K? galima padaryti Raseini? rajone u� beveik 0,5 milijardo lit??

doc.dr. Petras OR�EKAUSKAS
KTU Strateginio valdymo katedra

Art?ja savivaldos rinkimai. Norin?i? b?ti vald�ioje kaip niekad daug. Vyksta ar�i ir ?nirtinga politin? bei psichologin? kova d?l rink?j? bals?, da�niausiai smulkmeni�kai analizuojant vien? ar kit? pretendent? ? tarybos narius asmenines savybes, b?tus ir neb?tus j? nusi-�engimus ir, be abejon?s, rink?jams �adant �vies? rytoj? ir �aukso kalnus�. Tik balsuokite u� mane ar mus! Perfrazuojant gars?j? ra�ytoj? Remark?, galima sakyti, kad �iame fronte, lyginant su ankstesniais rinkimais, nieko naujo. Tokiais ir pana�iais pa�adais buvo viliojami rink?jai ir ankstesni? rinkim? metu. Demokratin?se vakar? �alyse vienas pagrindini? kriterij?, vertinant tiek centrin?s, tiek ir vietin?s vald�ios veiksmus u� pra?jusi? kadencij?, yra jos pasiekimai didinant gyventoj? u�imtum?, kurie parodo, k? nuveik? vald�ia gerindama verslo s?lygas, siekiant sudaryti maksimaliai palankias s?lygas verslo vystymui ir investicij? pritraukimui bei kartu skatinant nauj? darbo viet? k?rim?. Kalbant apie nauj? darbo viet? k?rim? b?tina pa�ym?ti, kad pagrindinis j? �altinis yra privatus verslas, nes naujas darbo vietas kurti valstyb?s institucij? s?skaita, vertinant ir taip jau i�sip?tus? Lietuvos vald�ios institucij? biurokratin? aparat?, b?t? amoralu. Skaitant �? straipsn?, daugeliui kils klausimas, kod?l apie darbo viet? k?rim? kalbama per gyventoj? u�imtumo didinim?. Taigi, kuo skiriasi gyventoj? u�imtumo didinimas ir darbo viet? k?rimas bei kaip jie yra tarpusavyje susij?? ?ia ir yra visa esm?, kad Lietuvoje vald�ios atstovai b?tent da�nai klaidinan?iai� kalba tik apie darbo viet? k?rim?, �? proces? siedami tik su verslo ?moni? veiksmais. Vald�ia, vengdama �i? problem? analizuoti per gyventoj? u�imtumo tematik?, jos sprendim? numeta ant verslinink? pe?i?, kartu jiems nukreipdama ir visas gyventoj? pretenzijas d?l darbo viet? tr?kumo. Darbo viet? k?rimo skatinimas, remiantis u�imtumo didinimo principais, veikian?iais demokratin?se vakar? �alyse, vykdomas i�skiriant dvi �ios problemos sprendimo dedam?sias. Svarbesn? ir reik�mingesn? dedamoji yra vald�ios veiksmai, privalantys sudaryti� palankias s?lygas verslo vystymui. Be abejones, tik palankios verslo s?lygos leid�ia efektyviai pasireik�ti ir antrajai �ios problemos sprendimo dedamajai � pa?iam verslui. Vakar? �ali? patirtis rodo, kad esant palankioms verslo s?lygoms, verslo ?mon?s� intensyviai ple?iasi. O efektyvi pl?tra ir verslo apim?i? did?jimas gali vykti tik didinant darbuotoj? skai?i?. �tai ir darbo viet? problemos sprendimas. Kitas labai svarbus momentas yra tas, kad tik verslas kuria reali? prid?tin? vert? ir yra pagrindinis biud�eto formavimo �altinis. Deja, tik �altinis, o skirstytojai ir da�nai naudotojai yra vald�ios atstovai.
Taigi, kokie Raseini? rajono savivaldyb?s tarybos nari?, sudariusi? iki 2010 met? pabaigos valdan?i?j? koalicij? nuopelnai, didinant gyventoj? u�imtum??� Savivaldos
veiklos analiz? rodo, kad geriausiai ? �? klausim? atsako sudaryti ilgalaikiai planai ir j? realizavimo rezultatai. Tok? pl?tros iki 2020 m. strategin? plan? turi ir Raseini? rajono savivaldyb?, kuris buvo patvirtintas 2008 m. spalio 30 d., jo pagrindu numatant iki 2020 m. i�leisti ?sp?ding? sum? – beveik 0,5 milijardo lit? (491 milijonus 195,8 t?kstan?ius). ?sp?dingi skai?iai! Manau, kad daugeliui Raseini? rajono gyventoj? ir net daugeliui politik? �is skai?ius nebuvo �inomas, nes oficialiai bendroje sumoje jis niekur nebuvo skelbtas, net ir tame pa?iame strateginiame plane. Netikite? Galite ?sitikinti patys. �is planas yra pateiktas savivaldyb?s tinklalapyje, de�in?je jo pus?je. Pats planas, turintis 170 puslapi?, kuri? did�ioji dalis yra kaip bereikalingas balastinis kontekstas, tur?t? sudaryti (tikriausiai to siek? jo sudarytojai) reikiam? ?sp?d? j? vartantiems asmenims, o galb?t ir atbaidyti nuo jo analiz?s. Vertinant �? plan? strateginio valdymo specialisto akimis, valdymo, administravimo ir veiklos audito pagrindu (tai teko atlikti �io straipsnio autoriui), galima teigti, kad jame numatytos regiono vystymo kryptys bei j? ?gyvendinimui skiriamos mil�ini�kos l?�os negali ir ateityje negal?s u�tikrinti efektyvaus Raseini? rajono pl?tros. Toki? i�vad? lemia tai, kad nepaisant �io plano rengimo metu pateikt?� konkre?i? argument? (tai buvo pateikta ir� �io straipsnio autoriaus)� d?l b?tinyb?s did�iausi? d?mes? skirti verslo s?lyg? gerinimui ir investicij? skatinimui, o� kartu – ir did�iausi? finansavim?, �i kryptis nebuvo i�skirta kaip pagrindin?, prioritetin?. Atvirk�?iai, verslo s?lygos, ypa? nevietiniams� verslininkams, buvo dirbtinai bloginamos. Prioritetin?mis
kryptimis buvo pasirinktos kryptys, kurios, jas vertinant strategine prasme, negali garantuoti efektyvaus regiono vystimosi, nes jos menkai generuoja reikiamus ?na�us ? biud�et?. Pavyzd�iui, koks tikslas �Stiprinti administracinius geb?jimus ir valdymo kokyb?, didinant vie�ojo administravimo efektyvum?� (tikslas 1.3., 131 plano psl.),
jo ?gyvendinimui skiriant per 19 milijon? lit?, jei tai nesudarys normali? s?lyg? gyventojams gauti darb? savame mieste? Vertinant strateginio valdymo specialisto akimis, �iame plane yra ir daugiau abejotin? suplanuot? priemoni? bei j? ?gyvendinimui numatyt? pakankamai ?sp?ding? l?�? atvej?. Bet tai jau kito straipsnio tema ir kit? institucij? veiklos objektas.� Kartu galima teigti, kad planas ir technine prasme buvo ruo�tas ne visi�kai profesionaliai, be to, tikriausiai su tam tikromis intencijomis, jame nebuvo pateikta ir l?�?, numatyt? �io plano pagrindu parengt? priemoni? ?gyvendinimui, bendra suma. Plano rengimo neprofesionalum? patvirtina tai, kad rajono vizij? nustatymas buvo grind�iamas i�skirtinai moksleivi? nuomon?s pagrindu, nes i� 1759 gyventoj?, parei�kusi? savo nuomon? �iuo klausimu, 1505 buvo moksleiviai, ir tik 254 suaugusi? kategorijos gyventoj?. �? teigin? patvirtina ir vietos ekspert? bei kaimo bendruomeni? atstov? (kuri? buvo apklausta tik 38)
pagrindu atlikto tyrimo neatitikimas bendriems sociologini? tyrim? reikalavimams. Planas nevisi�kai atitinka ir LR� Vyriausyb?s nutarimo Nr. 827 �D?l strateginio planavimo metodikos patvirtinimo� reikalavimus. Prielaid?, kad bendra l?�? suma (beveik 0,5 milijardo lit?) �iame strateginiame plane buvo nepateikta specialiai, patvirtina tas faktas, kad ji n?ra pateikiama nei pl?tros prioritet? tiksl? ir u�davini? pristatymo dalyje (131-133 psl.), nei priemoni? plano gale (133 � 168 psl.), kuriame pateikiamas detalizuotas l?�? paskirstymas pagal atskiras priemones. Ar galima tokios ?sp?dingos sumos praleidim? tokio lygio dokumente, kaip pl?tros strateginis planas, vertinti kaip atsitiktin? klaid?? Vargu. Net dviej? preki? pozicij? s?skaitojefakt?roje u� kelis litus tokie dalykai neleistini. Kyla klausimas. Koks tokio veiksmo tikslas? Informacinio psichologinio poveikio aspektu tai sudaro galimybes minimizuoti oponent? bei aktyvi? pilie?i? nepasitenkinim?. Ma�esn?s sumos kli?va ma�iau, drauge� minimizuojama� ir� paklausim?, kritikos bei galimo ai�kinimosi tikimyb?.� Tai kiek visgi tikslini? l?�? numat? savivaldyb? �io plano pagrindu skirti tiesiogiai gerinant smulkiojo ir vidutinio verslo s?lygas bei gerinant teikiam? verslui vie�?j? paslaug? kokyb?, o kartu ir gyventoj? u�imtumo didinimui?� Deja, teks nusivilti.
�iai sri?iai iki 2020 met? �iame plane numatyta skirti tik 2 030 000 lit? (u�daviniai 3.2.1. ir 3.2.2., 132 psl.). Ta?iau, net ir toki? nedideli? l?�? kontekste, �ios srities pagrindu plane yra numatyta tikrai unikali priemon?, primenanti tarybinius laikus, kai kol?kiams ir tarybiniams ?kiams buvo nurodoma, k? ir net kada� jie turi s?ti bei sodinti.� Tai priemon?, kurios tikslas yra, citata: �Parengti smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) pl?tros rajone program?, i�skiriant prioritetines versl? sritis ir teikiamas paslaugas�, atsakingais u� jos ?gyvendinim? paskiriant savivaldyb?s Ekonomikos, ?kio ir turto valdymo skyri? bei V�? RIVC, tam skiriant net� 390 000 lit? (priemon? 3.2.1.1., 160 plano psl.). Manau, kad yra apie k? pam?styti. Nuo kada Lietuvoje prad?ta taikyti tvarka, kai laisvos rinkos s?lygomis vie�ojo sektoriaus valdininkai rengia privataus verslo pl?tros programas? Ir kas gali paneigti, kaip sak? vienas �ymus Lietuvos politikas, kad toks �planavimas� nebuvo ir n?ra ka�kam naudingas ir kad tai nebuvo daroma su kokiais nors pasl?ptais tikslais, kurie kol kas oficialiai yra ne�inomi. Apie tokius raseini�ki? savivaldyb?s specialist? planavimo ypatumus teko diskutuoti, net ir vesti susira�in?jim? su kai kuriais politikais, net ir Seimo nariais, ta?iau nei vienas i� j? �ia tema, i�skyrus abstrak?ius komentarus,giliau nesusidom?jo. Bendrai vertinant Raseini? rajono pl?tros iki 2020 m. strategin? plan?, galima daryti vienareik�m? i�vad?. Jis turi b?ti per�i?r?tas i� esm?s, siekiant skaidrumo efektyviau ir racionaliau panaudoti tokias mil�ini�kas l?�as, kartu siekiant, kad �is procesas� b?t? prad?tas vykdyti kuo grei?iau. Kaip t? padaryti? Ai�ku, b?t? �aunu, jeigu �? proces? inicijuot? dabartin?s kadencijos Taryba. Bet turb?t teks pagyventi ir sulaukti naujos vald�ios ir tik?tis, kad gal ji imsis koreguoti �? plan?. Galimas ir kitas kelias: �io plano i�samius audito rezultatus paskelbti vie�ai, atkreipiant ? juos Prezident?ros ir Vyriausyb?s bei Valstyb?s kontrol?s d?mes?.� ?domu, k? apie tai galvoja eiliniai raseini�kiai?