, kuri yra pagrindin? Lietuvos eksportuotoja“, – sak? analitik?.
Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 325 t?kst. bedarbi?, o per pra?jusius metus emigravo maždaug 35 t?kst. gyventoj?.
Lietuvos ekonomika pernai smuko 14,8 proc.
Taupuolius tik vaidina?
Biudžeto išlaikytiniai mušasi ? kr?tin? svariai prisidedantys prie taupymo. Bet privatus sektorius, kurio algos mažta kone kas m?nes?, jiems tikrai neturi už k? d?koti. Valdan?i?j? valia Seime jau ?registruotas ?statymo projektas, ribojantis galimybes mažinti valstyb?s politik?, tarnautoj?, teis?j? atlyginimus.
Tarp skurdžiausi?
2009 m. Europos S?jungoje (ES) bendrasis vidaus produktas (BVP) asmeniui pagal perkam?j? gali? tarp Europos valstybi? svyravo nuo 41 iki 268 proc. ES vidurkio.
Iš statistikos matyti, kad per metus Lietuvos gyventojai nuskurdo ir atsid?r? tarp keturi? skurdžiausi? ES valstybi?.
2008 m. Lietuvos gyventojui teko 62 proc. ES BVP – tai geriausias rezultatas per vis? Lietuvos istorij? esant ES. Ta?iau po met?, 2009 m., šis rodiklis siek? tik 53 proc. Pagal š? rodikl? šalis yra tarp skurdžiausi? ES valstybi?. Skurdžiau gyveno tik bulgarai (41 proc.), rumunai (45 proc.), latviai (49 proc.).
Smuko ir Estijos BVP asmeniui – nuo 67 iki 62 proc. Tuo tarpu kaimynin?s Lenkijos išaugo – nuo 56 iki 61 proc.
Turtingiausiai gyvena Liuksemburgo gyventojai – 268 proc. BVP asmeniui, airiai (131 proc.) ir olandai (130 proc.).
Suomija, Pranc?zija, Ispanija, Italija, Kipras ir Graikija ES vidurk? viršijo iki 10 proc. Airija, Olandija, Austrija, Švedija, Danija, Jungtin? Karalyst?, Vokietija ir Belgija – nuo 15 iki 35 proc. Slov?nijos, ?ekijos, Maltos, Portugalijos ir Slovakijos vidurkis buvo nuo 10 iki 30 proc. žemesnis už ES vidurk?.
Streso monopolis
Remiantis analitik? pasteb?jimais, streso kiekiai Lietuvoje ir toliau did?s. Kol kas dar neaišku, kokiomis porcijomis jis bus išdalintas gyventojams. Mažiausiai jo teks monopolin?ms ?mon?ms, kur atlyginimai beveik nemažinami.
Tai didins monopolini? ?moni? populiarum?. Na, o konkurencin?mis s?lygomis dirban?ios ?mon?s gal?s guostis priklausan?ios didžiuliam ir ?takingam streso konglomeratui, kurio pl?tra gali b?ti ilgalaik? ir tvari.