K? padar?t vienam i maiausi?j? broli? padar?te man

Versija spausdinimui

Stanislava TIJ?NAITIEN?

Apie Dievo meil?, T?vyn?, tarnyst? mogui kalbiname Jo Ekscelencij? Kauno Arkivyskup? Metropolit? Sigit? Tamkevi?i?, raseiniki? meiliai vadinam? M?s? vyskup?liu .

Kod?l J?s pasirinkote dvasininko keli??

Didiausios mano paaukimo ,,kaltinink?s geros knygos, kuri? besimokydamas vidurin?je mokykloje perskai?iau labai daug. Be jokios abejon?s, daug nul?m? sutikti keli labai geri kunigai, ypa? kunigas Antanas Skeltys SDB. Jam,besislapstan?iam nuo ?ekist?, patarnaudavau Miiose.

Ar sunku b?ti Vyskupu?

Nesu ?prat?s dejuoti. Pasakysiu tiesiai – vyskupo pareigos nelengvos. Galima nuveikti daug ger? ir svarbi? darb?, bet velnias sugeba meistrikai kaiioti pagalius ? ratus, net ir ten, kur visikai nesitiki. Ta?iau pasitikiu Viepa?iu ir bandau daryti tai, k? diktuoja tik?jimas, protas ir s?in?.

Kai kalbinome kunig? Albert? Staniul?, jis prisimin?, kad pirmasis dvasikis, kuris jo, deimtme?io vaiko, paklaus?, ,,ar b?si kunigas?, buvote J?s. Tai buvo jam tarsi post?mis. Ar daug yra kunig?, kuriems pad?jote, ?kv?p?te pasirinkti dvasininko keli??

Ne vienas at?jo ? kunigyst? i t? vaik?, kuriuos pakvie?iau patarnauti prie altoriaus. Juos geriausiai pa?stu ir labai diaugiuosi, kad jie tapo gerais kunigais. Apie kitus maiau inau.

iandien nedaug kalbama apie T?vyn?s meil?. iai id?jai ir darbams valstyb?je skiriama per maai d?mesio. K? mes, eiliniai pilie?iai, gal?tume pakeisti ar padaryti? K? J?s apie tai manote?

odiais imokyti myl?ti t?vyn? beveik ne?manoma. ios meil?s imokstame, kai mus supa geri mon?s: i pradi? t?vai, v?liau geri draugai, mokytojai, bendradarbiai. Meil? T?vynei auga, jeigu patys bandome savo kratui padaryti kak? gero, ypa? jeigu d?l T?vyn?s tenka nors kiek pakent?ti.
Bendrojo lavinimo mokyklose ir gimnazijose reik?t? daug d?mesio skirti Lietuvos istorijai, ypa? naujausiai. Jeigu mokiniai negird?s apie tai, kaip mon?s myl?jo T?vyn?, kaip j? gyn? ir kiek d?l jos sud?jo auk?, tuomet tur?sime labai apgail?tinus rezultatus. Ta?iau odiai odiais ir lieka. Daugiausia jaunus mones gali mokyti geri vyresni?j? pavyzdiai. ?ia ir atsakymas, k? gali padaryti eilinis Lietuvos mogus. Jeigu jis nekeiks laisv?s, neiekos tik kalt? d?l esan?i? negerovi?, bet nuoirdiai aplink save kurs g?r?, jis savo pavyzdiu ukr?s ir kitus.

iandien galime matyti vertybi? infliacij?. Jauniems mon?ms antivertyb?s tiesiog brukamos ? kasdien? gyvenim?, siel?. K? J?s galite apie tai pasakyti?

Atsispirti sekuliarizuotos, materializme ir malonum? iekojime panirusios kult?ros poveikiui yra labai sunku. Rim?iausias isigelb?jimas yra gera eima. Be eimos dar reikia iekoti ma? maldos ar bendros veiklos bendruomeni?. Kai susikuriame ger? moni? rat?, tuomet lengviau apsiginti nuo vis? neigiam? ?tak?.

Viskas aplink taip susipyn?: bedarbyst?, bank? kriz?s, m?s? vaik? emigracija, valdios abejingumas, didel? neviltis. Kaip mums igyventi ? nelengv? laikotarp??

Nevilt? galima igyventi net ir turint daug pinig? ir kit? mediagini? g?rybi?. Ta?iau lietuviai net prie Laptev? j?ros ilaik? vilt?. Kai ugri?na dideli sunkumai, tik tada suvokiame, koks didelis turtas yra nuoirdus tik?jimas ir velgimas ? pasaul? Dievo akimis. Mums tikrai nesunkiau, k? igyveno J?zus, kai jis tautos vyresni?j? buvo persekiojamas ir net pasmerktas. Su Dievo pagalba reikia mokytis neti savo kasdienio gyvenimo kryelius ir ilaikyti irdies ramyb? bei vilt?.

K? pasakytum?te tiems lietuviams, kurie taip lengvai puola ? mading? religij? gl?b?? Ar m?gintum?te juos sugr?inti ? tradicin? Bany?i??

Daugeliui yra didel? pagunda pasinerti Naujojo Amiaus religijose, kurios daug ada ir maai reikalauja. Dievas suk?r? mog? laisv? ir jis pats turi iekoti tiesos ir kurti g?r?. Apgail?tini klystkeliai, kai neiekoma tikrojo Dievo, bet bandoma iekoti tokios religijos, kurios ,,dievas tarnaut? mogui j? gydyt?, gelb?t? i visoki? b?d? ir sunet? g?rybi? kalnus. Krik?ionyb? tuo ir didinga, kad ji atsiliepia ? giliausius mogaus trokimus, mogui nepataikauja, bet gydo jo dvasi? ir moko mon?se matyti mylin?io Dievo veid?. Rimtai Dievo link galima eiti tik nusimetus puikyb?s, materializmo ir malonum? iekojimo grandines. Mes itai padarome eidami atgailos keliu.

Tiek dvasikiai, tiek vadovaujantys valstyb?s vyrai ir moterys yra paaukti tarnauti mogui. K? J?s gal?tum?te jiems patarti?

Mokyti yra lengviausia, tik tarnauti ne visuomet lengva. Tikin?iam mogui, nors jis uimt? ir auk?iausias pareigas visuomen?je, patarti labai lengva: ,,Kiekviename moguje matyk pat? Krist? ir inok, kad jis tave kada nors paklaus: ar tuomet, kai sutikai mane, man pad?jai? Juk Kristus aikiai yra pasak?s: K? padar?te vienam i maiausi?j? mano broli?, man padar?te.

Kokius odius pasakytum?te vilt? praradusiam mogui, kad prisikelt? i gyvenimo dugno, kuriame jis atsid?r? d?l koki? nors nes?kmingai susiklos?iusi? aplinkybi??

Patarimas labai paprastas. Nereikia steb?tis, kad nepasisek? ir atsid?rei dugne. Dievas tave myli net dugne esant?. Nusiemink, kelkis ir eik pas T?v?. Jis tave pasitiks, prikels ir pad?s susigr?inti vilt? ir gyvenimo diaugsm?. Noriu pasikartoti, kad prisik?lime labai svarbus sugeb?jimas atvirai pripainti suklydim?, nes be io nusieminimo, be ios tiesos kit? ingsni? ne?manoma engti.

Kaip Jums pavyksta ilaikyti dvasingum?, Dievo painim? ir kartu tok? nuoird? bendravim? su mon?mis?

Meldiuosi, ?siklausau ? Dievo od? v. Rate, einu ipainties, per metus kelis kartus dalyvauju rekolekcijose. Visa tai dvasikai praturtina. Tikrai nemanau, kad esu labai daug pasiek?s, bet tikrai noriu ir sau, ir visiems kuo gilesnio Dievo painimo ir meil?s.

Dievo malon?, atrodo, liejasi per Jus. Ar jau?iat?s esantis Dievo uanty?

Neinau kaip t? uant? suprasti. Tikrai taip n?ra, kad viskas vykt? lengvai ir taip, kaip noriu. Mano gyvenime yra buv? ir dabar yra pakankamai sunki? dalyk?. Jei ir galiu manyti es?s ,,Dievo uanty, tai tik tod?l, kad pasitikiu Viepa?iu. Kai uklumpa sunkumai, praau, kad ir Jis b?t? drauge. Eiti per gyvenim? su Viepa?iu yra didel? malon? ir privilegija, net ir tuomet, kai slegia nelengvas kryius.

J?s? kal?diniai link?jimai Raseini? krato mon?ms.

Didioji Kal?d? dovana yra Betliejaus K?dikis. Pats Dievas, norintis ateiti pas mus ir apdovanoti taip, kaip negali suvokti m?s? protas. Apatalas Paulius sako: Ko akis nereg?jo, ko ausis negird?jo ir kas mogui ? mint? neat?jo, tai paruo? Dievas tiems, kurie j? myli (1 Kor 2, 9). Ta?iau Betliejaus K?dikis ateina tik iekomas ir kvie?iamas. Neseniai juk ir mums atrod?, kad b?sime laimingi be svetim?j? pagalbos gal?dami tvarkyti savo politin?, ekonomin? ir kult?rin? gyvenim?. Ne visi suprato, kad kuriant nauj? gyvenim? reikia Evangelijos viesos Dievo nubr?t? akira?i?. Mano didiausias link?jimas, kad Betliejaus K?dikis kiekvieno irdyje rast? kuo daugiau vietos. Visas kitas g?ris eis drauge su Juo. Taip pat linkiu, kad kiekvienas Raseini? krato mogus atmint?, jog visai arti yra iluva. ?ia, iluvoje, nuo ami? yra labai gerbiama v?. M. Marija, kurios globos link??iau kiekvienam mogui.

Jo Ekscelencijos Kauno Arkivyskupo Metropolito Sigito Tamkevi?iaus trumpa biografija

Gim? 1938 m. lapkri?io 7 d. Gudoni? kaime (Lazdij? raj.) ?kinink? eimoje. 1955 m. baig? Seirij? vidurin? mokykl? ir ?stojo ? Kauno tarpdiecezin? kunig? seminarij?. 1957 m. studijas nutrauk?, nes buvo paauktas atlikti tarnyb? sovietin?je armijoje. Gr??s i armijos, t?s? teologijos studijas, kurias baig? 1962 m. T? pa?i? met? balandio 18 d. vyskupo P. Maelio ?ventintas kunigu. Vikaravo Alytuje, Lazdijuose, Kudirkos Naumiestyje, Prienuose ir Simne. 1968 m. ?stojo ? J?zaus draugij?. 1969 m. u akcij? d?l Kauno kunig? seminarijos sovietinei valdiai udraudus eiti kunigo pareigas, metus dirbo gamykloje ir melioracijoje. Vikaraudamas Simne, 1972 m. kovo 19 d. prad?jo leisti Lietuvos Katalik? Bany?ios kronik?, kuri? redagavo 11 met?. 1975 1983 m. Kybart? klebonas. 1978 m. lapkri?io 13 d. drauge su kitais keturiais kunigais ?steig? Tikin?i?j? teis?ms ginti katalik? komitet?. 1983 m. suimtas ir, apkaltinus antitarybine propoganda ir agitacija, nuteistas deim?iai met? laisv?s at?mimo.Kal?jo Perm?s ir Mordovijos lageriuose. 1988 m. itremtas ? Sibir?, ta?iau po pusme?io, prasid?jus perestroikai, paleistas ? laisv?. 1989 m. Lietuvos Vyskup? Konferencijos paskirtas Kauno tarpdiecezin?s kunig? seminarijos dvasios t?vu, 1990 m. ios seminarijos rektoriumi. 1991 m. gegu?s 19 d. konsekruotas vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos augziliaru. 1996 m. gegu?s 4 d. paskirtas Kauno arkivyskupu metropolitu. 1999-2002 m. Lietuvos Vyskup? Konferencijos pirmininkas. 2002 m. rugs?jo 20 d. irinktas Lietuvos Vyskup? Konferencijos vicepirmininku trej? met? kadencijai. Nuo 2005 m. rugs?jo 20 d. yra Lietuvos Vyskup? Konferencijos pirmininkas, 2011 m. perrinktas i eil?s tre?iai kadencijai. Taip pat vadovauja LVK Visuomen?s informavimo priemoni? komisijai bei Socialini? reikal? tarybai.

Apdovanojimai ir vardai

1994 m. suteiktas Kauno m. Garb?s pilie?io vardas.
1996 m. u aktyvi? veikl?, ginant tikin?i?j? teises sovietinio reimo metais, apdovanotas Georgo von Hertlingo medaliu (?teiktas Regensburgo rotu?je, Vokietija).
1998 m. apdovanotas Didiojo Lietuvos kunigaik?io Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
1999 m. u veikl? leidiant ir redaguojant Lietuvos Katalik? Bany?ios kronik? bei atgaivinant Aur? suteiktas VDU garb?s daktaro vardas.
2002 m. u heroizm?, parodyt? ginant Lietuvos Katalik? Bany?i? okupacijos metais, u nuopelnus steigiant ir leidiant Lietuvos Katalik? Bany?ios kronik? ?teiktas v. Prancikaus Ksavero medalis (?teiktas v. Prancikaus Ksavero universitete, Cincinatis, JAV).
2002 m. apdovanotas Vy?io kryiaus 3-iojo laipsnio ordinu.
2010 m. suteiktas Lazdij? r. Garb?s pilie?io vardas.

Kauno vyskupija

iandien Kauno arkivyskupija uima 8 750 kvadratini? kilometr? plot?, kuriame gyvena apie 750 t?kst. gyventoj?. I j? apie 506 t?kst. ipa?sta katalik? tik?jim?. Sekmadieniais bany?i? lanko apie 50 t?kst. tikin?i?j?. Per metus pakriktijama beveik 5 t?kst. asmen?, sutuokiama per 1,5 t?kst. por?, palaidojama 5,7 t?kst. moni?. Arkivyskupijoje dirba 5 vyr? vienuolij? atstovai. 270 seser? vienuoli? priklauso eiolikai pav?stojo gyvenimo kongregacij?. Arkivyskupijoje darbuojasi 129 kunigai, i j? 26 priklauso ?vairioms vienuolijoms.

Komentarų nėra