2019 vasario
18
Pirmadienis

Paieška

    • Sorry, there are no polls available at the moment.
  • Ką galima padaryti Raseinių rajone už beveik 0,5 milijardo litų?

    Siųsti Versija spausdinimui

    doc.dr. Petras ORŽEKAUSKAS
    KTU Strateginio valdymo katedra

    Artėja savivaldos rinkimai. Norinčių būti valdžioje kaip niekad daug. Vyksta arši ir įnirtinga politinė bei psichologinė kova dėl rinkėjų balsų, dažniausiai smulkmeniškai analizuojant vienų ar kitų pretendentų į tarybos narius asmenines savybes, būtus ir nebūtus jų nusi-žengimus ir, be abejonės, rinkėjams žadant šviesų rytojų ir „aukso kalnus“. Tik balsuokite už mane ar mus! Perfrazuojant garsųjį rašytoją Remarką, galima sakyti, kad šiame fronte, lyginant su ankstesniais rinkimais, nieko naujo. Tokiais ir panašiais pažadais buvo viliojami rinkėjai ir ankstesnių rinkimų metu. Demokratinėse vakarų šalyse vienas pagrindinių kriterijų, vertinant tiek centrinės, tiek ir vietinės valdžios veiksmus už praėjusią kadenciją, yra jos pasiekimai didinant gyventojų užimtumą, kurie parodo, ką nuveikė valdžia gerindama verslo sąlygas, siekiant sudaryti maksimaliai palankias sąlygas verslo vystymui ir investicijų pritraukimui bei kartu skatinant naujų darbo vietų kūrimą. Kalbant apie naujų darbo vietų kūrimą būtina pažymėti, kad pagrindinis jų šaltinis yra privatus verslas, nes naujas darbo vietas kurti valstybės institucijų sąskaita, vertinant ir taip jau išsipūtusį Lietuvos valdžios institucijų biurokratinį aparatą, būtų amoralu. Skaitant šį straipsnį, daugeliui kils klausimas, kodėl apie darbo vietų kūrimą kalbama per gyventojų užimtumo didinimą. Taigi, kuo skiriasi gyventojų užimtumo didinimas ir darbo vietų kūrimas bei kaip jie yra tarpusavyje susiję? Čia ir yra visa esmė, kad Lietuvoje valdžios atstovai būtent dažnai klaidinančiai  kalba tik apie darbo vietų kūrimą, šį procesą siedami tik su verslo įmonių veiksmais. Valdžia, vengdama šią problemą analizuoti per gyventojų užimtumo tematiką, jos sprendimą numeta ant verslininkų pečių, kartu jiems nukreipdama ir visas gyventojų pretenzijas dėl darbo vietų trūkumo. Darbo vietų kūrimo skatinimas, remiantis užimtumo didinimo principais, veikiančiais demokratinėse vakarų šalyse, vykdomas išskiriant dvi šios problemos sprendimo dedamąsias. Svarbesnė ir reikšmingesnė dedamoji yra valdžios veiksmai, privalantys sudaryti  palankias sąlygas verslo vystymui. Be abejones, tik palankios verslo sąlygos leidžia efektyviai pasireikšti ir antrajai šios problemos sprendimo dedamajai – pačiam verslui. Vakarų šalių patirtis rodo, kad esant palankioms verslo sąlygoms, verslo įmonės  intensyviai plečiasi. O efektyvi plėtra ir verslo apimčių didėjimas gali vykti tik didinant darbuotojų skaičių. Štai ir darbo vietų problemos sprendimas. Kitas labai svarbus momentas yra tas, kad tik verslas kuria realią pridėtinę vertę ir yra pagrindinis biudžeto formavimo šaltinis. Deja, tik šaltinis, o skirstytojai ir dažnai naudotojai yra valdžios atstovai.
    Taigi, kokie Raseinių rajono savivaldybės tarybos narių, sudariusių iki 2010 metų pabaigos valdančiąją koaliciją nuopelnai, didinant gyventojų užimtumą?  Savivaldos
    veiklos analizė rodo, kad geriausiai į šį klausimą atsako sudaryti ilgalaikiai planai ir jų realizavimo rezultatai. Tokį plėtros iki 2020 m. strateginį planą turi ir Raseinių rajono savivaldybė, kuris buvo patvirtintas 2008 m. spalio 30 d., jo pagrindu numatant iki 2020 m. išleisti įspūdingą sumą – beveik 0,5 milijardo litų (491 milijonus 195,8 tūkstančius). Įspūdingi skaičiai! Manau, kad daugeliui Raseinių rajono gyventojų ir net daugeliui politikų šis skaičius nebuvo žinomas, nes oficialiai bendroje sumoje jis niekur nebuvo skelbtas, net ir tame pačiame strateginiame plane. Netikite? Galite įsitikinti patys. Šis planas yra pateiktas savivaldybės tinklalapyje, dešinėje jo pusėje. Pats planas, turintis 170 puslapių, kurių didžioji dalis yra kaip bereikalingas balastinis kontekstas, turėtų sudaryti (tikriausiai to siekė jo sudarytojai) reikiamą įspūdį jį vartantiems asmenims, o galbūt ir atbaidyti nuo jo analizės. Vertinant šį planą strateginio valdymo specialisto akimis, valdymo, administravimo ir veiklos audito pagrindu (tai teko atlikti šio straipsnio autoriui), galima teigti, kad jame numatytos regiono vystymo kryptys bei jų įgyvendinimui skiriamos milžiniškos lėšos negali ir ateityje negalės užtikrinti efektyvaus Raseinių rajono plėtros. Tokią išvadą lemia tai, kad nepaisant šio plano rengimo metu pateiktų  konkrečių argumentų (tai buvo pateikta ir  šio straipsnio autoriaus)  dėl būtinybės didžiausią dėmesį skirti verslo sąlygų gerinimui ir investicijų skatinimui, o  kartu – ir didžiausią finansavimą, ši kryptis nebuvo išskirta kaip pagrindinė, prioritetinė. Atvirkščiai, verslo sąlygos, ypač nevietiniams  verslininkams, buvo dirbtinai bloginamos. Prioritetinėmis
    kryptimis buvo pasirinktos kryptys, kurios, jas vertinant strategine prasme, negali garantuoti efektyvaus regiono vystimosi, nes jos menkai generuoja reikiamus įnašus į biudžetą. Pavyzdžiui, koks tikslas „Stiprinti administracinius gebėjimus ir valdymo kokybę, didinant viešojo administravimo efektyvumą“ (tikslas 1.3., 131 plano psl.),
    jo įgyvendinimui skiriant per 19 milijonų litų, jei tai nesudarys normalių sąlygų gyventojams gauti darbą savame mieste? Vertinant strateginio valdymo specialisto akimis, šiame plane yra ir daugiau abejotinų suplanuotų priemonių bei jų įgyvendinimui numatytų pakankamai įspūdingų lėšų atvejų. Bet tai jau kito straipsnio tema ir kitų institucijų veiklos objektas.  Kartu galima teigti, kad planas ir technine prasme buvo ruoštas ne visiškai profesionaliai, be to, tikriausiai su tam tikromis intencijomis, jame nebuvo pateikta ir lėšų, numatytų šio plano pagrindu parengtų priemonių įgyvendinimui, bendra suma. Plano rengimo neprofesionalumą patvirtina tai, kad rajono vizijų nustatymas buvo grindžiamas išskirtinai moksleivių nuomonės pagrindu, nes iš 1759 gyventojų, pareiškusių savo nuomonę šiuo klausimu, 1505 buvo moksleiviai, ir tik 254 suaugusių kategorijos gyventojų. Šį teiginį patvirtina ir vietos ekspertų bei kaimo bendruomenių atstovų (kurių buvo apklausta tik 38)
    pagrindu atlikto tyrimo neatitikimas bendriems sociologinių tyrimų reikalavimams. Planas nevisiškai atitinka ir LR  Vyriausybės nutarimo Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ reikalavimus. Prielaidą, kad bendra lėšų suma (beveik 0,5 milijardo litų) šiame strateginiame plane buvo nepateikta specialiai, patvirtina tas faktas, kad ji nėra pateikiama nei plėtros prioritetų tikslų ir uždavinių pristatymo dalyje (131-133 psl.), nei priemonių plano gale (133 – 168 psl.), kuriame pateikiamas detalizuotas lėšų paskirstymas pagal atskiras priemones. Ar galima tokios įspūdingos sumos praleidimą tokio lygio dokumente, kaip plėtros strateginis planas, vertinti kaip atsitiktinę klaidą? Vargu. Net dviejų prekių pozicijų sąskaitojefaktūroje už kelis litus tokie dalykai neleistini. Kyla klausimas. Koks tokio veiksmo tikslas? Informacinio psichologinio poveikio aspektu tai sudaro galimybes minimizuoti oponentų bei aktyvių piliečių nepasitenkinimą. Mažesnės sumos kliūva mažiau, drauge  minimizuojama  ir  paklausimų, kritikos bei galimo aiškinimosi tikimybė.  Tai kiek visgi tikslinių lėšų numatė savivaldybė šio plano pagrindu skirti tiesiogiai gerinant smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygas bei gerinant teikiamų verslui viešųjų paslaugų kokybę, o kartu ir gyventojų užimtumo didinimui?  Deja, teks nusivilti.
    Šiai sričiai iki 2020 metų šiame plane numatyta skirti tik 2 030 000 litų (uždaviniai 3.2.1. ir 3.2.2., 132 psl.). Tačiau, net ir tokių nedidelių lėšų kontekste, šios srities pagrindu plane yra numatyta tikrai unikali priemonė, primenanti tarybinius laikus, kai kolūkiams ir tarybiniams ūkiams buvo nurodoma, ką ir net kada  jie turi sėti bei sodinti.  Tai priemonė, kurios tikslas yra, citata: „Parengti smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) plėtros rajone programą, išskiriant prioritetines verslų sritis ir teikiamas paslaugas“, atsakingais už jos įgyvendinimą paskiriant savivaldybės Ekonomikos, ūkio ir turto valdymo skyrių bei VšĮ RIVC, tam skiriant net  390 000 litų (priemonė 3.2.1.1., 160 plano psl.). Manau, kad yra apie ką pamąstyti. Nuo kada Lietuvoje pradėta taikyti tvarka, kai laisvos rinkos sąlygomis viešojo sektoriaus valdininkai rengia privataus verslo plėtros programas? Ir kas gali paneigti, kaip sakė vienas žymus Lietuvos politikas, kad toks „planavimas“ nebuvo ir nėra kažkam naudingas ir kad tai nebuvo daroma su kokiais nors paslėptais tikslais, kurie kol kas oficialiai yra nežinomi. Apie tokius raseiniškių savivaldybės specialistų planavimo ypatumus teko diskutuoti, net ir vesti susirašinėjimą su kai kuriais politikais, net ir Seimo nariais, tačiau nei vienas iš jų šia tema, išskyrus abstrakčius komentarus,giliau nesusidomėjo. Bendrai vertinant Raseinių rajono plėtros iki 2020 m. strateginį planą, galima daryti vienareikšmę išvadą. Jis turi būti peržiūrėtas iš esmės, siekiant skaidrumo efektyviau ir racionaliau panaudoti tokias milžiniškas lėšas, kartu siekiant, kad šis procesas  būtų pradėtas vykdyti kuo greičiau. Kaip tą padaryti? Aišku, būtų šaunu, jeigu šį procesą inicijuotų dabartinės kadencijos Taryba. Bet turbūt teks pagyventi ir sulaukti naujos valdžios ir tikėtis, kad gal ji imsis koreguoti šį planą. Galimas ir kitas kelias: šio plano išsamius audito rezultatus paskelbti viešai, atkreipiant į juos Prezidentūros ir Vyriausybės bei Valstybės kontrolės dėmesį.  Įdomu, ką apie tai galvoja eiliniai raseiniškiai?

    1 Komentaras

    1. Raseinietė Raseinietė

      2011 - 03 -02 22:29

      Šaunuolis Petras. Geras straipsnis. Pataikyta į dešimtuką. Tik abejoju, kad Raseinių rajono savivaldybės valdininkai, kurie turėtų gerai žinoti ir Viešojo administravimo įstatymą, tuo susidomės ar išgirs.Kažin ar jie patys yra normaliai skaitę tą strateginį planą?