Kad laikas sustotų

Jadvyga Evartienė [1]

Mano visos dienos kaip šventė,
Kaip soduose žydinčios vyšnios.
Nenoriu skubėti gyventi,
Nes metai prabėgs ir negrįš jau.

Kai žiedais pasipuošia sodai,
Norėčiau, kad laikas sustotų.
Nesvarbu dabar kaip atrodau,
Norėčiau pabūt, pagodoti.

Norėčiau, kad laikas sustotų,
Kai žydi šermukšniai ir liepos,
O mintys neramios plasnotų
Prie medžio šakos prisilietus.

Norėčiau, kad laikas sustotų,
Kai sodai pakvips obuoliais,
Laukuos rugių gubos rikiuosis,
Paukščius skrydžiui ruoš jų vedliai.

Norėčiau, kad laikas sustotų
Prie stalo Kūčių vakare…
Nesvarbu, kiek metų skaičiuotų
Gyvenimo vingiai delne.